trečiadienis, liepos 28 d.
Iš rinkos pašalinus kinų kompanijas, Jungtinėje Karalystėje brangsta mobilusis ryšys. Ar Lietuvoje sulauksime to paties?
Arvydas Jockus
Pixabay
Mobiliojo ryšio kainas kelia „Huawei“ įrangos draudimas ir brangus 5G technologijos įdiegimas.

Lietuvos telekomunikacijų bendrovės, nelaukdamos parlamento sprendimo drausti Kinijos kompanijai „Huawei“ dalyvauti Lietuvos elektroninių ryšių rinkoje, sudarė sutartis su ES kompanijomis dėl įrangos įsigijimo ypač sparčiam penktos kartos ryšiui diegti.

Tačiau šiuo metu rinkos dalyvių naudojamos įrangos galiojimo laikas baigsis po 7–10 metų. Jeigu įmonės bus verčiamos įrangą keisti, nepasibaigus jų tarnavimo ciklui, Lietuvoje neišvengiamai augs mobiliojo ryšio paslaugų kainos.  

Nors priežasčių, kurios artimiausiu metu turėtų reikšmingos įtakos telekomunikacijų paslaugų kainoms, Lietuvoje nemato, rinkos dalyviai neatmeta galimybės, kad paslaugos brangs dėl išorės veiksnių.  

Lietuva yra globalios ir atviros ekonomikos dalis, kuriai didelę įtaką daro infliaciniai veiksniai, žaliavos ar įrangos trūkumas, reguliavimo politika bei kiti makroekonominiai veiksniai.

Uždraudus 5G tinkle naudoti „Huawei“ įrangą ir komponentus, Europoje liktų du pagrindiniai konkurentai – Švedijos „Ericsson“ ir Suomijos „Nokia“.

Lietuvoje veikiančios mobiliojo ryšio bendrovės daugiausia ir naudoja šių dviejų tiekėjų  įrangą, tad draudimas pirkti kinų komponentus joms nebūtų labai skausmingas. Vis dėlto telekomunikacijų bendrovės prisipažįsta, kad vieno iš trijų pagrindinių tiekėjų pašalinimas iš konkurencinės kovos turėtų ir finansinių, ir technologinių pasekmių.

Tikėtina, kad tokiu atveju europietiškos įrangos kaina išaugtų, brangiau kainuotų ir 5G tinklo diegimas.

„Huawei“ atstovai prognozuoja, kad, uždraudus naudoti Kinijos kompanijos įrangą, Lietuvoje vėluos 5G ryšio diegimas, o mobiliojo ryšio paslaugos brangs.

Jungtinėje Karalystėje visos pagrindinės telekomunikacijų bendrovės jau pakėlė mobiliojo ryšio kainas. Kompanijos nurodė, kad pagrindinė paslaugų brangimo priežastis – Vyriausybės sprendimas uždrausti Kinijos kompanijos „Huawei“ įrangą ir brangus 5G technologijos įdiegimas. Investicijų poreikis JK telekomunikacijų rinkoje išaugo nustačius papildomą reikalavimą pašalinti „Huawei“ įrangą. Panašų spaudimą esą jaučia visi operatoriai.

5G ryšiui naudos Švedijos įrangą 

Bendrovė „Telia“ 2020 m. lapkritį paskelbė, kad komercines 5G mobiliojo ryšio paslaugas Lietuvoje pradės teikti, naudodami Švedijos „Ericsson“ tinklo įrangą.

„Su šia bendrove pasirašėme strateginės partnerystės sutartį, atlikę įvairiapusį įvertinimą, įskaitant saugumo, ekonominius, technologinius bei tvarumo ir energetinio efektyvumo aspektus. Todėl per artimiausius dvejus metus „Telia“ su „Ericsson“ įranga iš viso planuoja atnaujinti beveik 2000 bazinių stočių“, – Alfa.lt sakė „Telios“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Tai yra vienas didžiausių tinklų atnaujinimo projektų Lietuvoje ir viena didžiausių „Telios“ investicijų mūsų šalyje – prognozuojame, kad ji tikrai viršys kasmetines 50 mln. eurų investicijas į šalies infrastruktūros gerinimą.

Vis dėlto A. Šemeškevičius pabrėžė,  kad šios tinklo investicijos visų pirma susijusios su naujos kartos 5G ryšio plėtra ir dabartinės 4G ryšio kokybės gerinimu, o ne Kinijos kompanijų gaminamos įrangos draudimu ateityje.

Perspėja apie kainų augimą 

„Telios“ technologijų vadovas atkreipė dėmesį, kad tinklo įrangos tarnavimo ciklas siekia 7–10 metų, todėl naujasis reguliavimas neturėtų operatorių įpareigoti anksčiau laiko keisti modernių tinklo dalių.

Tinklo įrangos tarnavimo ciklas siekia 7–10 metų, todėl naujasis reguliavimas neturėtų operatorių įpareigoti anksčiau laiko keisti modernių tinklo dalių.

„Kitu atveju milijonus eurų, skirtų ryšiui gerinti ir 5G plėsti, teks išleisti dar nepasenusiai įrangai keisti. O tokios papildomos išlaidos tikrai darytų įtaką galutinėms paslaugų kainoms“, – mano jis.    

A. Šemeškevičius kol kas neįžvelgia jokių fundamentalių veiksnių, kurie artimiausiu metu turėtų didelės įtakos telekomunikacijos paslaugų kainoms Lietuvoje.

„Mūsų šalies rinka visos Europos mastu išsiskiria viena labiausiai išvystytų infrastruktūrų, dideliu konkurencingumu ir vienomis mažiausių kainų. Tačiau, be jokios abejonės, esame globalios ir atviros ekonomikos dalis, kuriai didelę įtaką gali daryti infliaciniai veiksniai, žaliavos ar įrangos trūkumas, reguliavimo politika bei kiti makroekonominiai veiksniai. Paprastai sakant, jei kiltų miltų kainos, brangtų ir pica“, – sakė A. Šemeškevičius.      

Didžiuosius išstums mažieji?

Ar investicijos į 5G ryšį kainuos daugiau, pašalinus iš rinkos kinų kompanijas? Ar dėl to gali sulėtėti diegimo tempai?

„Žiūrint iš trumpalaikės perspektyvos, bet kurioje rinkoje didelio žaidėjo pašalinimas turės įtakos konkurencijos sąlygoms ir technologinei plėtrai. Ne išimtis ir 5G technologijų vystymasis, kuriam didelę svarbą turėjo Kinijos bendrovės“, – teigė A. Šemeškevičius.

Bet kurioje rinkoje didelio žaidėjo pašalinimas turės įtakos konkurencijos sąlygoms ir technologinei plėtrai.

Ilgalaikėje perspektyvoje įtaką konkurencijai ir kainoms, jo nuomone, darys nauji veiksniai. Antai didieji kinų, švedų, suomių ar Pietų Korėjos tinklo įrangos gamintojai jau pradeda jausti atvirosios „Open RAN“ technologijos konkurenciją.

„Telios“ technologijų vadovas mano, kad ši iniciatyva į rinką atves daug mažesnių žaidėjų ir padidins operatorių pasirinkimo galimybes bei teigiamai paveiks ryšio technologijos plėtrą. O iki 6G starto, „Open RAN“ evoliucija gali tapti rimta alternatyva didiesiems tinklo įrangos gamintojams.   

„Kalbant apie 5G plėtrą Lietuvoje, šiuo metu ji visų pirma priklauso nuo to, kada mes kartu su kitais rinkos dalyviais galėsime įsigyti šiai technologijai reikalingus dažnius. Jau dabar vykdome „Ericsson“ bazinių stočių montavimo darbus, tad iš savo pusės jokių ekonominių kliūčių diegimui šiuo metu nematome“, – teigė A. Šemeškevičius.

Kinijos komponentų įrangoje neturi

Lietuvos mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ komponentų, kurių kilmės šalis Kinija ar kurie pagaminti bendrovės „Huawei“, savo įrangoje neturi. Bendrovė naudoja Suomijos „Nokios“ įrangą.

„Esame pasirašę partnerystės sutartį su „Nokia“, o šių metų sausį „Nokią“ pasirinkome ir centrinei 5G tinklo daliai (angl. „Core“) Baltijos šalyse ir Švedijoje diegti. Pažangiausios „Nokios“ debesijos ir automatizavimo galimybės užtikrins greitesnį ir lankstesnį naujų paslaugų kūrimą rinkoje“, – sakė  „Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė.   

Ryšių reguliavimo tarnybos pirmojo 2021 m. ketvirčio duomenimis, „Tele2“ priklauso didžiausia tarp operatorių elektroninių ryšių rinkos dalis pagal aktyvių SIM kortelių skaičių. „Mūsų klientai sunaudoja vis daugiau duomenų, todėl investicijas į ryšio kokybę ir tinklo plėtrą kasmet didiname“, – sakė A. Buitkutė.

Ji nesiryžo prognozuoti, ar artimiausiais metais galėtų brangti mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvoje. „Nuolatos peržiūrime esamus mokėjimo planus, vertiname klientų poreikius ir pagal tai kuriame naujus bei atsisakome neaktualių planų. Pavyzdžiui, pastebėjome, kad didelė klientų dalis renkasi mokėjimo planus su neribotomis paslaugomis, tad juos ir diegiame“, – sakė „Tele2“ atstovė.

5G diegimo kaina gali didėti

Draudimas naudoti nesaugiais laikomų kompanijų įrangą neturės įtakos bendrovei „Bitė Lietuva“, nes šios bendrovės tinklas yra pastatytas naudojant Švedijos įmonės „Ericsson“ įrangą ir sprendimus. 

„Uždraudus nesaugiais laikomų gamintojų įrangą ir Europoje pagrindinių gamintojų kiekiui sumažėjus iki dviejų, atsiranda rizika, kad sumažėtų ir konkurencinė kova. O juk konkurencija – vienas pagrindinių inovacijų variklių. Dėl to potencialiai 5G tinklo diegimo kainos gali didėti, o gamintojų investicijos į įrangos tobulinimą gali mažėti“, – Alfa.lt sakė „Bitės Lietuvos“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.  

5G tinklo diegimo kainos gali didėti, o gamintojų investicijos į įrangos tobulinimą gali mažėti.

Jo nuomone, Europos gamintojai „Ericsson“ ir „Nokia“ dėl nesaugiais laikomų gamintojų įrangos draudimo jau planuoja gaminti didesnius įrangos kiekius.

„Visgi atsižvelgus į koronaviruso situaciją ir kai kurių komponentų, reikalingų įrangai gaminti, trūkumą 5G technologijos diegimo tempus prognozuoti šiuo metu sudėtinga“, – sakė G. Butėnas.

Uždraudė naudoti Kinijos įrangą

Seimas gegužės mėn. užkirto kelią Kinijos milžinei „Huawei“ Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, ypač diegiant 5G mobilųjį ryšį. 

Seimo priimtos Elektroninių ryšių bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pataisos uždraudžia nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, o radijo dažniai 5G ryšiui galės būti skiriami tik įvertinus, ar šio ryšio tinklams naudojama įranga atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Ryšio operatoriai, jau naudojantys šio kriterijaus neatitinkančią aparatūrą ir įrenginius, turės netinkamą įrangą pasikeisti iki 2025 m. pabaigos. Kitaip jie negalės pretenduoti į valstybės skiriamus radijo dažnius 5G ryšiui. 

Lietuvos karinė žvalgyba Kinijos „Huawei“ dalyvavimą kuriant 5G tinklą yra įvardijusi kaip rizikos veiksnį dėl komunistinės Kinijos įstatymų, įpareigojančių bendroves dalytis informacija su valdžia.

Svarstant įstatymą Seime, „Huawei“ vadovas Baltijos šalyse Ricky viešumoje komentavo, kad, uždraudus naudoti Kinijos kompanijos įrangą, Lietuvoje vėluos 5G ryšio diegimas, o mobiliojo ryšio paslaugos brangs.

Uždraudus naudoti Kinijos kompanijos įrangą, Lietuvoje vėluos 5G ryšio diegimas, o mobiliojo ryšio paslaugos brangs.

„Huawei“ pateiktais „Oxford Analytics“ skaičiavimais, apribojus „Huawei“ dalyvavimą diegiant 5G ryšį, Lietuvoje 2023 m. prieigą prie 5G tinklo turėtų 200 tūkst. mažiau asmenų nei tuo atveju, jei diegiant įrangą būtų leista dalyvauti visiems tiekėjams.

„Sumažėjusi konkurencija taip pat turėtų tiesioginių neigiamų finansinių padarinių – užsienio specialistai nustatė, jog tokiu atveju penktos kartos tinklo infrastruktūros diegimas ateinantį dešimtmetį smarkiai brangtų. „Oxford Economics“ specialistai skaičiuoja, kad Lietuvos ryšio paslaugų tiekėjams 5G įrangos plėtra per metus kainuos 8 mln. eurų brangiau“, – išplatintame pranešime teigė Kinijos bendrovė. 

Jungtinėje Karalystėje – kainų augimas

„Bloomberg“ birželio mėn. rašo, kad Jungtinės Karalystės (JK) ryšių reguliavimo institucija buvo paraginta ištirti Didžiosios Britanijos telekomunikacijų bendroves, kai didžiausi rinkos dalyviai per kelis mėnesius paskelbė apie panašų mobiliojo ryšio paslaugų brangimą.

Konsultacijų įmonės „Fideres Partners“, tiriančios įmonių neteisėtus veiksmus, ataskaitos duomenimis,  keturi tinklo operatoriai, kuriems tenka 87 proc. JK mobiliojo ryšio klientų – „Vodafone Group“, EE, „Three UK“ ir O2, paskelbė maždaug vienodo dydžio paslaugų kainų padidėjimą naujiems klientams. O2 naujos kainos įsigalios kitais metais, o kiti trys tarifus padidino nuo praėjusio rugsėjo mėn.

Advokatų kontorų, reguliavimo institucijų ir verslo grupių užsakymu tyrimus atliekanti „Fideres“ teigė, jog kainų padidėjimas vartotojams papildomai kainuos apie 400 mln. svarų (554 mln. JAV dolerių) per metus. Gegužės mėn. „Fideres“ nusiuntė savo išvadas JK telekomunikacijų reguliavimo institucijai „Ofcom“ ir Konkurencijos ir rinkų tarnybai, prašydama ištirti pateiktą informaciją.

Reguliavimo institucijos atsisakė komentuoti pranešimą, esą nepateikta jokių įrodymų, kad telefonų kompanijos susitarė dėl kainų padidėjimo.

JK operatoriai savo ruožtu teigė negalintys komentuoti pranešimo, nematydami visos ataskaitos, bet paaiškino, kad kainų padidėjimas susijęs su būtinomis investicijomis į tinklus ir paslaugas. 

„Vodafone“ atstovo teigimu, didinti kainas niekada nėra lengva, tačiau bendrovė privalo tai daryti, kad neatsiliktų nuo poreikio investuoti į tinklą. Be to, investicijų poreikis išaugo nustačius papildomą reikalavimą pašalinti „Huawei“ įrangą. Panašų spaudimą esą jaučia visi operatoriai.

Investicijų poreikis išaugo nustačius papildomą reikalavimą pašalinti „Huawei“ įrangą.

„Bloomberg“ rašo, kad JK mobiliojo ryšio kompanijos jau seniai skundžiasi maržomis JK rinkoje, kuri dešimtmečius pasižymi didele konkurencija ir gana stabiliomis kainomis nuo 2016 m.

JK vyriausybės sprendimas uždrausti Kinijos kompanijos „Huawei“ įrangą ir brangus 5G technologijos įdiegimas gali dar labiau sumažinti telekomunikacijų bendrovių pelną.

5G ryšio diegimo Lietuvoje etapai

Vyriausybės patvirtintos 5G ryšio plėtros gairės nustato, kad 5G ryšys Lietuvoje turi būti pradėtas diegti 2021 m. ir plėtojamas visoje valstybės teritorijoje pradedant didžiausiais miestais ir strateginiais valstybės objektais.

Iki  2022 m. 5G ryšys pirmiausia turėtų būti plėtojamas (pradėtos teikti komercinės 5G ryšio paslaugos) bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje.

Iki 2023 m. 5G ryšys turėtų atsirasti jau visuose penkiuose didžiausiuose šalies miestuose, o iki 2025 m. – miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“) ir kituose magistraliniuose automobilių keliuose ir valstybinės reikšmės magistralinėse, geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.

2021 06 25 14:50
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt