antradienis, liepos 5 d.
Prancūzijoje prasideda parlamento rinkimai
BNS
Scanpix
Parlamento rinkimai Prancūzijoje.

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur reformas planuojančio prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas.

Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio po savaitės, birželio 19 dieną.

Rinkimų rezultatai yra labai svarbūs balandį vykusių prezidento rinkimų kampanijos pažadų įgyvendinimui. E. Macronas pergalę rinkimuose iškovojo žadėdamas naujos eros pradžią po savo pirmosios kadencijos, kurią aptemdė protestai, COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą.

Balsavimo apylinkės žemyninėje Prancūzijos dalyje atsidaro 8 val. (9 val. Lietuvos laiku). Užjūrio teritorijose rinkėjai balsavo anksčiau savaitgalį.

Po nesėkmingo pasirodymo balandžio mėnesį Prancūzijos kairieji susivienijo į koaliciją, kurią jos lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) vadina „trečiuoju prezidento rinkimų turu“.

Apklausos rodo, kad prezidento centristinės koalicijos „Kartu“ (Ensemble) ir J.-L. Melenchono koalicijos NUPES, apimančios kraštutinių kairiųjų partiją „La France Insoumise“(„Nepasidavusi Prancūzija“), žaliuosius, socialistus ir komunistus, šansai rinkimuose apylygiai.

Kairieji meta vis rimtesnį iššūkį E. Macrono aljansui, nors dviejų etapų rinkimų sistema ir prognozuojamas rekordiškai prastas rinkėjų dalyvavimas, kuris veikiausiai nesieks nė 50 procentų, galėtų būti palankūs prezidentui.

Iš 577 Nacionalinio Susirinkimo deputatų aštuoni atstovauja Prancūzijos užjūrio teritorijoms, o 11 – užsienyje gyvenantiems Prancūzijos piliečiams.

E. Macrono partija ir jos sąjungininkai šiuo metu turi absoliučią daugumą – 345 vietas.

Naujausios sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ apklausos rezultatai rodo, kad E. Macrono koalicija galėtų laimėti 275–315 vietų, nors norint išsaugoti absoliučią daugumą reikėtų bent 289 vietų.

Pagal Prancūzijos rinkimų sistemą kandidatui reikia surinkti daugiau nei pusę balsų ir užsitikrinti bent 25 procentų jo apygardoje registruotų rinkėjų paramą, kad būtų išrinktas per pirmąjį rinkimų turą.

Kitu atveju du geriausiai pirmame rate pasirodę rinkimų apygardos kandidatai, taip pat bet kuris kitas kandidatas, surinkęs bent 12,5 procento registruotų rinkėjų balsų, patenka į antrąjį turą. Pastarajame laimi surinkęs daugiausiai balsų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 12 09:25
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt