šeštadienis, rugsėjo 19 d.
Anglijos lietuvė Roberta Poškaitė: ekologija prasideda nuo manęs asmeniškai
tiesa.com
asmeninio albumo nuotr.

Roberta Poškaitė ne tik domisi ekologijos, gamtosaugos problemomis, bet ir bando prisidėti prie jų įveikimo. Iš Anglijojos grįžusi į Lietuvą apsidžiaugė pastebėjusi, kad čia visur švaru, tvarkinga. Gal ji dar nesuspėjo apsidairyti, kaip atrodo pamiškės, nuošalesnės vietos?

Ji turėjo progos stebėti, kaip rūšiuojamos atliekos ir kaip sąmoningai į šią veiklą įsijungia Jungtinės Karalystės visuomenė. Ji mano, jog nepakanka šūkių, raginančių saugoti gamtą. Jos nuomone būtina ugdyti vartojimo kultūrą ir gamtosauginę sąmonę.

Jos gamtosauginė veikla prasidėjo anksti, tėvų šeimoje, kur buvo mėgstama tvarka, kompostuojamos organinės atliekos. Roberta Poškaitė mėgsta siūti. Todėl ji pradėjo siūti daugkartinio naudojimo maišelius, o taip pat maišelių komplektus sveriamiems produktams. Jai, atrodo neprotinga naudoti plastiko pakuotes, kurios reikalingos keliolika minučių kol parsineši pirkinius iš parduotuvės. O jie yra apie du šimtus metų. Roberta kviečia saugoti gamtą konkrečiais darbais, protingai tvarkyti savo buitį ir galvoti apie savo gyvensenos pasekmes. Jos patarimai, pasidalinta patirtis turėtų būti naudinga ir mūsų skaitytojams. Nuo ko prasideda ekologija ir kaip ją pradėti savo gyvenime? Mano manymu, ekologija prasideda mūsų galvose. Sąmoningai suvokiant, kokią įtaką aš, kaip žmogus ir šios planetos gyventojas, darau savo aplinkai, gamtai, kitai gyvybei. Jeigu aš egzistuodama (-as) netrukdau egzistuoti kitiems, tai gal tai ir yra ekologiškas gyvenimo būdas? Aš suprantu ekologiją kaip kuo mažesnį kišimąsi į natūraliai gamtoje vykstančius procesus, t. y. kuo mažesnį individo paliekamą pėdsaką po savęs. Manau, kad kiekvienas ekologijos ieško skirtingais gyvenimo etapais ir ją atranda per labai skirtingas sferas. Mano manymu, pradėti reikia paanalizuojant savo įpročius ir pagalvojant, kokią įtaką mano kasdieniai pasirinkimai daro aplinkai ir kiek ilgai mes jausime to pasekmes. Kodėl reikia rūpintis ekologija? Aš sakyčiau, kad ne ekologija rūpintis reikia. Ekologija yra tik idėja, sąvoka. Rūpintis reikia gamta ir pasauliu, kuriame mes gyvename. Tai yra vandenynai, jūros, upės, dirvožemis, oras. Mes neįvertiname, koks tai didžiulis turtas ir vietoj to, kad gamtą saugotume, žemę teršiame ir dusinam plastiku bei kitomis atliekomis. Žmonės pamiršo, kad planeta be mūsų pagalbos jau nebeišsivalys. Mes labai greitai įpratome prie patogaus gyvenimo būdo, kai galime neribotai vartoti, pirkti, siųstis pigius niekučius už kelis dolerius internetu. Viskas atrodo taip lengvai prieinama, patogu. Deja, visa tai po mėnesio, gal net greičiau, tampa šiukšle, kuri gamtoje irs ne mėnesį, ir ne du. Nemanau, kad reikia drastiškai visko atsisakyti ir pulti į kraštutinumus, bet tikiu, kad mūsų pasirinkimai turi pasekmes, todėl atsakingas vartojimas turėtų būti vienas iš prioritetų mąstant apie naujus pirkinius. Jūs kuriate daugkartinio naudojimo maišelius. Papasakokit apie juos. Iš tikrųjų, maišelių idėja kilo labiau iš mano pačios poreikio turėti rinkinuką, kurį galėčiau pasiimti su savimi į parduotuvę ir išvengti dar vieno plastikinio maišelio. Mane labai paveikia žmonės, kurie pirkdami vieną citriną, ją deda į atskirą plastikinį maišelį. Aš tokiu atveju citriną tiesiog įdėdavau į pirkinių krepšelį, kas gi jai gali atsitikti? Tyrimai rodo, kad mes plastikinį maišelį vidutiniškai naudojame vos 12 minučių – tiek trunka kelionė iš parduotuvės namo, o jam gamtoje suirti prireikia daugiau nei 200 metų! Po to ėmiau galvoti apie alternatyvą. Aišku, jau buvau girdėjusi apie medžiaginius daugkartinio naudojimo maišelius anksčiau, o man labai patinka siūti, tai pagalvojau, kodėl nepasidalinus šia idėja su artimiausiais žmonėmis. Visi palaikė ir sakė, kad labai trūksta edukacijos ir gero pavyzdžio. Džiaugiuosi, kad žmonės domisi, klausia, pagiria už gražią iniciatyvą. Tai tikrai skatina dar daugiau kalbėti ir dalintis idėjomis. Daugkartinį medžiaginį maišelį yra paprasta prižiūrėti: jį galima skalbti skalbimo mašinoje, medžiaga permatoma, todėl matyti, kas yra viduje. Toks maišelis puikiai tinka vaisiams, daržovėms, sveriamiems riešutams, džiovintiems vaisiams, taip pat duonos gaminiams, sausainiams, saldainiams. Tai ištikimas ir tvirtas kiekvieno apsipirkimo draugas. Taip pat siuvu lininius maišelius. Linas yra natūrali, laidi orui medžiaga, todėl puikiai tinka duonos gaminiams laikyti, džiovintoms žolelėms. Artėjant Kalėdoms, tai gali būti puiki dovana, o gal ir ekologiškas bei originalus dovanos pakavimo būdas. Aš ilgai mąsčiau, kaip man siuvant maišelius taupyti resursus ir išvengti tekstilės pramonės skatinimo, kuri yra dar viena didžiulė taršos priežastis. Greitoji mada, prasta gaminių kokybė, besaikis pirkimas ir tekstilės pramonė – didelė problema ir našta mūsų Žemei. Rekomenduoju filmą „The True Cost“ – liksite šokiruoti, kiek drabužių, tekstilės gaminių yra išmetama, neišrūšiuojama, kaip sunku tekstilę perdirbti, ir kaip ilgai trunka, kol ji suyra. Turėdama tai galvoje, aš sąmoningai nusprendžiau, kad maišelius siūsiu iš atraižų ir medžiagų likučių. Taip galiu suteikti antrą šansą atraižoms ir mažiems tekstilės gabaliukams mus džiuginti ir būti naudingais. Kaip manote, nuo ko reikėtų pradėti prekybos centrams mažinant plastiką? Žmonių jau nebeveikia tokie užrašai kaip „Ar Jums tikrai reikia dar vieno maišelio?“. Jei padėta, nemokama, tai ko čia sukti galvą, tiesa? Aš manau, kad alternatyva būtų popieriniai maišeliai. Lidl parduotuvė nuo 2020 metų atsisako plastikinių pirkinių maišelių ir juos pakeis popieriniais. Taip pat vis daugiau parduotuvių atsisako plastikinių vienkartinių indų ir įrankių, kuriuos keičia kartoniniais ir mediniais. Tai graži iniciatyva, tačiau mes, pirkėjai, galime žengti dar vieną žingsnį ir taip padėti verslui būti labiau draugiškiems gamtai – pavyzdžiui, atsinešti savo maišelių rinkinį sveriamiems produktams, savo pirkinių maišelį. Man patinka idėja, kad kai kuriose kavinėse atsinešus savo daugkartinio naudojimo kavos puodelį gauni nuolaidą pasirinktam gėrimui. Manau, kad tai graži iniciatyva padėti klientui apsispręsti. Taip pat mūsų šalyje veikia depozito sistema, šiuo atžvilgiu mes gana inovatyvūs. Manau, kad depozito sistema mūsų šalyje labai greitai prigijo ir išpopuliarėjo ir tikrai tikiu, kad laukuose, miškuose ar kitur gamtoje jau rečiau pamatysime išmestą ir paliktą plastiko butelį ar aliuminio skardinę. Kaip jūs esate ekologiška? Man šis supratimas irgi neatėjo per dieną. Pirmiausia, mes šeimoje visada rūšiavome ir kompostavome organines atliekas, tai šis įprotis atėjo labai natūraliai ir be papildomų pastangų. Vėliau pradėjau lįsti giliau, mąstyti, ką dar galiu pakeisti, o kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Aš stengiuosi nestresuoti ir nedaryti jokių drastiškų pokyčių, duodu sau laiko išbandyti ir pereiti prie alternatyvų palengva. Tokie daiktai kaip gertuvė, daugkartinis kavos puodelis, medžiaginis pirkinių krepšelis ir, aišku, maišelių komplektas sveriamiems produktams visada yra su manimi. Jau ilgą laiką neperku nieko iš greitosios mados parduotuvių. Jeigu jau prisireikia rūbo, ieškau kokybiško, geriau brangesnio, bet tokio, kurį galėsiu nešioti ne vienus metus. Taip pat labai mėgstu padėvėtų drabužių parduotuves, čia mano maža silpnybė. Dabar esu etape, kai bandau peržvelgti asmeninės higienos produktus ir jų pakuotes – taip į mano gyvenimą atėjo menstruacinė taurelė, kietasis šampūnas, natūralus muilas vietoj dušo želė. Labai džiaugiuosi atradusi ir kai kuriuos namų apyvokos daiktus, pvz. bičių vaško plėvelė maistui vynioti vietoj mums įprastos plastikinės, kuri yra nerūšiuojama ir neperdirbama. Turiu dar labai daug idėjų ir norų, ką planuoju išbandyti, todėl nežadu sustoti. Pasaulis dūsta nuo plastiko, kaip jį mažinti kasdienybėje? Kaip ir minėjau, nereikėtų vieną rytą atsikėlus mesti visas plastikines pakuotes į šiukšliadėžę ir vos pamačius plastikinę pakuotę parduotuvės lentynoje bėgti į kitą pusę. Manau, kad reikėtų labai racionaliai peržvelgti kasdienius įpročius ir stebėti, kokios alternatyvos peršasi. Pavyzdžiui, jei ryte bėgdami į darbą sustojate kavos išsinešimui, galbūt verta investuoti į daugkartinį puodelį? Jei mėgstate trintų vaisių kokteilį gerti su šiaudeliu, gal verta turėti savo metalinį, daugkartinio naudojimo, vietoj įprasto plastikinio? Gal į darbą paruoštas sumuštinis plastikinėje maistinėje plėvelėje yra patogiau, bet bičių vaško daugkartinio naudojimo plėvelės taip pat patogu, o ir nepalieka šiukšlių? Manau, kad tie maži žingsneliai labai padeda pajudėti iš sąstingio ir pozicijos „aš vienas nieko nepakeisiu“. Kai vedžiau pamoką mokykloje penktokams, viena mergaitė pasakė – „bet jei aš nepaimsiu plastikinio maišelio, jį paims kažkas kitas“. Taip, tai labai tikėtina situacija, nors aš vis tiek galvoju, kad mūsų sąmonė ir pasaulėžiūra nuolat kinta ir parodytas gražus pavyzdys palieka žymę kito žmogaus pasąmonėje. Gal kitas pamatęs, kaip tu dediesi apelsinus į savo medžiaginį maišelį ne iškart puls ieškoti, kur jį įsigyti, bet pasitaikius progai apsvarstys, ar ir jam nereikėtų tokio. Gyvenate Anglijoje, kaip ten žiūrima į ekologiją ir kokius daigus matote Lietuvoje? Lietuvos gatvės tikrai nepalyginamai švaresnės. Kokia mūsų situacija su rūšiavimu ir perdirbimu – čia jau kitas klausimas. Radau informaciją, kad Lietuvoje rūšiuoja 40 proc. gyventojų, palyginus su Jungtine Karalyste, šioje sferoje mes šiek tiek atsiliekame. Taip pat manau, kad šį skaičių gerokai pakėlė mūsų depozito sistema, nors ir galime didžiuotis ja, stiebtis dar tikrai yra kur. Junginėje Karalystėje, mieste, kuriame gyvenu, yra dviejų rūšių konteineriai – vienos spalvos skirti buitinėms atliekoms, kitos spalvos – rūšiuojamoms – plastikui, popieriui, metalui, stiklui – viskas kartu. Atvažiavusi labai greitai perpratau sistemą ir ji man patiko. Visas rūšiuojamas atliekas reikia sutvarkyti, išvalyti, mesti tik švarias, be maisto likučių. Šis įprotis labai greitai įsišaknijo. Kokie jūsų ateities planai susiję su ekologija? Labai tikiuosi, kad ir toliau turėsiu motyvacijos nors ir mažais žingsniais keistis ir eiti link tvaresnio, aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo. Labai smagu, kai galiu pasidalinti savo idėjomis ir jos sudomina aplinkinius. Todėl tikrai norėčiau ir toliau apie tai kalbėti, diskutuoti, mokyti bei mokytis. Idėjų yra labai daug, ir kuo toliau tuo tvirčiau aš jomis tikiu ir vadovaujuosi. Tai tampa labai didele mano gyvenimo dalimi. Man pačiai norisi išėjus pasivaikščioti į miškelį rasti mėlynių, o ne plastikinių maišelių, tai manau čia ir yra didžiausia motyvacija keistis ir domėtis apie alternatyvas ir pažangą. Jūsų palinkėjimas skaitytojams Skaitytojams palinkėčiau padiskutuoti šeimoje, mokyklose, darbe apie ekologiją ir tvarų gyvenimo būdą. Net neabejoju, kad aplink mus yra be galo daug įdomių ir įkvepiančių žmonių, kurie gali padėti žengti dar vieną papildomą žingsnį švaresnės gamtos link. Manau, kad dalintis idėjomis ir asmenine patirtimi yra lengviausias ir geriausias būdas įtikinti ir priversti kitą susimąstyti. Norėčiau tikėti, kad geras pavyzdys ar patarimas užkrečia ir anksčiau ar vėliau žmonių sąmoningumas auga.

2019 12 27 16:15
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt