trečiadienis, gegužės 27 d.
„Brexit“ derybos: ko nori kiekviena pusė?
tiesa.com
pixabay.com

„Brexit“ buvo įgyvendintas. Ar tikrai? Šią savaitę ES ir Jungtinė Karalystė pradėjo derybas dėl savo ateities santykių. Abi pusės nori laisvos prekybos susitarimo. Tai ar tai reiškia lengvas derybas? Deja, nebūtinai. Portalas DW iš arčiau apžvelgė situaciją, ko galima tikėtis per artimiausias savaites ar net mėnesius.

Apie ką bus deramasi?

Bus deramasi dėl ES ir Jungtinės Karalystės ateities santykių. Pirmiausia, bus aptariami prekybos ir ekonominės, teisėsaugos kooperacijos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimai. Kol daugiausia dėmesio bus skiriama ateities prekybiniams santykiams, ES išreiškė ir kitų derybinių klausimų. „Niekas nėra sutarta, kol viskas nėra sutarta“, – taip galima būtų apibrėžti vykstančias derybas.

Kiek yra laiko?

Kai sausio 31 d. Jungtinė Karalystė paliko ES, prasidėjo pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalis vis dar privalo laikytis bendrijos taisyklių. Šis laikotarpis baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., o JK vyriausybė pareiškė, kad jei iki to laiko nebus pasiektas susitarimas, jie nebetęs tolimesnių derybų. 10 susitikimų raundų yra suplanuoti kas tris savaites nuo kovo 2 dienos iki spalio, kai yra norima turėti parengtą susitarimą.

Dauguma ekspertų sutinka, kad pasirinktas laiko tarpas yra jau ir taip pakankamai ankštas, tačiau JK premjeras Borisas Johnsonas praėjusią savaitę pagrasino derybas dar labiau paspartinti, teigdamas, kad šalis užbaigs derybas jau birželį jei nebus pasiektas joks rimtas progresas. Praėjusį lapkritį sutartas pasitraukimo susitarimas numato galimybę ir abejoms pusėms sutikus pratęsti pereinamąjį laikotarpį iki 2022 m. galo.

Ko JK nori iš prekybos susitarimo?

Labiausiai linksniuojamas žodis JK pusėje yra „Kanada“, turint omenyje tarp ES ir šios šalies 2016 m. pasirašytą prekybos susitarimą CETA. B. Johnsonas jau įkalė visiems kokio prekybinio susitarimo jis nori: „Super Kanada plius“. Praėjusią savaitę atskleisti JK derybiniai tikslai kiek patikslino apie ką eina kalba. Šalis nori „visapusiško laisvos prekybos susitarimo“ su ES, tačiau pabrėžia, kad tai reiškia su Kanada pasirašyto susitarimo stiliaus dokumentą, „papildytą“ kitais susitarimais dėl žvejybos, nusikaltimų, transporto ir energetikos.

CETA panaikino apie 98 proc. visų muitų tarp ES ir Kanados. Taip pat, susitarta dėl kooperacijos normų, sumažinant reikiamybę saugumo patikroms. Tačiau tai nėra muitų sąjunga ar vieninga rinka, todėl pasienio patikros vis tiek egzistuoja. Šiame susitarime taip pat yra ir apribojimų finansinių paslaugų sektoriuje – ypatingai svarbiame JK ekonomikai. Muitai ir kvotos irgi yra taikomos žemės ūkio produkcijai, o šios šakos gaminiai atvykstantys iš Kanados turi būti pritaikyti ES standartams.

Taigi, Jungtinė Karalystė nori tokio pačio susitarimo, tačiau su 100 proc. prieiga prie rinkos, tarp jų žemės ūkio produkcijai ir finansinėms paslaugoms, bet nesilaikant jokių ES taisyklių. Kitaip tariant, šalis nori panaikinti tarifus ir muitus prekių bei paslaugų mainuose, tačiau ji nenori būti priklausoma nuo ES reguliavimo ir taisyklių. Londonas ne vieną katą pabrėžė, kad jie neketina laikytis ES taisyklių ir neprisitaikys prie ES įstatymų ar institucijų kaip ES Teisingumo Teismas.

Ko nori ES?

Iš pirmos pažiūros, gali atrodyti, kad JK ir ES nori to pačio. ES derybiniame mandate nurodyta, kad bendrija bandys siekti laisvos prekybos susitarimo, kuris garantuos muitų ir kvotų panaikinimą prekių ir paslaugų prekyboje. Tačiau, nereikia perskaityti pakankamai toli, kad išvysti kokie milžiniški požiūrių skirtumai slypi tarp ES ir JK.

Bendrija teigia, kad ateities ekonominis bendradarbiavimas su JK „turi būti paremtas tvirtais įsipareigojimais, kad būtų užtikrintas vienodas atviros ir sąžiningos konkurencijos lygos, atsižvelgiant į abiejų pusių geografinį artumą ir ekonominę tarpusavio priklausomybę“. Žodžiai „vienodos sąlygos“ gali tapti vieni iš svarbiausių visose derybose. Praėjusį spalį priimtoje teisinės galios neturinčioje politinėje deklaracijoje buvo parašyta, kad tarp ES ir JK bus reikalingas įvesti tvirtas reguliacinis rėžimas, kuris užtikrintų sąžiningą ir atvirą konkurenciją.

Praktikoje tai reiškia, kad ES nori, jog JK laikytųsi tų pačių taisyklių ir įstatymų srityse kaip valstybės parama verslui, darbuotojų teisės ir aplinkosauginiai reikalavimai, tarp kurių yra ir galimai dar kisiantys klimato kaitai pažaboti skirti apribojimai.

Taigi, atitrūkus nuo politinės deklaracijos teksto, JK dabar teigia norintys „laisvesnių“ susitarimų šiais klausimais ir siekia kažko panašaus kaip Kanada ar Japonija yra susitarusi su ES. Pati ES teigia, kad dėl geografinio artumo bendrijai, tokie susitarimai yra neįmanomi. „Kalė uostas yra tik pora kilometrų nuo Doverio. JK negali tikėtis aukščiausios kokybės prieigos prie vieningos rinkos jeigu ji nori atitolti nuo taisyklių“, – teigė EK atstovas spaudai. Geografinis artumas nėra vienintelė priežastis kodėl ES nenori Kanados stiliaus susitarimo. ES-JK prekyba ir ES-Kanados prekyba yra visiškai skirtingų mastų.

Tik 10 proc. Kanados prekybos vyksta su ES, tuo tarpu net 45 proc. JK prekybos vyksta su bendrija. Taip pat, kol Kanados-ES sutartis apima specifinius klausimus, JK-ES prekyba yra žymiai platesnė ir apimanti daugiau verslo sektorių.

Kokios kitos sritys gali privesti prie konflikto?

Be „vienodų sąlygų“ klausimo, gan didelis klaustukas kabo ir virš finansinių paslaugų reglamentavimo. Būsima prieiga prie ES rinkos yra gyvybiškai svarbi Londono Sičiui. Tačiau kol ES, labai tikėtina, sutiks ir pripažins JK taisykles bei lygiavertiškumą šioje srityje, kiek mažiau tikėtina, kad pati JK bus linkusi padaryti tą patį ES. Kita tema – žuvininkystė. Bendra ES žuvininkystės politika leidžia žvejų laivams lygias galimybes žvejoti bendrijos vandenyse. Nors žuvininkystė sudaro tik 0,1 proc. JK ekonomikos, tačiau pakrantėse gyvenančios bendruomenės entuziastingai palaikė „Brexit“ procesą, žadėjusį „susigrąžinti JK vandenų kontrolę“.

Taigi, ši tema irgi turėtų būti gan jautri. Šalies vyriausybė teigė, kad ji ketina tapti nepriklausoma „pakrančių valstybe“ ir sieks specialių teisių į savo vidaus vandenis, o ES sieks ilgalaikio susitarimo, leisiančio prieigą prie JK vandenų. Dar viena problema, kuri labai bent kol kas niekaip nesibaigė – Šiaurės Airija ir jos siena su kaimynine Airija. Nors JK pasitraukimo sutartis turėjo išspręsti susidariusią problemą, tačiau dabar sklinda kalbos, kad šalis ketina „atnaujinti“ kai kuriuos savo pažadus dėl prekių ir paslaugų patikros tarp Š. Airijos ir Britanijos. Nors JK kokią informaciją neigia, tačiau jei tai išties atsitiks ar šalis paprašys sutartų taisyklių pakeitimo, gali išsišaukti milžiniškas konfliktas.

Koks yra esminis klausimas?

Abi pusės nori laisvos prekybos susitarimo, tačiau ES tvirtina, kad norint JK turėti privilegijuotą prieigą prie bendrijos vieningos rinkos, ji turi paklusti ES standartams ir taisyklėms, ypač dėl anksčiau minėtų vienodų sąlygų užtikrinimo. JK tuo tarpu tvirtina, kad toks susitarimas būtų visiška „Brexit“ priešingybė. Ieškant kompromiso tarp šių dviejų požiūrių ir bus esminis derybų klausimas.

2020 03 04 12:00
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt