šeštadienis, rugpjūčio 15 d.
Tvarkydamosi su COVID-19, Anglija ir Škotija pasuko skirtingais keliais. Tai gali privesti iki skyrybų
Alfa.lt

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį lankydamasis atokiame Škotijos šiaurėje esančiame Orknio salyne drąsiai pareiškė, kad šis vizitas įrodo jo įsipareigojimą šalies vienybės išsaugojimui, pranešė portalas CNN.

„Sąjunga yra fantastiškai stipri institucija – ji padėjo mūsų valstybei iškęsti karšta ir šalta, – teigė B. Johnsonas. – Manau, kad ką žmonės iš tiesų nori išvysti, tai visą valstybę vėl susigrąžinant stiprybę kartu, ir mes tai stengsimės įgyvendinti.“

Galbūt ir kartu su visais, tačiau tik ne su Škotijos lydere. Pirmam šių metų vizitui į Škotiją B. Johnsonas pasirinko retai apgyvendintą salyną, esantį šimtus kilometrų nuo Škotijos politinio centro Edinburge. Jis taip pat nesusitiko ir su Škotijos faktine vadove, pirmąja ministre Nicola Sturgeon.

Ir tam gali būti gera priežastis. Nors Škotija rimtai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, N. Sturgeon populiarumas tik išaugo, didžiąja dalimi dėl kiek atsargesnės nei kaimynų anglų pozicijos dėl karantino priemonių. Škotijos nepriklausomybės, pirmosios ministrės esminio politinio tikslo, palaikymas taip pat išaugo.

B. Johnsono reitingai tuo metu gerokai krito, Anglijai atveriant savo ekonomiką kiek chaotiškiau nei šiaurinė JK dalis. Būtent todėl jo vizitą Škotijoje galima laikyti bandymu įgauti bent kažkiek politinio kapitalo šiauriau nuo Adriano sienos. 

Skirtingos prieigos

Viena iš daugelio pandemijos metu JK išmoktų pamokų yra tai, kiek stipriai gali skirtis šalies politinių lyderių valdymo stiliai.

B. Johnsonas, nors ir išsilavinimą gavęs vienose prestižiškiausių Anglijos švietimo įstaigų, savo visą karjerą pastatė ant paprasto nenuoramos įvaizdžio. Būtent tokia strategija labai padeda norint pasifotografuoti – puikus pavyzdys yra nevykęs bandymas 2012 m. olimpinių žaidynių metu nučiuožti lynu. Tačiau akivaizdu, kad ši strategija nelabai suveikia bandant kovoti su pasauline pandemija.

Dar prieš tai, kai B. Johnsonas pats pasigavo COVID-19, jis kreivai pasišypsodamas žurnalistams pareiškė, kad neseniai lankėsi ligoninėje ir „visiems ten esantiems sergantiesiems paspaudė rankas“.

Premjeras pajuokų sulaukė ir dėl savo gan painios rekomendacijos dėl ekonomikos atvėrimo po karantino. Gegužės 10 d. B. Johnsonas britams pareiškė, kad, jei jie negali dirbti iš namų, jie turėtų būti „paraginami grįžti į savo darbo vietas“, tačiau kartu būti „atsargūs“.

Dėl tokių kliurkų N. Sturgeon nebuvo sužavėta. „Aš nežinau, ką reiškia tas pasakymas „būti atsargiems“, – tuo metu tvirtino pirmoji ministrė ir pridūrė, kad JK vyriausybė geriau nenaudotų tokio šūkio Škotijoje.

Kai B. Johnsono vyriausybė paskelbė naujas taisykles, leidžiančias piliečiams vykti į tam tikras valstybes, nereikalaujant po to karantinuotis, N. Sturgeon šį sprendimą pavadino „chaotišku“. Skirtingai nei Dauningo gatvė, ji neleido panaikinti apribojimų atvykstantiems iš Ispanijos.

Kita sfera, kurioje išsiskyrė Londono ir Edinburgo pozicijos, – veido dengimasis. N. Sturgeon veido kaukių nešiojimą parduotuvėse padarė privalomą dviem savaitėmis anksčiau, nei panaši politika buvo įvesta Anglijoje. N. Sturgeon languota veido kaukė tapo simboline ikona.

B. Johnsonas nesipriešino kaukėms kaip, pavyzdžiui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tačiau jis dažniau buvo matomas be jos nei su ja net ir viduje. Premjero vizitas Orknyje sukėlė ir smulkų protestą – vienas žmogus sušuko politikui: „Kur tavo kaukė, Borisai?“

Galios suvokimas

Negyvenantiems Jungtinėje Karalystėje (o dažnai ir gyvenantiems) šis šalies galių pasiskirstymas atrodo gan painus. B. Johnsonas yra Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės premjeras, tačiau nuo praėjusio amžiaus 9 dešimtmečio didžioji politinės galios dalis buvo atiduota JK sudėtyje esantiems regionams – buvo įvykdyta decentralizacija.

Tai reiškia, kad daugelį klausimų, susijusių su Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos sveikatos sistema, švietimu bei susisiekimu, priima ne valdžia Londone, bet Edinburge, Kardife ir Belfaste. Nebėra neįprasta pamatyti kokį nors didingą naujos politikos paskelbimą Londone, galiausiai paaiškinant, kad naujos taisyklės galios tik Anglijoje.

„Tai yra pats svarbiausias metas, kada ši decentralizacija yra akivaizdžiausia paprastiems piliečiams“, – teigė Škotijos nepriklausomybės tendencijas stebintis Markas Diffley‘is.

Toks požiūris yra akivaizdus ir Škotijos sostinės gatvėse.

„Londonas yra per daug nepastovus, nuolat keičiantis savo nuomonę ir nežinantis, ką nori padaryti, – teigė 58 metų Edinburgo gyventoja Karen Miele. – Ar jie nori padėti žmonėms? Ar jie nori prioritetą teikti ekonomikai? Ar jiems tiesiog nerūpi nė vienas? Nežinau, net ką jie šiuo metu daro.“

Linlitgove gyvenantis 21 metų Andrew MacDonaldas teigė, kad N. Sturgeon tikrai „pakilo“ pandemijos metu.

„Manau, kad Nicola padarė gerą dalyką atsitraukdama nuo politikavimo ir pasitikėdama pirmiausia mokslo pateikiamomis rekomendacijomis“, – teigė jaunuolis.

Nepaisant žmonių matomos skirtingos prieigos į karantiną, COVID-19 atvejų skaičius bent kol kas nelabai išsiskyrė. Iš tiesų mirtingumas Škotijoje yra tik vos vos geresnis nei Anglijoje. 100 tūkst. gyventojų tenkančių mirčių nuo koronaviruso skaičius Škotijoje siekia 77, o Anglijoje – 88.

„Prieigos skirtumai yra svarbūs, bet svarbus yra ir šių pokyčių suvokimas visuomenėje“, – teigė Edinburgo universiteto viešosios sveikatos profesorė Linda Bauld. 

Augantis nepriklausomybės noras

Pagrindinis klausimas N. Sturgeon ir kartu didžiausia B. Johnsono baimė yra ta, ar šis teigiamas susitvarkymo su pandemija požiūris pavirs politiniu Škotijos nepriklausomybės palaikymu – svarbiausiu Škotijos nacionalinės partijos (SNP) politiniu tikslu.

Pastarąjį kartą, kai škotai formaliai balsavo dėl savo nepriklausomybės 2014 m., 10 proc. skirtumu buvo nuspręsta neatsiskirti nuo likusios JK. Tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė. 2015 m. JK Parlamento rinkimuose SNP savo atstovų skaičių pasididino nuo 6 iki 56 vietų, pralaimėdami tik 3 Škotijos rinkimų apygardose. Škotai 2016 m. taip pat gan akivaizdžiai balsavo prieš „Brexit“.

Stratklaido universiteto tyrėjas Johnas Curtice‘as portalui BBC teigė, kad palaikymas nepriklausomybei auga jau maždaug metus ir net tose gyventojų grupėse, kurios balsavo už „Brexit“.

Naujausios gyventojų apklausos, pasak M. Diffley‘io, „rodo, kad nepriklausomybės palaikymas yra aukščiausias, nei yra buvę per labai labai ilgą laiką“.

Tai yra rimta problema B. Johnsonui, kurio vadovaujamos politinės jėgos visas pavadinimas yra Konservatorių ir unionistų partija. Lankydamasis Škotijoje politikas tikėjosi pabrėžti vietiniams škotams, ką gero atnešė 300 metų besitęsianti sąjunga su Anglija.

Tačiau konservatorių premjerai istoriškai turėjo labai mažą palaikymą Škotijoje, o N. Sturgeon savo „Twitter“ paskyroje juokavo, kad B. Johnsono vizitas nepadarė jai jokios žalos.

SNP pažadėjo surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės prieš artėjančius Škotijos parlamento rinkimus. Dabar šie planai dėl pandemijos buvo sustabdyti. Tačiau kai kuriems SNP politikams, kaip parlamentarui Tommy‘iui Sheppardui, tai tėra tik laiko klausimas.

„Tie, kurie nori matyti Škotiją kaip nepriklausomą valstybę, kviečia B. Johnsoną apsilankyti Škotijoje kiek įmanoma dažniau, nes kiekvieną kartą nepriklausomybės palaikymas tik didėja“, – teigė politikas.

Pasak T. Sheppardo, radikaliai skirtingas pandemijos atsakas tarp Škotijos ir Anglijos atvėrė daugelio skeptiškai nusiteikusių škotų akis.

„Jie tai supranta geriau nei bet kada anksčiau. Ir jie galbūt tampa atviresni galimybei, ką nepriklausoma Škotija gali iš tiesų padaryti, jei tik jai kažkas suteiktų politinę galią veikti“, – tvirtino parlamentaras. 

2020 07 27 18:02
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt