trečiadienis, gegužės 27 d.
JK artėja nauja konstitucinė krizė: įtampa jau juntama
tiesa.com
facebook nuotrauka

Triuškinamą Boriso Johnsono pergalę rinkimuose galima pavadinti revoliucija Anglijoje.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas sutriuškino savo pagrindinę opozicinę Leiboristų partiją – palenkė į konservatorių pusę buvusius leiboristų šalininkus šiaurės Anglijoje. Tai nutiko pirmą kartą po daugelio metų, o kai kuriais atvejais – apskritai pirmą kartą. Rinkėjams akivaizdžiai nepadarė įspūdžio Leiboristų partijos lyderio Jeremy Corbyno radikali ekonominių pokyčių programa, kita vertus, jie šaipėsi ir iš B. Johnsono pažadų „įgyvendinti „Brexit“ laiku.

Bent jau Anglijoje. Škotijoje ir Šiaurės Airijoje (jos abi nepritarė išstojimui iš Europos Sąjungos) pasirinktas visiškai kitoks kelias. Nėra abejonių – praėjusį ketvirtadienį vykusiuose rinkimuose B. Johnsonas pelnė didžiausios JK tautos palaikymą, tačiau periferijoje vaizdas kitoks. Kiekvienu atveju – trintis su Londonu, kuri, panašu, suintensyvės po „Brexit“ įgyvendinimo“.

Ji nežada nieko gero sąjungos ateičiai, nepaisant N. Johnsono konservatorių partijos laimėtos parlamentinės daugumos. „Artėja nauja konstitucinė krizė, kurios nepavyks lengvai išspręsti per kelerius ateinančius metus“, – teigė Londono ekonomikos mokyklos politiko mokslų profesorius Simonas Hixas.

Nuo pat referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės, kuris vyko prieš penkerius metus, vienas svarbiausių Britanijos politikos aspektų buvo Jungtinės Karalystės vientisumo klausimai. Prireikė Londono politikų įsikišimo ir begalės naujų pažadų apie autonomiją, kad būtų išvengta kadaise stabilumo modeliu vadintos valstybės skilimo. Vėliau sąjungos koncepcijai vėl kilo pavojus dėl „Brexit“.

Jam pavyko sustiprinti konservatorių palaikymą Anglijoje – jis palenkė į savo pusę rinkėjus, kurie, apklausų duomenimis, gyvena ne didžiuosiuose miestuose ir jaučiasi ignoruojami daugiakultūrinės, kosmopolitiškos savo šalies sostinės. B. Johnsonui puikiai sekėsi ir „Brexit“ pritariančiame Velse – jis laimėjo vietų kadaise buvusioje vientisoje leiboristų teritorijoje.

Škotijos rinkėjams B. Johnsono pozicija „Brexit“ klausimu nepriimtina – jie aiškiai pasisakė prieš išstojimą iš ES 2016 m. vykusiame referendume. Ministro pirmininko, ekscentriško aukštesniosios klasės anglo, persona niekada nekėlė jiems simpatijų, Škotijos konservatorių rinkimų bukletuose jo nuotraukų praktiškai nebuvo.

Čia savo dominavimą sustiprino Škotijos nacionalinė partija (ŠNP). ŠNP lyderė Nicola Sturgeon akivaizdų savo partijos laimėjimą (48 iš 59-ių vietų) laiko signalu antram referendumui dėl nepriklausomybės. 2014 m. vykusiame referendume [dėl galimo Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės] 55 proc. škotų pasisakė už tai, kad Škotija liktų JK dalimi (prieš balsavo 45 proc.).

B. Johnsonas yra pasakęs, kad nesuteiks Škotijai galimybės surengti dar vieno referendumo. Tačiau šis klausimas nebus pamirštas. 2021 m. Škotijoje vyks eiliniai parlamento rinkimai, juose ŠNP tikisi sulaukti palaikymo.

Škotams nacionalistams B. Johnsono partijos pergalė rinkimuose atrodo neįtikinama. „Akivaizdu, kad daugumos Škotijoje trokštamos ateities vizija nesutampa su ta, kurią pasirinko likusi JK dalis“, – praėjusį penktadienį per televiziją sakė N. Sturgeon. Šiaurės Airijoje, regis, didėja spaudimas dėl susivienijimo su Airijos Respublika referendumo.

Rinkimuose pozicijas pagerino Airijos salą norintys suvienyti nacionalistai, o norintys likti JK sudėtyje junionistai prarado daugumą. Ir čia esminis veiksnys buvo „Bexit“ – junionistai mano, kad „Brexit“ susitarimas susilpnins ryšius su Britanija. Šiaurės Airijos demokratinės junionistų partijos (DJP) lyderis Nigelas Doddsas savo apygardoje Belfaste triuškinamai pralaimėjo [Airijos respublikonų partijai] „Sinn Fein“. „Sin Fein“, buvusio Airijos respublikonų kariuomenės politinis sparno ir aršiausios junionistų partijos konkurentės, rinkimų kampanijos šūkis – „Metas vienybei“.

Pagal 1998 m. Didžiojo penktadienio (Belfasto) susitarimą, kuris užbaigė dešimtmečius trukusį kruviną religinį ir politinį konfliktą Šiaurės Airijoje, gali vykti balsavimas, jei didžioji dauguma gyventojų norėtų Airijos suvienijimo. Menkai tikėtina, kad artimu metu vyks balsavimas – ir Londonas, ir Dublinas baiminasi, kad tokio pobūdžio referendumas destabilizuotų regiono taikos procesą.

Veikiausiai bus siekiama vėl atgaivinti Šiaurės Airijos asamblėją, kurios įgaliojimai nuo 2017 m. suspenduoti. „Dabar – ne metas balsavimui dėl sienų“, – praėjusį penktadienį per interviu radijui RTE sakė Airijos ES reikalų ministrė Helen McEntee. Bet ir čia dinamiką gali sustiprinti „Brexit“. Belfasto apklausų kompanijos „Lucid Talk“ vadovas Billas White‘as prieš rinkimus sakė, kad įvykiai Škotijoje ir pasitraukimo iš ES poveikis sustiprins nuotaikas dėl Airijos suvienijimo.

Jo nuomone, balsavimas neišvengiamas, o bent menkiausias neramumas dėl „Brexit“ gali sukelti didelę įtampą. B. Johnsonas irgi pastebi, kad sąjunga braška. Savo pergalės kalboje jis pabrėžė vienybės svarbą. Kol B. Johnsonas išsisukinėja, neaišku, kokie galimi JK skilimo mechanizmai, akivaizdu viena – „Brexit“ dar tik įvyks, o Belfaste ir Edinburge jau juntama įtampa.

Kyla rizika, kad Konservatorių partijai vadovaujančio B. Johnsono siekis „užbaigti „Brexit“, sustiprins atotrūkį tarp Anglijos ir kitų JK priklausančių tautų.

2019 12 18 06:00
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt