šeštadienis, gegužės 30 d.
JK vyriausybei sulaukiant kritikos dėl atsako į COVID-19, B. Johnsonas grįžta prie darbo
Alfa.lt

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, gydytas ligoninėje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, antradienį preliminariai grįžo prie darbo, taip pat posėdžius atnaujino ir parlamentas, o vyriausybė sulaukia vis daugiau kritikos dėl atsako į pandemijos protrūkį.

B. Johnsonas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie tarptautinį atsaką į COVID-19, o pareigūnai teigė, kad artimiausiomis dienomis jis pirmą kartą per pastarąsias tris savaites kalbėsis su karaliene Elizabeth II.

Tačiau premjero atstovas teigė, kad 55-erių metų B. Johnsonas, keletą dienų praleidęs intensyviosios terapijos skyriuje, dar „oficialiai nedirbo vyriausybės darbo“. Šiuo metu jis yra savo rezidencijoje Čekersyje – XVI amžiaus dvare, įsikūrusiame į šiaurės vakarus nuo Londono.

Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas laikinai eina premjero pareigas ir trečiadienį dalyvaus ministro pirmininko klausimų ir atsakymų sesijoje per pusiau virtualų Bendruomenių Rūmų posėdį.

Parlamentarai antradienį grįžo prie darbo po savo Velykų atostogų ir nedelsdami patvirtino naujas priemones, leidžiančias daugumai iš 650 įstatymų leidėjų dirbti nuotoliniu būdu.

Socialinio atstumo taisyklės reiškia, kad tik 50 parlamentarų gali saugiai dalyvauti gyvame posėdyje, o Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle'as paprašė parlamento narių prisijungti per interneto vaizdo konferencijų paslaugą „Zoom“.

„Per krizes turime rasti naujų būdų dirbti. Taip elgėmės visuomet“, – sakė Bendruomenių Rūmų pirmininkas.

Jis pridūrė: „Per mūsų 700 metų istoriją tai bus istorinė akimirka, kai parlamento nariai uždavinės klausimus ir pasisakys vaizdo ryšiu iš savo namų ir biurų.“

Daugelis parlamento narių norėjo grįžti į darbą, kylant vis daugiau klausimų ir kritikos dėl vyriausybės atsako į koronaviruso protrūkį.

JK šiuo metu yra viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių. Antradienio duomenimis, ligoninėse mirė 17 337 žmonės – tai 828 atvejais daugiau nei praėjusią dieną.

D. Raabas praėjusią savaitę paskelbė, kad visos šalies mastu paskelbtas karantinas, per kurį žmonės turi likti namuose, tęsis dar tris savaites.

Tačiau daugėja diskusijų apie tai, kaip būtų galima sušvelninti karantino priemones, ir kyla klausimų apie jų ekonominį poveikį.

Anglijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotojas Jonathanas Van-Tamas antradienį sakė, kad koronaviruso protrūkis pasiekė aukščiausią tašką Londone, tačiau likusioje šalies dalyje bendras vaizdas buvo kur kas įvairesnis.

„Mes išliekame pavojaus situacijoje, į kurią iš tikrųjų turime atsižvelgti labai rimtai“, – sakė jis eilinėje vyriausybės spaudos konferencijoje.

Kritika vyriausybei

B. Johnsono vadovaujami konservatoriai daug metų buvo kaltinami dėl per mažo finansavimo Nacionalinei sveikatos tarnybai (NHS).

Ministrai yra priversti kasdien aiškintis, kodėl sveikatos priežiūros darbuotojams trūksta asmeninių apsaugos priemonių, o testavimo galimybės tebėra ribotos.

„NHS Providers“, atstovaujantys ligoninių viršininkams, teigė, kad yra susirūpinę dėl galimo medicinos priemonių personalui stygiaus, jei vyriausybė rekomenduos žmonėms dėvėti veido kaukes.

Britanijos odontologų asociacija savo ruožtu teigė, kad jos nariai susiduria su „kritiniu [priemonių] stygiumi“.

Susirūpinimas kilo žiniasklaidai paskelbus, kad britų kompanijos eksportuoja labai reikalingas priemones į kitas Europos šalis, nepaisant stygiaus JK.

Augantis mirčių skaičius slaugos namuose

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pateikia tik duomenis apie ligoninėse mirusių žmonių, kurių COVID-19 testas buvo teigiamas, mirtį.

Tačiau ne kartą buvo nerimaujama dėl nepakankamo pranešimo, nes mirties atvejai ne ligoninėse, ypač – slaugos namuose, neįtraukiami į oficialią statistiką.

Savo savaitiniame biuletenyje Nacionalinė statistikos tarnyba teigė, kad per septynias dienas iki balandžio 10-osios užregistruota 18 516 mirčių.

Tai yra 7996 atvejais daugiau nei penkerių metų vidurkis ir didžiausias savaitės skaičius nuo 2000-ųjų sausio pradžios.

Iš viso 6213, arba 33,6 proc., mirties liudijimų paminėta COVID-19, įskaitant įtariamus atvejus, palyginti su 3475 (21,2 proc.) ankstesnę savaitę.

Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos naujų infekcinių ligų profesorius Martinas Hibberdas (Martinas Hiberdas) teigė, kad be plataus masto testavimo mirčių skaičiaus padidėjimas gali būti tiesiogiai susijęs su COVID-19.

„Tačiau taip pat tikėtina, kad bent kai kurie iš jų buvo netiesiogiai susiję, pavyzdžiui, dėl to, kad dėl COVID-19 veiklos [žmonės] negalėjo gauti įprastos medicininės priežiūros dėl kitų ligų“, – pridūrė jis.

2020 04 22 06:55
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt