antradienis, birželio 2 d.
JK gresia byrėjimas: kiek realūs Škotijos planai atsiskirti ir likti ES?
tiesa.com
facebook nuotrauka

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon sako, kad antrasis referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės turėtų būti surengtas 2020 m.

Škotijos nacionalinės partijos tikslas – pasirūpinti, kad Škotija atsiskirtų nuo Jungtinės Karalystės (JK) ir iš naujo įstotų į Europos Sąjungą (ES) kaip nepriklausoma valstybė narė, skelbia BBC. Kaip įmanoma įgyvendinti šį sumanymą?

N. Sturgeon ketvirtadienį išdėstė planus dėl naujo nepriklausomybės referendumo ir teigė, kad dabar yra aiškių „konstitucinių ir demokratinių argumentų“ naujam balsavimui. „Škotija praėjusią savaitę labai aiškiai pasakė nenorinti Boriso Johnsono vadovaujamos torių vyriausybės, kuri išvestų mus iš Europos Sąjungos, – žurnalistams sakė N. Sturgeon. – Tokia ateitis mūsų laukia, jei neturėsime galimybės svarstyti nepriklausomybės alternatyvą.“

Ateitis, kurią škotai pasirinko prieš trejus metus, jiems „paprasčiausiai jau nebegalima“, sakė N. Sturgeon. „Tai nebėra savo vardo verta sąjunga, ir tai nėra lygių [narių] sąjunga“, – pridūrė ji. Referendumas dėl šalies nepriklausomybės Škotijoje buvo surengtas 2014 m. rugsėjo mėnesį. Tuomet kampanija „Prieš“ laimėjo surinkusi 55 proc. balsų. 2016 m. JK nubalsavo dėl „Brexit“.

Tą kartą 62 proc. Škotijos gyventojų pareiškė norą pasilikti ES sudėtyje, tačiau 52 proc. visų rinkėjų JK nusprendė, kad reikia atsiskirti, rašo BBC. Škotijos nacionalinė partija tai palaikė „esminiu aplinkybių pasikeitimu“, pateisinančiu antrąjį balsavimą dėl nepriklausomybės, nes Škotijai gresia būti išprašytai iš ES „prieš savo valią“.

Nuo to laiko partijai gerai sekasi rinkimuose. Praėjusią savaitę ji laimėjo 48 iš 59 vietų JK parlamente Škotijos apygardose, prieš rinkimus skelbusi, kad nori „Škotijos ateitį atiduoti į rankas škotams“. Seniai vyksta teisinės diskusijos, ar Škotijos parlamentas, o ne parlamento nariai Vestminsterio rūmuose, galėtų priimti įstatymus, reikalingus surengti naują referendumą dėl šalies nepriklausomybės, tačiau šis klausimas dar nebuvo nagrinėtas teisme.

Kad ir kaip ten būtų, pirmoji ministrė nori, kad JK vyriausybė sutiktų perduoti valdžią. Šis veiksmas leistų surengti referendumą, kaip nutiko 2014 m. Škotijos nacionalinės partijos lyderė N. Sturgeon sako, kad valdžios perdavimas užtikrintų, jog referendumo rezultatai būtų laikomi teisėtais ir teisingais, ypač ES lygmeniu.

Tiesa, nepaisant Škotijos nacionalinės partijos sėkmės rinkimuose, JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas tebeprieštarauja antrajam referendumui, o aukštas pareigas užimantys vyriausybės pareigūnai, įskaitant Michaelį Gove’ą, tvirtina, jog mažiausiai ateinančius penkerius metus nebus jokio balsavimo dėl šalies nepriklausomybės.

Pirmoji ministrė mano, kad B. Johnsonas ir Konservatorių partija gali kurį laiką „niršti ant tikrovės“, bet galiausiai turėtų nusileisti „demokratijai“. Ji įspėjo, kad „negalima prievarta laikyti Škotijos JK sudėtyje“. Jeigu šie politiniai argumentai neįtikins B. Johnsono, moteris neatmeta galimybės kreiptis į teismą.

Šis planas yra rizikingesnis, nes nėra garantijos, kad pasiseks, be to, procesas gali ilgokai užtrukti, tačiau kai kurie Škotijos nacionalinės partijos nariai tam pasiruošę. N. Sturgeon patikino, jog tikrai nebus rengiamas nesankcionuotas balsavimas. Jos teigimu, Katalonijos pavyzdys rodo, kad „tokia taktika nėra kelias į nepriklausomybę“.

Dar vienas galimas variantas – tikėtis triuškinančio laimėjimo 2021 m. Škotijos parlamento rinkimuose, priešrinkiminės kampanijos metu kalbant apie būtinybę reikalauti antrojo referendumo, kad padidėtų spaudimas JK vyriausybei. Tai pats svarbiausias klausimas, juk N. Sturgeon nenori tiesiog surengti antrąjį referendumą, bet jį laimėti.

Viešosios nuomonės portalo whatscotlandthinks.org surinkti duomenys rodo, kad remiančiųjų šalies nepriklausomybę padaugėjo, tačiau iki balsų daugumos dar šiek tiek trūksta. Neįtraukus atsakiusiųjų „Nežinau“, šiais metais surengtų apklausų metų už nepriklausomybę vidutiniškai pasisakė 49 proc. škotų, prieš – 51 proc. 2018 m. vidurkis buvo atitinkamai 45 proc. ir 55 proc. – kaip ir po 2014 m. referendumo. Škotijos nacionalinė partija tikisi, kad „Brexit“ ir škotų priešiškumas B. Johnsono atžvilgiu pakeis žmonių nuomonę nepriklausomybės naudai.

Škotija netaptų nepriklausoma iš karto po sėkmingo balsavimo už nepriklausomybę – reikalingas pereinamasis laikotarpis. 2014 m. šalies atsiskyrimą nuo JK palaikiusioji pusė pareiškė, kad sutvarkyti visus reikalus ir pasiekti teisinę Škotijos nepriklausomybę užtruktų 18 mėnesių. Net jei referendumas būtų surengtas rytoj, pereinamasis laikotarpis užsitęstų iki 2020 m. pabaigos, kai JK turi užbaigti išstojimo iš ES procedūrą.

Tai reiškia, jog Škotija išstotų iš ES kartu su JK ir turėtų įstoti iš naujo. Škotijos ministrai supranta, kad reikės pradėti „stojimo į ES procesą“ ir nori tai padaryti „kaip įmanoma greičiau“. Škotijai tektų atlikti tokią pačią procedūrą kaip ir bet kuriai kitai šaliai, siekiančiai narystės ES. Kita vertus, ji turėtų pranašumą – neseniai buvo jos narė.

Stojimo kriterijai apima įvairias sritis, tokias kaip valiuta, deficitas, sienos. N. Sturgeon jau skyrė nemažai dėmesio šioms sritims ir sakė, kad Škotija iš pradžių galėtų toliau naudoti svarus sterlingų ir nebūtinai turėtų įsivesti eurą. Pirmosios ministrės manymu, šalies finansinė padėtis gali atitikti ES reikalavimus plėtojant ekonomiką.

Vis dėlto jos partijos narių nepriklausomybės programoje užsimenama, jog stojimo procesas gali trukti kelerius metus, o ji siekia sugrįžti į ES kuo greičiau. N. Sturgeon taip pat nori išvengti fizinės sienos tarp Škotijos ir Anglijos. Politikė pažadėjo, kad atsakymai į šiuos ir daugybę kitų klausimų bus išsamiai pateikti prieš bet kokį balsavimą.

2019 12 19 20:00
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt