trečiadienis, lapkričio 25 d.
ES iškėlė JK ultimatumą dėl kontroversiško įstatymo, Londonas šį raginimą atmeta
Alfa.lt

Europos Sąjunga pareikalavo, kad Jungtinė Karalystė atsiimtų kontraversišką teisės akto projektą, pakeisiantį dalį „Brexito“ sutarties, antraip Briuselis imsis teisinių priemonių.

Vis dėlto Londonas atmetė šį raginimą.

Tuo metu JK sostinėje vykstančiose prekybos derybose tarp šalių „išlieka didelių skirtumų“, sakė vyriausiasis Bendrijos derybininkas.

Briuselis padidino spaudimą britų premjero Boriso Johnsono vyriausybei, jo paties gretose bręstant maištui prieš galimus teisiškai įpareigojančios išstojimo iš ES sutarties pažeidimus.

JK dar labiau apsunkino sudėtingą „skyrybų“ procesą, Londonui baigiant beveik 50 metų trukusią Europos integraciją, o Europos Komisijos vicepirmininkas Marošas Šefčovičius skubiai atvyko į Londoną ir pareikalavo paaiškinimų.

Minimo įstatymo projekto galimos pasekmės Šiaurės Airijai, kuri po „Brexito“ turėtų įgyti ypatingą statusą, taip pat paskatino įtakingą JAV demokratę Nancy Pelosi griežtu tonu priminti Londonui apie įsipareigojimą palaikyti taikos procesą istoriškai neramioje teritorijoje.

„Jei JK pažeis tą tarptautinę sutartį, ir „Brexitas“ pakenks Didžiojo penktadienio susitarimui, nebus jokių šansų, kad JAV ir JK prekybos susitarimas bus patvirtintas Kongrese“, – perspėjo ji.

Tuo metu B. Johnsono vadovaujamų konservatorių gretose kai kurie dabartiniai parlamentarai ir patriarchai, įskaitant ekspremjerą Johną Majorą ir buvusį partijos lyderį Michaelą Howardą, irgi griežtai priminė vyriausybei, jog kad teisės viršenybės principas yra šventas.

„Kaip galime priekaištauti Rusijai, Kinijai ar Iranui, kai jų elgesys neatitinka tarptautiniu mastu pripažintų standartų, jei tiek mažai rūpinamės savo įsipareigojimais pagal susitarimus?“ – Lordų Rūmuose kalbėjo M. Howardas.

Derybose su JK „išlieka didelių skirtumų“

M. Šefčovičius per derybas Londone įspėjo savo britų kolegą Michaelą Gove'ą, kad jei kontroversiškų nuostatų nebus atsisakyta „iki šio mėnesio pabaigos“, Briuselis svarstys galimybę imtis teisinių veiksmų.

„Pateikdama šį įstatymo projektą, JK rimtai pakenkė pasitikėjimui tarp ES ir JK. Dabar JK vyriausybė turi atkurti šį pasitikėjimą“, – sakoma EK pareiškime.

„Jis priminė JK vyriausybei, kad Išstojimo susitarime yra keletas mechanizmų ir teisinių priemonių, kurios skirtos spręsti teisinių įsipareigojimų, esančių tekste, pažeidimams ir kuriomis Europos Sąjunga nesidrovės pasinaudoti“, – priduriama jame.

Europos Komisija taip pat atmetė Londono argumentą, kad įstatymo projektas skirtas stiprinti taiką Šiaurės Airijoje.

Briuselis „laikosi nuomonės, kad jis daro priešingą dalyką“, nurodė M. Šefčovičius.

Diplomatai Briuselyje jau pareiškė, kad Europos Komisija gali pateikti skundą Europos Teisingumo Teismui arba aktyvuoti arbitražo mechanizmą, numatytą Išstojimo susitarime, kurį pasirašė britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

M. Šefčovičius ir M. Gove'as susitiko Londone taip pat vykstančių derybų dar vieno etapo paskutinę dieną.

ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ketvirtadienio vakarą perspėjo, kad prekybos derybose su JK „išlieka didelių skirtumų“, tačiau teigė, kad blokas yra įsipareigojęs susitarti, nepaisant didelių nesutarimų dėl „Brexito“.

Po derybų Londone jis savo pranešime perspėjo, kad „niekas neturėtų nuvertinti „scenarijaus „be susitarimo“ praktinių, ekonominių ir socialinių pasekmių“.

„Negalėtų padaryti ir nedarys“, ko prašomas

JK vyriausybė savo ruožtu atmetė ES ultimatumą.

M. Gove'as nurodė M. Šefčovičiui pasakęs, kad „negalėtų padaryti ir nedarys“, ko prašomas.

„Aš visiškai aiškiai pasakiau vicepirmininkui Šefčovičiui, kad mes neatšauksime šio teisės akto, ir jis tai suprato. Žinoma, jis apgailestavo“, – teigė britų kabineto ministras.

Jis paneigė, kad teisės akte numatytomis priemonėmis siekiama „panaikinti“ „Brexito“ susitarimą arba „vengti“ JK įsipareigojimų, ir pabrėžė, kad Londonas išlieka „visiškai rimtai“ nusiteikęs įgyvendinti susitarimus dėl Šiaurės Airijos.

Tačiau M. Gove'as pabrėžė, kad tai reikia padaryti „taip, kad būtų atsižvelgiama į tai, jog Šiaurės Airija yra neatsiejama Jungtinės Karalystės dalis, mūsų muitų teritorijos dalis, o už gerą Šiaurės Airijos valdymą atsakingi britų ministrai Vestminsteryje“.

Bendruomenių Rūmai pirmąkart balsuoti dėl minimo teisės akto galės pirmadienį, o tolesnės diskusijos suplanuotos rugsėjo 15, 16, 21 ir 22 dienomis.

Įstatymo projektas suteiktų britų ministrams įgaliojimus vienašališkai reguliuoti prekybą tarp Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos, kai šalyje nebegalios ES teisė, šių metų pabaigoje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

Tačiau Britanija yra įsipareigojusi pagal išstojimo iš ES sutartį tartis su Briuseliu dėl teisinių nuostatų, liečiančių Šiaurės Airiją. Ši JK provincija, kur 1998 metais istoriniu taikos susitarimu buvo užbaigtas 30 metų trukęs kraujo praliejimas, po pereinamojo laikotarpio taps vienintele Britanijos dalimi, kur šalis turės sausumos sieną su ES.

2020 09 11 08:32
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt