penktadienis, rugpjūčio 14 d.
JK atveria savo verslą, bet Londonas galbūt niekad nebebus toks kaip anksčiau
Alfa.lt

Londonas per savo 2000 m. istoriją matė ne vieną krizę – gripo pandemiją, nacių bombardavimą ir ne vieną per pastarąjį šimtmetį įvykusį ekonomikos nuopuolį. Tačiau kiekvieną kartą dėl savo atsparumo ir sugebėjimo prisitaikyti Londonas atsigaudavo, teigia portalas CNN.

Taigi, ar šį kartą miestui pavyks atsigauti po, ko gero, didžiausios nelaimės moderniaisiais laikais – koronaviruso pandemijos? 

Fizinis miestas

Kokią įtaką pandemija turės Londono milžiniškam korporacijų būstinių miesteliui, vis dar nežinia. Vis daugiau žmonių praleis daugiau laiko dirbdami iš namų arba decentralizuotose biurų patalpose, tačiau tai tikrai nepanaikins kompanijų poreikio turėti savo būstines miesto centre, kur produktyvumas ir idėjų dalijimasis būna statistiškai didesnis.

Tačiau klausimas, kas atsitiks su nekilnojamuoju turtu, iš kurio surenkamos pajamos sudaro apie 15 proc. visos Londono ekonomikos, yra išties svarbus miestui.

Valstybė kol kas saugo komercinius nuomininkus nuo iškeldinimo iki rugpjūčio, tačiau šios priemonės vis tiek kažkuriuo metu baigsis. Pasak nekilnojamojo turto valdymo platformos „Re-Leased“, trečiąjį metų ketvirtį tik 45 proc. komercinio tipo nuomininkai buvo sumokėję nuomos mokesčius, nors ir šie skaičiai yra geresni nei per praėjusius 3 mėnesius.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros „British Land“ vadovo Darreno Richardso, tai tikrai nereiškia, kad įmonės nori atsisakyti savo patalpų, nors pastebima, kad jos svarsto apie galimus jų jau dabar naudojamo ploto pokyčius.

Pandemija dar labiau paspartino jau esamas tendencijas dėl lankstesnių biurų modelių, kai kelios skirtingos kompanijos dalijasi susitikimų kambariais ir socialinėmis erdvėmis, taip pat patalpomis kaip dušai, dviračių stovai ar virtuvėlės. 

Naujai persikuriantis Sitis

Londono finansinė širdis, dažnai vadinamas Londono Sičiu, ne vieną kartą įrodė gebantis save perkurti iš naujo. Tokios institucijos kaip Lloyd‘s ar Anglijos bankas ir Londono akcijų birža kuo puikiausiai iki šiol veikia, įveikusi visus anksčiau buvusius radikalius socialinius, politinius ir ekonominius iššūkius.

Šiandien Sityje veikia per 250 tarptautinių bankų, kurie yra atsakingi už 43 proc. visų pasaulinių užsienio valiutos mainų. Finansinių paslaugų sfera 2018 m. prie Londono ekonomikos prisidėjo 65 mlrd. svarų, arba 15 proc. visos JK sostinės ekonomikos.

Ir nepaisant ketverių „Brexit“ nežinomybės metų, Jungtinė Karalystė liko viena pagrindinių Europos tarptautinių finansinių paslaugų rinkos investicijų vieta, Londonui paimant didžiąją šių piniginių srautų dalį.

Tikėtina, kad JK paslaugų sektorius ir toliau bus vienas pagrindinių užsienio investicijų gavėjų net ir po pandemijos.

Tačiau ne viskas tikrai yra taip gerai. Investuotojai kapitalo prieinamumą yra nurodę kaip vieną pagrindinių priežasčių, lemiančių jų investicijų vietos pasirinkimą. Kita priežastis – saugumo priemonės apsisaugojant nuo galimų ateities krizių, į kurias yra įtrauktos ir sveikatos apsaugos, aplinkosaugos bei kibernetinio saugumo priemonės.

Deja, šie faktoriai veikia prieš Sitį. JK vyriausybės tvarkymasis su koronaviruso krize buvo gan plačiai kritikuojamas, o verslo ir vartotojų pasitikėjimas liko mažas.

„Mums nepavyko išnaudoti mūsų privalumo, kad esame sala, ir neišnaudojome šio privalumo pakankamai greitai“, – teigė Londono prekybos rūmų vadovas Richardas Burge‘as.

Vyriausybės elgesys derantis su ES dėl ateities prekybinių ryšių irgi sulaukė priekaištų. Šią savaitę verslo lyderių grupė perspėjo, kad JK sprendimas nepratęsti dabar esančio ir iki metų galo galiojančio pereinamojo laikotarpio yra „lošimas“.

Londono Sitis tikrai turės nemenką išbandymą. Pavojingiausia yra tai, kad šiuo metu nėra jokių garantijų, kad JK finansų įmonės po šių metų išlaikys prieigą prie ES rinkos, į kurią eksportas 2018 m. siekė per 26 mlrd. svarų, arba 40 proc. viso sektoriaus vertės. 

Startuoliams viskas gerai

Londonui mėginant išlaikyti savo pasaulinio verslo centro statusą, miesto technologijų sektorius, kuris išvešėjo po pasaulinės ekonominės krizės, gali padėti.

„Google“, „Facebook“ ir „Amazon“ turi milžiniškas būstines Londone, investicijos startuoliams toliau vyko net ir pandemijos metu, galimai indikuojant, kad praradimai nekilnojamojo turto ir finansiniuose sektoriuose gali būti kompensuojami technologijų sektoriaus sąskaita. Londone veikiantys startuoliai bendrai nuo metų pradžios pritraukė 4 mlrd. dolerių vertės investicijų – daugiau nei Paryžius, Stokholmas, Berlynas ir Tel Avivas bendrai.

„Tai yra pasaulinės varžybos, bet Londonas ir toliau pirmauja“, – teigė su startuolių steigimusi dirbančios kompanijos „Founders Factory“ bendrakūrėjas Brentas Hobermanas. – Manau, kad Londonas lieka pasauliniu technologijų talentų centru.“

Pasak verslininko, Londonas atvykusiems talentams yra patrauklus dėl savo pasaulinio garso mokslo institucijų, atviros kultūros ir sėkmingų kitų startuolių istorijų.

Įvestas karantinas tik pagreitino skaitmeninių sprendimų kasdieniame gyvenime diegimą ir tik sustiprino informacijos ir sveikatos technologijų kompanijas, taip gerokai pasitarnaujant pačiam Londonui.

Londonas gali pasigirti ir savo milžinišku kibernetinio saugumo ir darbo jėgos valdyme dirbančių kompanijų skaičiumi.

Pandemija gali net padėti surasti naujus būdus plėtoti verslą. Londone veikianti prekybos ir investicijų agentūra „London & Partners“ teigė, kad jie visai neseniai surengė prekybinę misiją per „Zoom“ internetinę platformą, kurios metu žmogiškųjų išteklių srityje dirbantys antrepeneriai galėjo pasidalyti savo verslo idėjomis su galimais investuotojais ir klientais Niujorke.

„Jei mes norime sumažintų kelionių kaštų, viskas natūraliai susiveda į skaitmeninį sektorių, kuriuo Londonas gali pasigirti“, – teigė „London & Partners“ strategijos ir korporatyvinių reikalų vadovas Allenas Simpsonas. 

2020 07 08 10:58
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt