šeštadienis, rugsėjo 26 d.
Naujoji Lietuvos ambasadorė: gyvenimas svetur taip pat pilnas iššūkių
tiesa.com

„Tiesa“ kalbino naująją Lietuvos ambasadorę Jungtinėje Karalystėje Astą Skaisgirytę Liauškienę, vos prieš porą mėnesių atvykusią dirbti į Lietuvos ambasadą Londone. Ambasadorė pripažino, kad gyvenimas svetur darosi sunkesnis, o emigracijos kryptys nusidriekia ir į abi puses.

– Lietuvoje pastaraisiais metais dirbote užsienio reikalų viceministrės darbą, kol buvote paskirta ambasadore Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Su kokiomis idėjomis ir nuotaikomis atvykote į Londoną?

– Į Londoną atvykau nusiteikusi garbingai atstovauti savo šaliai, Tėvynės ir visų tautiečių interesams. Didelė privilegija dirbti Jungtinėje Karalystėje – valstybėje su giliomis diplomatijos tradicijomis. Prisimename, kad ir Lietuvos okupacijos laikotarpiu iškilūs Lietuvos diplomatai Londone garbingai tarnavo savo Tėvynei ir čia gyvenantiems lietuviams iki mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas pagrįstas abipuse pagarba ir šilta partneryste. Daug dirbame politinėje, saugumo, ekonomikos, mokslo ir kultūros srityse. Esame sąjungininkės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Intensyvų bendradarbiavimą vainikuoja aukščiausių valstybės atstovų vizitai. 2006 metais turėjome garbės Lietuvoje priimti Karalienę Elizabeth II ir Edinburgo princą Philipą, kiek ankščiau – Velso princą Charlesą ir karališkosios šeimos narį princą Andrew. Jungtinėje Karalystėje su oficialiais vizitais lankėsi Lietuvos Prezidentai, Ministrai Pirmininkai.

Dirbdama Jungtinėje Karalystėje sieksiu intensyvinti abiejų valstybių partnerystę energetikos, investicijų, inovacijų, mokslo, kultūros ir turizmo plėtojimo srityse.

Būtinai turiu paminėti mums visiems svarbų 2013 metų antrąjį pusmetį – Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai. Tai gera galimybė parodyti, kad esame subrendę ir ištikimi partneriai, neabejingi visų ES šalių problemoms. Turime stiprų politinį ryžtą drauge judėti į priekį.

Pasinaudodami Lietuvai skiriamu Europos ir kitų valstybių dėmesiu, išnaudosime visas galimybes kiek galima plačiau pristatyti savo šalies stipriąsias puses. Lietuviški kultūriniai renginiai džiugins Londono, Edinburgo, Kardifo miestų gyventojus bei svečius.

Siekdami būti naudingi ir mūsų valstybės verslui, organizuosime ekonominio pobūdžio konferencijas, kviesime į architektūros ir dizaino parodą, Lietuvos kulinarinį paveldą pristatysime „Taste of London“ festivalyje, o Lietuvą kaip patrauklią turistams kryptį – Jungtinės Karalystės turizmo verslo atstovams.

– Kokius, Jūsų nuomone, svarbiausius darbus reiktų nuveikti dirbant šalyje, kur lietuvių bendruomenė kone didžiausia?

– Lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje dydis įtakoja ambasados Londone darbo prioritetus. Lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje nėra vienalytė. Viena vertus, nėra vadinamosios „skėtinės“ organizacijos, koordinuojančios visų organizacijų veiklą, kita vertus, organizacijų įvairovė atlieka pozityvų vaidmenį, suburiant kuo daugiau lietuvių bendriems renginiams, šventėms, susitikimams ir diskusijoms.

Ambasada skatina ir palaiko lietuvių organizacijų veiklą, pagal galimybes remia reikšmingiausias bendruomenės šventes, įvairius seminarus, diskusijas, kultūrinius ir sportinius renginius. Daug bendruomeninių renginių vyksta ir ambasados patalpose.

Mokymo priemonėmis, metodine pagalba remiame sparčiai augančias neformalaus švietimo lituanistines mokyklas. Ambasados duomenimis, šiuo metu veikia 36 darželiai, mokyklėlės, fakultatyvai ir menų būreliai. Šių įstaigų darbas – neįkainojamas indėlis ne tik į besimokančių vaikų, bet ir į Lietuvos ateitį.

Ypatingą dėmesį sutelkiame piliečių aptarnavimui. Konsulinių paslaugų skaičiumi lenkiame daugumą kitų Lietuvos diplomatinių atstovybių.

– Kaip pati matote Lietuvos emigrantų padėtį? Kaip turėtų keistis emigracijos tendencijos?

– Lietuvai įstojus į ES, piliečiams atsivėrė galimybė laisvai keliauti, pasirinkti gyvenamąją vietą, studijas ir darbą. Šią galimybę išnaudoja jaunimas, siekiantis plačiau pažinti pasaulį, įgyti gilesnių žinių ir daugiau patirties. Studijų užsienyje, taip pat ir Jungtinėje Karalystėje, pasirinkimas, kokybė ir kaina gana patrauklios. Žinoma, Lietuvos ekonominiai sunkumai taip pat pastūmėjo mūsų tautos dalį savo gerovę kurti svetur.

Džiaugiamės, kad Lietuvos ekonominiai rodikliai jau keletą metų ženkliai gerėja. Daugiau galimybių siūlo ir darbo rinka. Euro zonos sunkumai daro įtaką ES šalių Vyriausybių sprendimams – didinami mokesčiai ar įvedami nauji, mažinamos socialinės išmokos, apmokestinamos studijos ir imamasi kitų nacionalinius biudžetus stabilizuojančių priemonių.

Gyvenimas svetur taip pat darosi sunkesnis.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, 2011 metais į Lietuvą sugrįžo per 7 tūkstančius piliečių, daugiausia iš Jungtinės Karalystės – 3343 asmenys. Šias metais grįžtančiųjų į Lietuvą skaičius dar didesnis – beveik 12 tūkstančių, o iš Jungtinės Karalystės grįžo daugiau nei 5 tūkstančiai. Taigi, tendencijos įvairios – ir išvažiuojama, ir grįžtama.

Judėjimas jaučiamas visur – pasaulis greitai kinta, atstumai lengviau įveikiami, ir žmonės darosi mobilesni. Sparčiai augančios Azijos, Pietų Amerikos, Afrikos rinkos vilioja ieškoti naujų galimybių, skirtingų patirčių ir iššūkių. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos tikslas – stiprinti savo ekonomiką, konkurencingumą, gerinti žmonių socialinę aplinką, saugumą.

– Anksčiau esate buvusi Lietuvos ambasadore Prancūzijoje ir Izraelyje. Su kokia darbo specifika susidūrėte tose šalyse?

– Svarbiausios ambasadoriaus pareigos – reprezentuoti Lietuvą užsienio valstybėje, įgyvendinti užsienio politikos uždavinius, ginti savo valstybės, jos piliečių, įmonių ir juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Iš esmės, atstovybės vadovo pareigos ir uždaviniai yra tie patys nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje reziduojama. Priemonės minėtiems tikslams pasiekti šiek tiek gali skirtis dėl teisinės bazės, tradicijų, papročių ir kultūros. Ambasados darbo specifiką įtakoja ir toje valstybėje gyvenančių tautiečių skaičius – kuo didesnė diaspora, tuo daugiau susitelkiama darbui su bendruomene, suteikiama daugiau konsulinių paslaugų.

– Kuo, Jūsų nuomone, skiriasi lietuviai ten ir čia?

– Tarp lietuvių didelių skirtumų nepastebėjau – esame tos pačios tautybės žmonės, kad ir kur yra mūsų gyvenamoji vieta. Kartais galima įžvelgti labiau simbolinių skirtumų.

Pastebėjau, kad Izraelyje gyvenantys lietuviai ten atvyksta ne užsidirbti, bet apsisprendę pasilikti gyventi. Buvo nepaprastai įdomu dirbti ir suvokti litvakų dvigubos Tėvynės sampratą. Tai intelektualūs, aukštos vidinės kultūros, išsaugoję lietuvių kalbą tautiečiai.

Į Paryžių lietuviai dažniausiai atvyksta studijuoti, dirbti įvairiose meno srityse. Jie pasižymi asmeniniu individualumu, kartais – bohemiškumu. Lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje išsiskiria gausumu, kartu ir profesijų, susitelkimo ir vieningumo, kultūros ir poreikių margumu.

– Ne vienam skaitytojui smalsu, kaip suderinate tokį nepastovų darbų grafiką tarp skirtingų šalių su šeimos poreikiais? Ar tai sudėtinga moteriai diplomatei?

– Nepriklausomai nuo to, kas diplomatas yra šeimoje – motina ar tėvas, mūsų profesiniai uždaviniai ir siekiai išlieka tie patys. Svarbiausia, kad vaikai jaustųsi emociškai ir fiziškai saugūs. Esu dėkinga savo šeimos nariams už palaikymą šiame prasmingame darbe. Kiekviena diena pilna iššūkių ir naujovių –juos priimame ir įveikiame drauge.

–Ko palinkėtumėte, artėjant didžiausioms metų šventėms, lietuvių bendruomenei, kuri čia kuriasi laikinai arba jau įleido šaknis?

– Artėja gražiausios žiemos šventės – Kalėdos. Nuoširdžiai dėkoju Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams, garsinantiems Lietuvos vardą savo sąžiningu darbu, pagarba, nuoširdumu, atjautimu ir pagalba vienas kitam. Skatinu tautiečius dalyvauti lietuviškoje veikloje, puoselėti mūsų tautos tradicijas ir papročius, tokiu būdu išsaugoti mus vienijantį lietuvišką tapatumą.

Visiems linkiu, kad laikini sunkumai ir rūpesčiai neužgožtų to, ką savo sielose turime šviesiausio ir vertingiausio, ką kaip dvasinį palikimą gavome iš savo tėvų ir privalome perduoti vaikams. Tebūna kiekvieno namai sklidini ramybės, išminties ir geros nuotaikos.

Dovydo Vilimo nuotr.

2012 12 14 08:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt