pirmadienis, gegužės 25 d.
Sofos ekonomika: verslai, kurie laimėjo koronaviruso krizės metu
Alfa.lt

Per koronaviruso sukeltą krizę pralaimėsime daugelis, tačiau bus ir nugalėtojų

Kai didelė dalis pasaulio pradėjo uždaryti viešąsias erdves ir liko namie, nebuvo labai sunku nuspėti, kas iš verslų taps naujojo gyvenimo laimėtojais. Žinoma, pirmieji į galvą ateina muilo, dezinfekcinio skysčio ir medicininių kaukių gamintojai, tačiau laimėtojų buvo ne vienas.

Pasaulinė elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ ir pristatymo bendrovės buvo tarp didžiausių banginių, kurios pajuto gerokai išaugusią paklausą. Kovo viduryje „Amazon“ paskelbė sukursianti 100 tūkst. papildomų darbo vietų, kad galėtų aprūpinti visus norinčius gauti pirkinius ant namų slenksčio.

Ne kitaip ir Lietuvoje. Apie didėjantį užsakymų skaičių kalba „Pigu.lt“, su „Maxima“ susijusi „Barbora“ plečiasi staigiau, nei planavo, ir priėmė 320 naujų darbuotojų. „Iki“ džiaugiasi dar spalį paskelbusi apie bendradarbiavimą su lietuvių pristatymų startuoliu „LastMile“. Reaguodama į situaciją iš stalčiaus savo sprendimus buvo priversta traukti ir „Rimi“ – šis prekybos tinklas anksčiau, nei ketino, atidarė savo elektroninę parduotuvę.

Tai gali turėti didelę įtaką ne tik per karantiną, tačiau ir gyvenimui grįžus į vėžes. Daugelis tradicinių parduotuvių jau ir iki viruso susidūrė su problemomis tiek JAV, tiek Europoje. Elektroninė komercija kyla vis labiau – JAV per metus ji paaugo 15 proc., Kinijos internetu įsigyjamų vartojimo prekių rinka – 29,2 proc. Ši situacija elektroninės prekybos įmonėms gali tapti puikiu netikėtai pasitaikiusiu eksperimentu. Gali būti, kad, iš būtinybės išbandę pirkimą internetu, dalis pirkėjų prie to negrįš arba dažniau naudosis e. prekyba. Įvairios maisto pristatymo programėlės taip pat rado vietą vartotojų telefonuose, ir galima spėti, kad pasibaigus epidemijai bent dalis naujų klientų jų ištrinti neskubės.

Panaši „rizika“ galioja ir gryniesiems pinigams – kadangi per karantiną rekomenduojama naudotis elektroniniais atsiskaitymo būdais, dalis naujų ar esamų vartotojų dar labiau pripras taip susimokėti už pirkinius. Progos nepraleido ir bankai – daugelyje šalių buvo padidintas bekontakčių kortelių atsiskaitymo limitas. Lietuvoje jis pakilo nuo 25 iki 50 eurų, tiek pat padidintas ir Airijoje, o Jungtinėje Karalystėje – iki 45 svarų sterlingų.

Susidariusi situacija taip pat greičiausiai tik paskatins bendroves svarstyti apie inovatyvius pristatymo būdus, tokius kaip nuolat aptarinėjami dronai. „Amazon“, kuri apie tokią galimybę kalba nuo 2013 m., į orą pakelti dronų eskadrilės dar negali, nes neišspręsta daugybė teisinių reguliavimo problemų. Tačiau bendrovė rimtai žiūri į ateitį ir į savo už šią sritį atsakingą padalinį kovo mėnesį prisiviliojo aukštas pareigas aviacijos bendrovėje „Boeing“ ėjusį vadovą.

Internetinės paslaugos iki šiol buvo populiarios ir jų vartojimas sparčiai augo, tačiau dabar, žmonėms daugiau laiko praleidžiant namie, kai kurios platformos patyrė tiek finansinį, tiek technologinį antplūdį. Vaizdo turinio tiekėjai, tokie kaip „Neflix“, „Amazon Prime“, „Hulu“ ir kiti buvo neabejotini šios situacijos laimėtojai. „Netflix“ ėmėsi riboti vaizdo į Europą kokybę, nes paklausa padidėjo 20–40 proc., taip pat pasielgė „YouTube“.

Nenuostabu, kad, šimtams milijonų žmonių likus namie, panaši sėkmė aplankė ir vaizdo žaidimų sektorių. JAV interneto tiekėjas „Verizon“ skelbė, kad pirmą savaitę, kai JAV buvo imtasi rimtesnių kovos su koronavirusu priemonių, vaizdo žaidimų duomenų naudojimas piko valandomis šoktelėjo 75 proc. Viena pagrindinių internetinių žaidimų platformų „Steam“ fiksavo naują daugiausia žaidėjų vienu metu rekordą (daugiau nei 20 mln.), o žaidimų pokalbių platforma „Discord“ šio laikotarpio pradžioje net turėjo padidinti pralaidumą, kai dėl gausos vartotojų neatlaikė serveriai.

Vaizdo žaidimų mėgėjai produkciją internetu perka jau daug metų – kaip ir daugelyje sričių, įsigijimai internetu tik auga, fizinių laikmenų kiekis mažėja. Koronavirusas šį procesą gali tik paspartinti – jau pranešta, kad vienas didžiausių JAV vaizdo žaidimų tinklų „GameStop“ uždarys apie 300 parduotuvių.

Mylios ir kilometrai

Žinoma, valgyti, žiūrėti filmus ir maigyti žaidimų pultelį neužtenka, nes darbai turi vykti ir toliau. Šiandien galima pastebėti įdomių bendrovių, kurios galbūt patyliukais, tačiau gali džiaugtis dėl koronaviruso sukeltų pokyčių.

Pavyzdžiui, vaizdo transliavimo platformos „Zoom“, apie kurią dar prieš metus mažai kas girdėjo, vardas dabar yra vienas kertinių žodžių tarp tų, kurie ieško, kaip organizuoti darbą internetu. „Zoom Video Communications“ akcijų vertė nuo sausio pakilo beveik tris kartus, naujų vartotojų skaičius per tris mėnesius viršijo praėjusių metų rodiklius, o bendrovės vertė išaugo 4 mlrd. JAV dolerių. Įdomu, jog sėkmė aplankė ne ją vieną – bendrovės „Zoom Technologies“ akcijos šovė į viršų 1500 proc., nors šios Kinijos kapitalo įmonės tik vardas yra panašus ir ji netgi nebevykdo aktyvios veiklos.

Biurų „gyventojai“ po darbo mėgdavo palaikyti fizinę formą, tad nesunku nuspėti, kad paklausa niekur nedingo ir karantino metu. Dėl to suaktyvėjo įvairios interneto klasės, kursai ir treniruotės, taip pat progą pasireklamuoti gavo smulkesni sporto klubai ir privatūs treneriai. JAV sporto įrangos gamintoja „Peloton Interactive“, siūlanti dviračių treniruoklius ir nuotolines treniruotes, pastaruoju metu buvo viena karščiausių biržoje kotiruojamų įmonių.

Poreikis judėti susijęs ne tik su aktyvesniu raumenų mankštinimu namie. Nors aviacijos pramonė patiria didžiulį smūgį, stabdomi skrydžiai, atleidžiami darbuotojai, o kai kurios įmonės netgi bankrutuoja arba yra ant nacionalizavimo slenksčio, privačių orlaivių nuomotojai skaičiuoja padidėjusias įplaukas. Turtingi klientai nenori dalytis vienu lėktuvu su nepažįstamais asmenimis, kurie gali būti apsikrėtę koronavirusu, todėl renkasi saugesnes, nors ir brangesnes alternatyvas. JAV bendrovės „Paramount Business Jets“ vadovas Richardas Zaheris žiniasklaidai atskleidė, kad šiuo metu paklausimų padaugėjo 400 proc., o užsakymų išaugo iki 25 proc.

Juoda diena

Savaime suprantama, negendančio maisto pardavėjai ir tiekėjai taip pat pastebi padidėjusį dėmesį. Tačiau pasaulyje buvo ir įdomesnių atvejų – pranešama, kad, JAV paskelbus koronaviruso prevencijos rekomendacijas, smarkiai išaugo ginklų ir šovinių poreikis. Vienas didžiausių JAV prekybos šaudmenimis internetu tiekėjų Ammo.com pateikė skaičius – vasarį keičiant kovui, vienuolikos dienų pardavimai pakilo net 68 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš tai. Žiniasklaidoje mirgėjo į eilę prie ginklų parduotuvių išsirikiavusių pirkėjų fotografijos. Manoma, kad tokį amerikiečių elgesį paskatino baimė dėl galimų socialinių neramumų.

Koronavirusas atskleidė ir dar vieną, ne visai verslo, laimėtoją. Tai – JAV ir kitose pasaulio vietose gyvenantys vadinamieji preperiai (nuo angliško žodžio „prepare“, pasiruošti). Šie žmonės laisvalaikiu reguliariai perka negendančius maisto produktus, aktyviai tobulina išgyvenimo įgūdžius, ruošia atsitraukimo planus ir įsirengia slėptuves. Nors jie neretai pajuokiami kaip kasantys bunkerius ir laukiantys apokalipsės, JAV dažnai užklumpa gamtos stichijos, visuomet egzistuoja teroro išpuolių tikimybė, todėl toks elgesys nėra visiškai beprasmis.

Vienas preperiams skirtas interneto puslapis skaičiuoja, kad tuo gali užsiimti net iki 9 mln. JAV gyvenančių žmonių. Galima spėti, kad dabar, prie grėsmių prisidėjus ir virusams, jų gretos išsiplės. Interneto portalo Wired.com korespondentas, kovo mėnesį apklausęs specializuotų išgyvenimo reikmenų elektroninių parduotuvių savininkus, atskleidė, kad plintantis koronavirusas jau dabar užvertė juos naujais užsakymais.

2020 04 26 10:49
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt