ketvirtadienis, lapkričio 26 d.
Derybos dėl ES ir JK santykių ateities – aklavietėje, rengiamasi blogiausiam scenarijui
Alfa.lt

Likus mažiau nei pusei metų iki Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (EK) pereinamojo laikotarpio, užtikrinančio artimus ir stabilius santykius tarp ES ir JK, pabaigos, derybos dėl ateities dar yra aklavietėje.

Pastarasis derybų raundas, vykęs rugpjūčio 17–21 d., ilgai laukto proveržio neatnešė.

ES ir JK siekia susitarti iki spalio mėn., kad liktų laiko ratifikavimui ir kitoms būtinoms susitarimo įgyvendinimo procedūroms.

Tačiau susitarimo tikimybė vis dažniau vertinama kaip mažai tikėtina. ES vyr. derybininkas Michelis Barnier po pastarojo derybų raundo prisipažino, kad nekonstruktyviais pokalbiais tik švaistomas brangus laikas.

Lietuvos valdžia ir ekonomistai ES ir JK susitarimo vilties nepraranda, tačiau ragina rengtis blogiausiam scenarijui.

Derybos labiau primena ėjimą atgal, ne pirmyn

Po nepavykusių derybų septintojo raundo ES vyr. derybininkas M. Barnier pareiškė, kad vienodų žaidimo taisyklių poreikis neišnyksta, net jei JK ir toliau primygtinai reikalauja sudaryti nekokybišką susitarimą tik dėl prekių ir paslaugų.

„Atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės geografinį artumą ir mūsų ekonominių mainų intensyvumą, tai neginčijama sąlyga suteikti 450 mln. piliečių patekimą į mūsų rinką“, – pareiškė jis.

M. Barnier žodžiais, ES derybininkai neprašo nieko daugiau, tik to, ką JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas įsipareigojo bendroje politinėje deklaracijoje praėjusių metų spalį kartu su 27 ES lyderiais.

ES vyr. derybininkas priminė tik kelis įsipareigojimus, kuriems pritarė tiek dabartinis JK parlamentas, tieks Europos Parlamentas.

Pasak M. Barnier, ES ir JK susitarė, kad būsimas susitarimas turi apimti „tvirtus įsipareigojimus užkirsti kelią prekybos iškraipymams ir nesąžiningiems konkurenciniams pranašumams“. Be to, abi pusės įsipareigojo laikytis aukštų standartų, taikomų ES ir JK pereinamojo laikotarpio pabaigoje šiose srityse: valstybės pagalbos, konkurencijos, socialinių ir užimtumo standartų, aplinkos, klimato kaitos ir mokesčių.

„Būtent apie tai kalba šiuolaikinė prekybos politika. Ne tik apie tarifų mažinimą ir kvotų panaikinimą. Tai yra susitarimo tarp suverenių šalių susitarimas dėl taisyklių, kuriomis bus pagrįsta būsima prekyba, – kalbėjo ES vyr. derybininkas. – Girdime Didžiosios Britanijos vyriausybės susirūpinimą dėl jos suvereniteto ir reguliavimo autonomijos išsaugojimo. Ir mes tai gerbiame. Bet nė vienas tarptautinis susitarimas nebuvo pasiektas šalims nesutikus dėl bendrų taisyklių. Galiu numatyti visiškai užtikrintai: taip bus ir ateityje JK ir kitų partnerių, tokių kaip JAV, Japonija ar Australija, prekybos susitarimų atveju.

M. Barnier išvardijo sritis, dėl kurių iki šiol nepavyko pasiekti didesnės pažangos. Tai žuvininkystė, valdymas, teisėsauga, piliečių pagrindinių teisių ir asmens duomenų apsaugos garantijos, judumas ir socialinės apsaugos koordinavimas.

ES derybininkų vadas pripažino, kad pasiekta pažanga kai kuriais techniniais klausimais, pavyzdžiui, dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, dalyvavimo ES programose ir kovos su pinigų plovimu.

„Tai bus naudinga rašant galutinį tekstą su sąlyga, kad pirmiausia sugebėsime susitarti dėl pagrindų. Tačiau per dažnai šią savaitę jautėsi taip, tarsi mes eitume labiau atgal nei pirmyn“, – sakė jis.

Atsižvelgdamas į tai, kad liko nedaug laiko, ES vyr. derybininkas pareiškė, kad šiame etape JK ir ES susitarimas atrodo mažai tikėtinas. „Aš tiesiog nesuprantu, kodėl mes švaistome brangų laiką“, – pridūrė jis.

Didžiausi nesutarimai trimis svarbiais klausimais

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, ES ir JK ateities santykių derybose ES laikosi paralelinio požiūrio, t. y. derybose siekiama progreso visose numatomose ateities santykių srityse.

„Derybos vykdomos 11-oje skirtingų derybinių takelių, apimančių prekybą prekėmis, prekybą paslaugomis, transporto, energetikos, žvejybos, sąžiningų konkurencinių sąlygų, teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo, JK dalyvavimo ES programose, asmenų mobilumo ir socialinių klausimų koordinavimo, tematinio bendradarbiavimo bei valdymo ir horizontalių klausimų sritis“, – rašoma URM atsakyme redakcijai.

Pasak URM, šiuo metu derybose didžiausių nesutarimų kyla trimis klausimais.

Pirma, lieka dideli pozicijų skirtumai tarp abiejų pusių dėl sąžiningų konkurencinių sąlygų. „Sąžiningos konkurencinės sąlygos (bendri aukšti standartai tokiose srityse kaip valstybės parama, konkurencija, socialiniai, darbo standartai, aplinkosaugos, klimato kaitos) yra būtina sąlyga JK siekiant turėti prieigą prie ES bendros rinkos“, – aiškino URM.

Antras daug nesutarimų keliantis klausimas – žvejybos teisės. „Sritis aktuali tiek ES, tiek JK. Ji savo pozicijas šioje srityje grindžia vandenų suvereniteto argumentu, siekia susiderėti dėl naujos ES prieigos prie JK vandenų sistemos“, – teigė URM.

Trečias didžiausių ginčių objektas yra pati susitarimo architektūra – nesutariama dėl susitarimo formos ir atitinkamai ginčų sprendimo mechanizmo.

ES ir Lietuvoje rengiamasi bet kuriam scenarijui

Ar iš viso pavyks ES ir JK pasiekti kažkokį susitarimą, ar įvyks „Brexitas“ be susitarimo? URM teigimu, vienas esminių ES, kartu ir Lietuvos, interesas – pasiekti plačios apimties, išsamų susitarimą su JK, taip užtikrinant stabilią glaudžių santykių su JK tąsą. 

„Vykstančių ES ir JK derybų rezultatą prognozuoti sunku. Remiantis ES vyr. derybininku M. Barnier, atsižvelgiant į esamą komplikuotą situaciją derybose, susitarimas tarp ES ir JK šiuo atveju tampa vis mažiau tikėtinas. Vis dėlto tęsiame darbus, siekdami kuo geresnių sąlygų Lietuvos ir kitų šalių piliečiams bei verslui JK, tiek ir JK piliečiams bei verslui ES“, – teigė URM.

ES institucijos, valstybės narės ir kiti suinteresuotieji, kaip ir artėjant derybų dėl JK išstojimo iš ES pabaigai, jau pradėjo pasiruošimo darbus bet kuriam galimam šių derybų bei pereinamojo laikotarpio pabaigos scenarijui.

Lietuvoje pasirengimo darbai nesusitarimo scenarijui taip pat pradėti.

URM teigimu, visos šakinės ministerijos ir kitos susijusios institucijos peržiūri dar 2019 m. pradžioje rengtus parengties planus (kai buvo rengiamasi galimam JK išstojimui iš ES be susitarimo) ir juos atnaujina. Šie planai skirti sumažinti galimus neigiamus nesusitarimo scenarijaus padarinius.

„Svarbu pabrėžti, kad, net ir pasiekus išsamų, plačios apimties susitarimą su JK, pokyčių nebus išvengta. Susitarimo atveju pokyčių patirsime prekybos prekėmis ir paslaugomis, kelionių ir turizmo, socialinės apsaugos klausimų koordinavimo, energetikos ir kt. srityse. Šiems pokyčiams taip pat rengiamasi“, – teigė URM.

Europos Komisija, siekdama sklandaus pasirengimo minėtiems pokyčiams, liepos 9 d. išplatino Komunikatą dėl pasirengimo ES ir JK santykių pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentui. Jame detaliai pateikiamas galimų parengties priemonių poreikis atskirose srityse net ir pasiekus susitarimą.

„Brexitą“ užgožė kitų įvykių gausa

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus mano, kad dėl įvykių gausos „Brexitas“ buvo gerokai pastumtas į šoną svarbiausių temų eilėje, nes ES lyderius užklupo pandemijos, Baltarusijos ir kiti klausimai.

ES su JK derybos dėl susitarimo, kaip atrodys jų dvišaliai santykiai ateityje, bent kol kas V. Šimkui atrodo įstrigusios aklavietėje.

„Pagrindiniai nesutarimai kyla dėl to, kaip užtikrinti sąžiningą konkurenciją po to, kai JK visiškai atsiskirs nuo ES. JK siekia daugiau laisvės nustatant reguliavimą ir konkurencines taisykles, galimybės nutolti nuo ES nustatant įvairių produktų standartus. ES baiminasi, kad tai suteiktų progą JK verslams nesąžiningai konkuruoti. Kyla rizika dėl dempingo, jei JK nuspręstų remti strategines industrijas valstybiniu lygiu. Todėl ES reikalauja, kad JK išlaikytų savo konkurencines taisykles kuo panašesnes į ES. Be to, yra ir šalutinių klausimų, tokių kaip prieiga prie teritorinių vandenų žvejybai, kurie yra labai jautrūs tiek JK, pavyzdžiui, Prancūzijos piliečiams“, – dėstė V. Šimkus.

Vis dėlto ekonomistas tikisi, jog kažkuri pusė turės daryti kompromisus, tačiau tam ES lyderiai turėtų rasti laiko pasiekti konsensusą dėl naujos ES derybinės pozicijos. „Kol kas situacija atrodo gan grėsmingai, ir „Brexito“ be susitarimo tikimybė yra išaugusi, tačiau abi pusės yra labai patyrusios derybininkės. Greičiausiai, kaip jau tampa įprasta, bus pasiektas paskutinės minutės kompromisas“, – mano V. Šimkus.

Ekonomistas paaiškino, kad nepavykus pasiekti susitarimo ES ir JK prekiautų pagal Pasaulio Prekybos Organizacijos taisykles.

Dažnu atveju tai reikštų didesnius muitus ir kitus barjerus prekybai. „Toks scenarijus būtų žalingas JK, ES ir Lietuvos ekonominei perspektyvai, tačiau palyginti su ekonominiu šoku, kokį sukėlė pandemija, santykinai nereikšmingas. Žinoma, tai priklauso nuo kiekvieno verslo ir gyventojo individualios padėties, kiek svarbi jiems yra JK rinka. Tikėtina, yra verslų, kurie stipriai pajaustų „Brexito“ poveikį, nors nacionaliniu mastu žala ir būtų ribota“, – mano V. Šimkus.

Tikisi susitarimo, bet ragina verslą rengtis blogiausiam

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad derybos tarp ES ir JK atstovų vyksta sudėtingai, o praėjusią savaitę vykęs septintasis derybų etapas bent jau oficialiai neatnešė didelio postūmio ir baigėsi eiliniais priekaištais vieni kitiems dėl nenoro tartis.

„Pastarųjų derybų pagrindiniu nesutarimo klausimu buvo valstybės pagalbos ir žvejybos politikos klausimai. Atrodytų, klausimai nėra esminiai (žvejybos sektoriuje sukuriama mažiau negu 1 proc. BVP), bet tai yra principiniai klausimai, kuriais JK nenori nusileisti (nors manau, JK švelnins toną bent jau valstybės pagalbos klausimu). Kita vertus, per palyginti trumpą laikotarpį pasiekta gan nemažai, todėl nesakyčiau, kad nuo derybų pradžios nieko nepasiekta“, – svarstė jis.

Kitas derybų etapas vyks rugsėjo pradžioje, tačiau T. Povilauskas neabejoja, kad kulminacija nusikels į spalio viduryje vyksiantį Vadovų tarybos susitikimą.

„Mes SEB grupėje darome ekonomines prognozes remdamiesi prielaida, kad galiausiai pavyks susitarti dėl laisvos prekybos sutarties tarp ES ir JK, tačiau tikimybė tarp to, kad susitarti pavyks ir kad nepavyks, yra labai panaši, todėl patariame verslui, dirbančiam JK ar eksportuojančiam arba importuojančiam prekes, būti pasiruošusiam tam, kad JK taps trečiąja šalimi su visais iš to išplaukiančiais atributais: muitinės deklaracijomis, importo tarifais ir pan.“, – teigė SEB ekonomistas.

T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad daugelis Lietuvos įmonių yra įpratusios dirbti su trečiosiomis šalimis (turime pasienį su Baltarusija ir Rusija), todėl muitinės procedūros didelės baimės nekelia, o kai kurios transporto bendrovės esą kaip tik bandys pasinaudoti gresiančiu chaosu ir dar labiau pasididinti rinkos dalį į ir iš JK pervežamų krovinių rinkoje.

„Apie niūriausią susitarimo baigtį jau kalbama daugiau negu dvejus metus, todėl irgi nemažai bendrovių yra padariusios namų darbus bei pasiskaičiavusios ir atsirandančių muitų tarifų, ir padidėsiančių procedūrų įtaką. Žvelgiant plačiau, suprantama, kad verslui geriau, jog JK ir ES išsaugotų kuo daugiau bendrosios rinkos elementų, tačiau patirtis rodo, kad Borisui Johnsonui politiniai, o ne ekonominiai motyvai bus svarbesni nusprendžiant dėl derybų baigties“, – prognozavo SEB banko ekonomistas.

Kaip vyksta ES ir JK derybos

2020 m. vasario 1 d. JK oficialiai pasitraukus iš ES buvo užbaigti „Brexito“ (JK išstojimo iš ES) derybų procesai. Tuomet buvo pradėtos ES ir JK derybos dėl ateities santykių.

Remiantis 2019 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, iš ES pusės derybose dalyvauja JK darbo grupė, vadovaujama vyr. derybininko M. Barnier. ES pusėje derybas prižiūri ES Bendrųjų reikalų taryba bei JK klausimų darbo grupė, taip į derybų procesus įtraukiant visas ES valstybes nares.

JK derybose atstovauja Europos darbo grupė, vadovaujama vyr. derybininko Davido Frosto.

Derybose abi pusės vadovaujasi derybiniais mandatais. ES derybinis mandatas patvirtintas vasario 25 d. Bendrųjų reikalų taryboje, JK derybinis mandatas paviešintas vasario 27 d.

Derybos vykdomos derybiniais raundais, kurių kiekvienas trunka apie savaitę. Taip pat vykdomi ir atskiri vyriausiųjų derybininkų bei techninio lygmens ekspertų susitikimai. Iki šiol yra įvykę 7 derybiniai raundai.

2020 08 26 09:05
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt