antradienis, liepos 5 d.
Rusai, kariaujantys už Ukrainą: pagonys, kazokai, nacionalistai – visi, kas nekenčia bolševikinio Kremliaus
Aidanas Praleika

Prasidėjus Ukrainos karui, pasirodė pranešimų apie tai, kad kariauti ukrainiečių pusėje atvyksta Rusijos piliečiai. Panašios žinios sklido gana plačiai ir buvo sutinkamos kartais su entuziazmu, o kartais – su nuostaba.

Tiesa ta, kad šimtai rusų savanorių už Ukrainą kaunasi jau nuo 2015 m. ir jiems, kaip ir ukrainiečiams, karas prasidėjo ne šių metų vasario pabaigoje, o prieš 8 metus, kai Rusija tik pradėjo savo agresiją. Daugelis tarnauja „Azovo“ daliniuose, tačiau jau sukurtas ir atskiras nacionalinis rusų legionas „Rusijos laisvė“, simbolikoje naudojantis šio karo metu gimusią Rusijos opozicijos vėliavą baltą–mėlyną–baltą.

Kas yra tie savanoriai, atvykę į Ukrainą kovoti prieš Kremlių ir žūstantys nuo savo tėvynainių kulkų, Alfa.lt pokalbyje su dešiniosios rusų opozicijos atstovu, politologu Antonu Gromovu.

– Koks yra tas rusas, kuris savanoriškai kaunasi už Ukrainą?

– Šiuo atveju turime suprasti rusų nacionalizmą. Ne paslaptis, kad liberalių pažiūrų žmonės juos vadina neonaciais, nors iš tiesų tai – kai kurių antibolševikinių, netgi porevoliucinės emigracijos organizacijų sekėjai. Tokios organizacijos, perėmusios baltosios emigracijos idėjas, aktyviai veikė ir 2011–2012 m. Daugelis šių žmonių – pagonybės išpažinėjai.

Dalis jų sekė nacionaldemokratų idėjas, o dalis – „nacionaloranžines“ (po pirmosios Ukrainos „Oranžinės“ revoliucijos pergalės 2005 m. – aut. past.). Maidanas įkvėpė nemažai rusų patikėti, kad dešiniąsias ir liberalias idėjas galima sujungti.

Nacionalistinis rusų judėjimas buvo įkvėptas „švelnių“ kadaise sovietinės erdvės revoliucijų idėjų, pirmiausia tuometinės Čekoslovakijos, o vėliau Lenkijos ir Baltijos šalių. Žinoma, jiems to pakartoti nepavyko.

Po Krymo okupacijos rusiškasis nacionalistinis judėjimas suskilo į tuos, kurie rėmė okupaciją ir pataikavo režimui, ir tuos, kurie palaikė Ukrainą. Pastarųjų buvo daugiau tarp jaunimo ir juos galima laikyti provakarietiškais – tikraisiais Kolčako ir Kornilovo (baltagvardiečių generolai – aut. past.) judėjimo pasekėjais.

Kazokai. Tikrieji, o ne kremliniai kazokai. Bene ryškiausias šių dienų pavyzdys – Leonidas Butusinas. Du jo vyriausi sūnūs žuvo, kaudamiesi už Ukrainą šiame kare. Jie kovėsi dėvėdami Rusijos išlaisvinimo armijos antsiuvus.

– Rusijos išlaisvinimo armija (RIA) kovojo Vokietijos pusėje prieš sovietus. Jos kariai laikomi išdavikais. Kodėl šiandien ši tradicija gyva?

– Todėl, kad SSSR – ne Rusija, štai ir viskas. Sovietai – tarptautinė nusikalstama gauja, kurios nariais buvo ir lietuviai, ir latviai, ir kitų tautų atstovai. Tai kažkuo panašu į „Islamo valstybę“ – užgrobi teritoriją ir sukuri ten kažkokią naują valstybingumo formą. Visus pavergi arba paperki. Juk buvo bolševikų, kurie režimui tarnavo ne tik už maistą, bet ir už narkotikus. Kai pasidarė riesta, Stalinas ėmė į visus rusus, ukrainiečius ir baltarusius kreiptis kaip į „brolius ir seseris“. Bet ne anksčiau.

Juk panašią politiką sovietai vykdė ir Baltijos šalyse – „šokite savo liaudies šokius, dainuokite liaudies dainas, bet visa tai – po raudona vėliava“.

Visur jie naikino elitą, įskaitant ir Rusiją. Taip yra naikinama tauta – pirmiausia, buržua ir dvasininkijos naikinimu, juos pakeičiant surogatais.

Kalbant apie RIA, tai ir ankstesniais laikais būta diskusijų, kad toks poelgis negalimas – net ir dalis baltosios emigracijos teigė, kad kova Vokietijos pusėje buvo neleistina.

Tačiau palyginkite tai su savo dabartine situacija – amerikiečių ginklai ir globa Lietuvos saugumui. Jei kiltų karas – amerikiečiai jūsų pusėje. Trečiojo Reicho veiksmai taip pat buvo įvertinti jau vėliau, o tuo metu komunistų užengti žmonės matė jėgą, kuri galėjo padėti šį jungą numesti. Tokie sąjunginiai santykiai anaiptol ne vienetinis reiškinys istorijoje.

RIA ir tuo pat metu gyvavęs Rusijos tautų išlaisvinimo komitetas nebuvo nacių ideologijos sekėjai. Beje, kaip ir Baltijos šalių nacionaliniai daliniai, Niurnbergo tribunole, RIA kariai nebuvo nuteisti.

Todėl žmonės, kurie dabar kaunasi už Ukrainą, seka šią tradiciją. Vėlgi pabrėžiu kazokus – Rusijoje dar vis yra tų, kurie seka senosiomis jų tradicijomis.

– Iš kitos pusės matome ir Putino „kazokų“ klounadą.

– Yra. Tačiau yra daugybė tų kraštų žmonių, kurie stengiasi, net ir persekiojami, palaikyti antisovietinę ir antibolševikinę tradiciją. Tokie žmonės ir patraukė kariauti už Ukrainą.

Tas pats pasakytina ir apie pagonius – bent 200 kaunasi „Azovo“ gretose.

– Kai šiandien kalbame apie rusus, kodėl nebėra „rusų“, o vien „rosijaninai“?

– Tai žymi vien pilietybę. Jei neklystu, lenkai, rodos, nuo XVIII a. taip įvardija rusus. Pats V. Putinas vardija dešimtis savo kilmės tautybes, lyg rusai yra kažkokia „rišanti“ tauta. Sovietai darė tą patį – ir rusai buvo labiausiai niekinama tauta. Rusų tapatybė tėra valstybės mechanizmo priedėlis iki šiol – malkos bolševikų „pasaulio gaisrui“.

Ne veltui čečėnai lyg sprendžia V. Putino problemas, nors tai irgi tik įsivaizdavimas. Ukrainiečiai sako, kad vieni dalba…bai barzdoti, o kiti – bebarzdžiai. Štai ir viskas.

Ramzano Kadyrovo aplinkai buvo leidžiama viskas ir Maskvoje – išžaginimai, plėšimai. Viskas dėl to, kad užsitikrintų tuos „elitinius“ karius, o dabar matome, kad jie visai kariauti nemoka.

Kai jie šaudo civilius – jie didvyriai, o kai susiduria su tikrais kareiviais – jų nebėra.

O štai su rusų tapatybe jie (Kremlius – aut. past.) kovoja. Bene labiausiai prieš pagonius. Naikinama bet kas, kas tik gali stoti atvirai prieš V. Putino valdžią. Kai kalbame apie čečėnus ir kitas tautas – neretai jos baiminasi to, kad sukils rusai.

– Kaip dėl to ruso, kuris žudė žmones Bučoje? Koks tai žmogus?

– Mūsų organizacija „Baza dannyx“ taip pat tiria Bučos nusikaltimus, kiek tai įmanoma iš prieinamų šaltinių.

Mes jau identifikavome kai kuriuos vadinamųjų Donbaso respublikų veikėjus, kuriuos net Rusija persekioja.

Visų žmonių, kurie daro tai, ką padarė Rusijos kareiviai Bučoje, taip pat nereiktų vadinti vien rusais. Patys matote, kad masė žmonių yra iš labai tolimų ir etninių regionų.

Tie žmonės, kurie sutinka pasirašyti sutartis su armija, yra priversti tai daryti. Dėl socialinių priežasčių. Jie taip ir namie elgiasi. Tai byloja Rusijos kriminalinė kronika. Taip elgėsi ir raudonoji armija.

Jei praleidote, 68-ajai motošaulių brigadai vadovavo Muhanbekas Azanbekovas. O jo brolis – taip pat pulkininkas. Ir tėvas FSB pulkininkas.

Europinė Rusija yra keičiama didžiuliais kiekiais tokių žmonių kaip Šoigu. Rusijos armija yra daugiausia ne slaviška.

– Slavų ten irgi pakanka.

– Jie kaip tik ir patenka į kitų, daugiausia kaukaziečių, įtaką. Net mada yra tarp Rusijos jaunimo. Vakaruose yra žmonės, kurie tapatina save su afrikiečiais, D. Peskovo dukra su jais žaidžia.

– Carą pakeisti galima, o kaip pakeisti paprastą žmogų?

– Reikia tam sukurti demokratinės valstybės sąlygas. Net ir iš afrikietiškų getų, tėvai taip ir siunčia vaikus mokytis. Žmonės ištrūksta.

Supraskime, kad pakeitę Putiną į Navalną arba Kasparovą – nieko nelaimėsime. Dešimtmečiais kartojo tą patį.

– Daugumos vietos rusų neveikia laisvas priėjimas prie informacijos. Kodėl?

– Tai – psichologinis momentas. Žmogus yra atviras idėjoms iki 35 metų, o paskui sukaulėja. Baltijos šalys jau seniai turėjo lyg ir imtis informacinės politikos, bet to nepadarė.

2022 04 28 12:44
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt