trečiadienis, balandžio 21 d.
Londonas atsidūrė prastesnėje padėtyje nei kiti pasaulio finansų centrai
Alfa.lt

Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) paskutinę minutę pasiektas susitarimas dėl prekybos po „Brexito“ nenustato aiškesnių finansinių paslaugų sektoriaus taisyklių ES ir JK rinkose.

Tai Londoną, kuris yra svarbus pasaulio finansų centras, pastato į gana keblią padėtį, bei atveria galimybių nauja padėtimi pasinaudoti ES įmonėms.

Ekspertų nuomone, tolimesnėse derybose dėl būsimų JK finansinių paslaugų teikimo bendrojoje ES rinkoje 27 narių blokas dabar yra palankesnėje padėtyje. Mat Londonui, siekiančiam prieigos prie ES finansų paslaugų rinkos, gali tekti nusileisti srityse, kurios svarbios ES.

„Brexitas“ smarkiai kirs britų finansų sektoriui

Daugiau kaip 1200 puslapių apimties ES ir JK prekybos susitarime nekalbama apie prekybą finansinėmis paslaugomis, nors ši sritis yra gyvybiškai svarbi Didžiajai Britanijai.

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus sako, kad ES ir JK prekybos susitarimas yra visų pirma apie prekes, o ne apie paslaugas. Tačiau, jo nuomone, tokia susitarimo forma yra gana prasta žinia Britanijai, nes didžiąją dalį jos ekonomikos sudaro būtent finansų paslaugos.

Pasak V. Šimkaus, finansinio sektoriaus klausimai sutarime nėra aptarti, abi pusės sutarė šia tema kalbėtis ir toliau.

„Borisas Johnsonas žadėjo iki metų galo pateikti pasiūlymus kaip atrodys nauji įvairių paslaugų sektorių reguliavimai. ES laukia šių pasiūlymų tam, kad nuspręstų, ar taikyti lygiavertiškumo principą. Tai yra, jei ES nusprendžia, kad taisykles yra iš esmės tokios pačios, įmonės turės laisvą priėmimą prie ES rinkos, jei ne, įmonės, tikėtina, turėtų gauti papildomas veiklos licencijas ar steigti filialus“, – Alfa.lt sakė ekonomistas.

Pasak V. Šimkaus, iki šiol Europos Komisija suteikė lygiavertiškumo įvertinimą tik toms sritims, kurios yra kritinės sklandžiam Europos finansų sistemos veikimui, sandorių suvykdymui.

„Tokia situacija, bent jau laikinai pastato Londoną į prastesnę padėtį nei kiti pasauliniai finansų centrai kaip Niujorkas ar Singapūras, – mano ekspertas. – ES, tikėtina, griežčiau pažiūrės į finansinio sektoriaus prieigą prie vidaus rinkos. Jau kurį laiką yra aiškus prioritetas didinti nepriklausomybę nuo Londono finansinio centro ir vystyti stipresnę ES finansų ekosistemą.“

Lietuvos finansų sektoriui, V. Šimkaus nuomone, gali būti šiek tiek naudos, jei finansų įmonės kurs filialus Europoje, tačiau ekonomistas neabejoja, kad liūto dalį susigriebs Frankfurtas, Amsterdamas, Paryžius ir Dublinas, kurie ir iki šiol buvo regioninės svarbos finansų centrai. „Tiesiog šie miestai turi jau išvystytą tiek infrastruktūrą, tiek žmogiškąjį kapitalą“, – pastebėjo ekonomistas.

V. Šimkaus teigimu, finansų sektorius jau kurį laiką ruošėsi „Brexitui“. Skaičiuojama, kad per pastaruosius keletą metų iš Londono į kontinentinę Europą buvo perkelta daugiau 7500 darbo vietų ir daugiau nei 1,2 trilijono svarų vertės kapitalo.

„Kaip situacija vystysis toliau, tiesiogiai priklausys nuo šalių susitarimo ir ES ambicijos vystyti savo kapitalo rinką“, – prognozavo V. Šimkus.

„ES galės tampyti britus už ūsų“

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad dėl finansinių paslaugų sektoriaus ES ir JK prekybos susitarime nieko nesusitarta. „Tai didžiausias košmaras britams. Nesuprantu, kodėl jie taip pakankamai neutraliai reaguoja į tai. Nes realiai jie nuo sausio 1 d. nebetenka prieigos prie Europos Sąjungos rinkos. Esami susitarimai galioja, bet, jeigu neklystu, kiekviena iš ES šalių narių gali atskirai pareikšti, kad britų iš Jungtinės Karalystės teikiamos finansinės paslaugos neatitinka standartų ar nustatyto reguliavimo“, – Alfa.lt teigė ekonomistas.



Ž. Maurico teigimu, iki kovo mėnesio JK ir ES yra sutarusios pasirašyti savitarpio supratimo memorandumą, tačiau šis dokumentas nebus teisiškai įpareigojantis.

„Britai yra nežinomybėje – nors galioja esami susitarimai, visada bus teisinė rizika, kad pasikeitus valdžiai ar požiūriui, ar reguliavimui, tam tikri britų finansų sektoriai gali netekti prieigos prie Europos Sąjungos rinkos. Tai didžiausias iššūkis. Šis teisinis neapibrėžtumas skatins britus ieškoti atsarginių variantų, plano B – steigti dukterines įmones kitose ES šalyse. Tai jau vyksta. Daug JK įmonių keliasi į Airiją. Dalį grietinėlės nugriebia Liuksemburgas. Taip pat nesnaudžia Frankfurtas, Paryžius, Amsterdamas. Čia atsiranda daugiau galimybių, nes Londonas yra finansų centras“, – sakė Ž. Mauricas.

Jo nuomone, JK finansų įstaigos stengsis steigti bendras įmones su ES jurisdikcijoje esančiais partneriais – tai užtikrintų nuolatinę prieigą prie ES rinkos. Todėl daug JK įmonių dalį veiklos turėtų perkelti į kurią nors ES valstybę.

„Dalis liks Britanijoje, nes ten vis tiek yra infrastruktūra ir darbuotojai – jie visi per dieną nepabėgs, bet perkėlimas vyksta ir vyks. Tai labai aiškiai rodo statistika. Airijoje finansų paslaugų eksportas per pastaruosius penkerius metus išaugo kone 50 proc., o Didžiosios Britanijos – beveik neaugo“, – pastebėjo ekspertas.

Pasiektas daugiau kaip 1200 puslapių ES ir JK susitarimas nustato tik prekybą prekėmis be muitų tarifų ir kvotų, tačiau, Ž. Maurico nuomone, jis naudingesnis ES, kadangi JK turi didžiulį prekybos su ES deficitą. „Prekių jie nedaug gamina, JK yra paslaugų ekonomika“, – sakė ekonomistas.

Ž. Mauricas mano, kad ES pasiliko labai stiprų derybinį svertą ir dabar „galės tampyti britus už ūsų“. Pavyzdžiui, derėdamasi dėl tų sričių, kurios aktualios ES šalims narėms.

„Juk dėl žuvininkystės nėra iki galo sutarta. Numatytas 5,5 metų pereinamasis laikotarpis, o po to derybomis bus sprendžiama, kokia prieigą ES gaus prie JK teritorinių vandenų. Manau, britams dabar su ES bus labai sunku derėtis dėl finansinių paslaugų, nes yra daug suinteresuotų ES šalių, kurios nori perimti lyderystę – labai aktyviai veikia Paryžius, Liuksemburgas, Amsterdamas. Tiek įmones, tiek darbuotojus stengsis perimti Airija, Vokietija, kitos šalys. Sunku prognozuoti, kaip viskas klostysis, bet manau britai bus silpnoji pusė būsimame susitarime. Taigi, drama nesibaigia“, – pastebėjo ekonomistas.       

2021 01 04 07:41
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt