antradienis, kovo 9 d.
„Brexit“ priežastys susijusios su Lietuva
tiesa.com

Urszula Gacek – lenkų politologė, buvusi politikė, Europos Parlamento (EP) narė, daugelį metų gyvenanti Jungtinėje Karalystėje. Ji papasakojo apie „Brexit” priežastis, kurios galėjo būti susijusios ne su finansiniais aspektais, o netgi su emigrantais iš Lietuvos.

Daug metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti moteris teigia, kad ji visa laiką domėjosi šios šalies politika. Ji priminė, kad tai, kas vyksta ten, aktualu visoje Europoje.

„Iš tikrųjų aš nemanau, kad „Brexit“ glaudžiai susijęs biudžetu, finansais, įsipareigojimais ES. Didžiausią daugumą žmonių į priešingą pusę pastūmėjo migracijos problema.

Čia svarbų vaidmenį atliko ir lenkai. Emigravusių lenkų yra labai daug, Jungtinė Karalystė pirmoji leido mums ten dirbti ir gyventi. Taip persipildė infrastruktūra: mokyklos, ligoninės. Prie to, žinoma, prisidėjo ir lietuviai. Tik lenkų yra daugiau, todėl jie ir buvo labiau pastebėti“, – teigė U. Gacek.

Britai nori imperijos?

Dar viena politologės įžvelgta problema: ES pateikimas žiniasklaidoje: Briuselis nuolat buvo naudojamas kaip atpirkimo ožys: „Jeigu kada kas nors būdavo blogai, atsirasdavo keistas sprendimas, žiniasklaida kaltindavo Briuselį. Vyriausybė, beje, darė tą patį: jeigu atsirasdavo koks nepatogus sprendimas, sakydavo, kad Briuselis mums jį primatė“.

Tokiu būdu daugumos britų galvoje susidarė įspūdis, kad viskas, kas ateina iš ES, yra savaime blogai. Žinoma, svarbus yra ir finansinis aspektas. Buvo daug kalbama apie didžiulį Jungtinės Karalystės indelį į bendrą biudžetą. Tuo tarpu apie gaunamą naudą kalbėta nebuvo, pirmiausiai dėl to, kad tokią naudą sunku pastebėti.

„Niekur nebuvo kalbama apie netiesioginę grąžą, kas šaliai iš tos narystės ateina. Bet juk Jungtinės Karalystės bendrovėms itin naudingas laisvas judėjimas ES, darbo jėgos atvykimas iš užsienio taip pat. Jų verslininkai galėjo lengvai investuoti Europoje, plėstis. Bet apie tai niekas nekalbėjo. Nes tokią finansinę naudą apskaičiuoti, apčiuopti sunku, tad žiūrima tik į išrašytą čekį“, – sakė U. Gacek.

Beje, ji pridūrė, kad dalis britų iki šiol ilgisi imperijos: „Yra tikėjimas, kad jie gali atsukti laiką atgal, atrasti verslo partnerių Naujojoje Zelandijoje, Indijoje, Australijoje. Bet taip nebus. Šios šalys labai gerai atsimena, kaip jos buvo paliktos, po to kai Jungtinė Karalystė įstojo į ES. Visos šios priežastys ir susidėjo į vieną bendrą problemą“.

To paties galime laukti ir Lietuvoje?

Politologė patarė ir lietuviams, ir lenkams būti budriems. Kadangi tai, kas įvyko Jungtinėje Karalystėje, netrukus gali atsikartoti visoje ir mūsų šalyse, juk dėl Jungtinės Karalystės išstojimo mažės biudžetas, o tai jau dabar pykdo kai kurias šalis: „Pinigai yra gerai, bet jais galima lengvai manipuliuoti. Reikia plėtoti racionalią viešąją diskusiją apie įsipareigojimus ES“.

Ji supranta, kad šiuo metu dėl mažėjančio ES biudžeto daugėjo ir euroskeptikų. Tačiau turėtume suprasti, kad ES nėra Kalėdų senelis.

„Kuriant biudžetą visada būna laimėtojų ir pralaimėtojų, tai yra ilgas kompromisų ir derybų procesas su daug žaidėjų. Neužtenka ko nors norėti, labai lengva pasakyti, kam norime pinigų, bet reikia suprasti, iš kur jie ateina.

ES biudžetas veikia panašiai, kaip nacionalinis biudžetas. Jeigu kažkam duodi, iš kažko atimsi. Turime suprasti, iš kur tie pinigai ateina, tai nėra tiesiog norų sąrašas, tai ne Kalėdos, ES nėra Kalėdų senelis. Biudžetas yra viena didelio politinio žaidimo dalis“, – pridūrė U. Gacek.

ŠALTINIS:alfa.lt

2018 10 21 09:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt