pirmadienis, kovo 1 d.
Siuntų įmonės vadovas: po „Brexito“ britai tapo ypač draugiški, o prancūzai „pamiršo“ anglų kalbą
Alfa.lt

Po „Brexito“ britų muitininkai atvykstančius Lietuvos siuntų vežėjus pasitinka ypač draugiškai, atrodo, kad laukia išskėstomis rankomis – geranoriškai pataria, konsultuoja, niekada neatidaro siuntų ir netikrina jų turinio. O prancūzai po „Brexito“ tapo atšiauresni, kabinėjasi prie smulkmenų ir atsisako kalbėti angliškai.

Tokiais įspūdžiais iš pirmų savaičių darbo Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pasienyje su portalu dalijosi siuntų vežimo įmonės vadovas. Ne vienus metus į Didžiąją Britaniją asmenines siuntas ir komercinius krovinius vežantis verslininkas prisipažino su nerimu laukęs Naujųjų metų, bet dabar esąs visiškai ramus. Pasak jo, baimės buvo nepagrįstos, automobiliai ES ir JK sieną kerta lengvai, tik kiek nustebino prancūzų muitininkų elgesys – jie staiga „pamiršo“ anglų kalbą.

„Įsivaizduokite, važiuojame iš Anglijos, vežame siuntinius į Lietuvą, norime informacijos, patarimo ir kaip visada kalbame angliškai. O prancūzai pareiškia: čia ne Anglija, čia Prancūzija, kalbėkite prancūziškai. Jie supykę yra ant britų, net angliškai nebešneka, – Alfa.lt pasakojo siuntų gabenimo bendrovės UAB „Toras LT“ bendraturtis ir vadovas Marijus Braška. – Anglai į savo šalį įleidžia su šypsena, nors, aišku, tikrina deklaracijas ir visa kita. Bet jaučiamės čia laukiami. Jie tarsi sako: vežkite, važiuokite, sveiki atvykę. O prancūzai kabinėjasi prie smulkmenų, prie krovinių, kvočia, kas vežama. Tokios dabar nuotaikos šioje Lamanšo sąsiaurio pusėje. Aišku, muitininkas kaip kiekvienas žmogus – vienas vienoks, kitas kitoks. Bet akivaizdžiai gali matyti, kaip kas vertina „Brexitą“. Išėjo Anglija iš ES, ir prancūzai staiga angliškai nebemoka.“

Vis dėlto verslininkas prisipažįsta, kad realybė pranoko drąsiausius lūkesčius: „Gal ir atsirado kažkokių nepatogumų, bet buvome nusiteikę daug blogesniam scenarijui – kad visą dieną sėdėsime laukdami eilėse prie sienos, bet pravažiuojame per valandą.“            

Eurotuneliu vyksta pustuščiai traukiniai

Šiuo metu eilių Prancūzijos ir JK pasienyje nėra. Procedūros užtrunka minimaliai. Vilkikai pravažiuoja gana sklandžiai, jokių kilometrinių eilių, kokias regėjome prieš Naujuosius metus, nėra. Muitinės patikra užtrunka daugiausia valandą.

Pasak M. Braškos, tokia padėtis buvo nuo pat Naujųjų metų. „Nebuvo prognozuotų eilių, o baimės, kad reikės laukti parą ar ilgiau, nepasitvirtino. Mes vilkikus keliame ant traukinio ir į Didžiąją Britaniją vykstame tuneliu. Tai pastebėjome, kad važiuoja pustuštis traukinys. Išvada tokia, kad tiesiog keliauja mažiau krovinių. Tiesiog mažiau transporto. Galbūt kažkas nustojo prekiauti, galbūt kažkas derinasi sutartis iš naujo. Vairuotai pastebi, kad visas kelias link Doverio uosto, kur išnyra tunelis, yra mažiau apkrautas ir ne toks intensyvus eismas, kaip buvo pernai. Lengvųjų mašinų vienetai, nedaug ir sunkiasvorio transporto. Tikrai kelis kartus mažiau negu prieš Naujuosius metus. Keista, bet Eurotuneliu važinėja pustuščiai traukiniai“, – sakė M. Braška.

Eurotunelis – geležinkelio tunelis, jungiantis žemyninę Europą su Britanijos sala, nutiestas per Lamanšo sąsiaurį.

Bendrovė „Toras LT“ siuntas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos ir atgal vilkikais gabena kartą per savaitę. Prancūzijoje vilkikas pakraunamas į traukinį, kuris pravažiavęs tuneliu po Lamanšo sąsiauriu išnyra Jungtinėje Karalystėje. Iš ten bendrovės vilkikas vyksta į nuosavą bazę Londone, kur siuntos iškraunamos į mikroautobusus ir išvežiojamos po visą Jungtinę Karalystę. „Lygiai taip pat siuntas iš visos šalies susirenkame mikroautobusais, suvežame į savo bazę, pakrauname į vilkiką ir tas vilkikas jas parveža į Lietuvą“, – apie savo verslą, kuriam jau 12 metų, pasakojo M. Braška.

Pasak jo, į kiekvieną pusę vilkikas veža apie 1000 vienetų įvairių asmeninių siuntų.   

Po „Brexito“ užsakymų padaugėjo penktadaliu

Pasak jo, nepasitvirtino ir kita baimė – kad po Naujųjų metų, kai baigėsi JK išstojimo iš ES pereinamasis laikotarpis, sumažės siuntinių, vykstančių tarp JK ir Lietuvos. Atsitiko priešingai – sausio mėnesį, lyginant su praėjusių metų vidurkiu, užsakymų padaugėjo apie 20 proc.

„Toras LT“ vadovas prisipažino, kad kiekvienais metais vyksta panašus augimas, šiemet toks augimas nustebino. „Džiaugiamės tokiais rezultatais, nes atrodė – būsime laimingi, jeigu būtų ir panašus lygis likęs. Dabar galvojame, gal kažkas atsisakė šios krypties po „Brexito“. Tiesiog iš klientų vairuotojai girdėjo, kad jų mėgstami vežėjai, su kuriais dirbo anksčiau, nebevažiuoja dėl visų tų papildomų procedūrų, dokumentacijos Prancūzijos ir Anglijos pasienyje ir dėl pandemijos situacijos. Juk dabar reikia darytis testus išvykstant, testus parvykstant. Jeigu padaro testą Anglijos pasienyje, izoliuoja 10 dienų vairuotoją su kroviniu. Bet, tiesą pasakius, mes jokių ypatingų sunkumų nepatyrėme“, – teigė verslininkas.

Asmenines siuntas veža kaip vežė – britų muitininkai netikrina

Iš pradžių šiek tiek nerimo būta, nes nelengvai sekėsi surinkti informaciją, kas konkrečiai keičiasi nuo sausio 1 d. Kiekvienos šalies muitininkai siuntinėjo pas kitos šalies muitininkus, o prancūzai už informaciją prašė brangiai susimokėti.

„Paskambinus į Anglijos muitinę, jie nurodo interneto puslapį, kuriame yra keli tūkstančiai lapų. Ten skaitai ir pats išvadas pasidarai. Jie atsakymų neduoda. Mes turime išsigryninę 10 esminių klausimų ir jais vadovaujamės. Prancūzai užsiprašė pinigų – už kiekvieną atsakymą po 800 eurų. O Lietuvos muitinė pasakė: čia nėra Lietuvos ir Anglijos pasienis, skambinkite prancūzams, jeigu norite išvežti iš Anglijos. O jeigu norite įvežti į Angliją, skambinkite anglams, – šypsojosi M. Braška. – Taigi, mes patys savo išvadas pasidarėme ir važiuojame.“

Įmonės vadovas pasakojo, kad asmenines siuntas kol kas veža kaip vežę – be papildomų mokesčių ir patikrų, nors esą „teoriškai JK jas turėtų tikrinti“.

„Kad geriau įsivaizduotumėte, pateiksiu pavyzdį. Išvažiavo vasarą dukra į Londoną ieškoti darbo. Susirado ji ten darbą, bet pasiėmė tik vasarinius drabužius. Žiemą motina siunčia dukrai žieminę striukę, žieminius batus – jos dėvėtus daiktus. Prideda dar močiutės uogienės – kaip mėgsta lietuviai. Ar medaus, nes yra giminėje bitininkas. Kaip tokiai siuntai skaičiuoti PVM? Nepaskaičiuosi. Dėvėti drabužiai, namų gamybos konservai, uogos ar kažkas. Tai nieko nedarome. Kol kas vežame, kaip vežėme. Niekas nieko kol kas neapmokestina“, – pasakojo M. Braška.  

Siunčiant daiktus į JK šiuo metu reikia pildyti muitinės deklaraciją anglų kalba. Ji skiriasi priklausomai nuo siuntos svorio ir joje esamų daiktų vertės: kai siunčiami smulkūs daiktai (iki 2 kg), kurių bendra vertė neviršija 360 Eur, ir kai siunčiamų daiktų vertė viršija 360 Eur.

Jeigu siuntos vertė viršija 1000 Eur ir jeigu prekėms bus taikomi tam tikri draudimai ar apribojimai, muitinės deklaracijos nepakanka, reikia papildomai įforminti standartinę eksporto deklaraciją.

Šias deklaracijas rekomenduojama pildyti kuo išsamiau, smulkiai aprašant kiekvieną daiktą bei jo vertę.

M. Braška Alfa.lt tikino, kad nė vienam įmonės klientui, siuntusiam į JK asmenines siuntas, kol kas dar neteko mokėti jokių mokesčių – nors siuntėjas deklaruoja siuntoje esančius daiktus ir jų vertes, britų muitininkai siuntų neatidarinėja ir jų netikrina.

„Kol kas to nėra. Mes prašome klientų, kad pateiktų deklaracijas. Yra forma, kiekvienas klientas gali ją parsisiųsti ir atsispausdinti. Jeigu neturi spausdintuvo, atvykęs į vietą formą užpildo mūsų vairuotojas. Užtrunka kartais tai, nes ne kiekviena močiutė vienkiemyje turi spausdintuvą, – šypsojosi pašnekovas. – Tai ką darysi. Pildome patys kieme su močiute. Į vidų neiname nuo kovo mėnesio. Esant minus 14 laipsnių atsistoja vairuotojas ir pildo, kiek kokių daiktų siuntoje yra.“

Šis sąrašas klijuojamas pakuotės išorėje – ant siuntos, dėžės ar lagamino. Pasak verslininko, britų muitininkai pasižiūri, kad ten kažkokie asmeniniai naudoti daiktai, namų gamybos konservai ir nesikabinėja. „Nėra jie ten piktybiniai, neatidaro ir netikrina“, – teigė M. Braška.

Dešrelių, sausainių ir uogienių nekonfiskuoja

Per televiziją daug kam teko matyti vaizdus, kad iš vilkikų vairuotojų muitininkai atiminėja sumuštinius, nes į JK ar ES draudžiama įvežti maisto produktus, ar tai būtų kumpis, sūris, ar jogurtas.

„Toras LT“ vadovo nuomone, tai sutirštinta ir perspausta informacija. Esą nieko panašaus nėra.

„Iš Lietuvos vežame viską, ką vežėme prieš Naujuosius metus. Kol kas yra toks pereinamasis laikotarpis ir dar niekas jokios dešrelės ar sausainio neišėmė, neišmetė ir nekonfiskavo“, – tikino verslininkas.

Jis pastebėjo, kad iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą maisto nelabai kas siunčia ir kol kas niekam neatėmė. „Daugiausia maisto gėrybės keliauja iš Lietuvos į Angliją. Anglai kol kas įsileidžia visas siuntas ir nieko neatiminėja. O prancūzams dar neteko pas mus atidarinėti siuntos, kad būtų joje pridėta angliško sūrio ar kitų draudžiamų į ES įvežti produktų“, – teigė M. Braška.

Verslininkas priminė, kad šiuo metu, kaip ir anksčiau, draudžiama į JK įvežti bet kokius alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kitaip tariant, akcizines prekes.  

Britas muitininkas: pagal raidę vienaip, praktikoje – kitaip

Kol kas, pasak įmonės vadovo, anglai nesulaiko ir į Lietuvą parsiunčiamo emigrantų turto: baldų, didesnių daiktų, buitinės technikos.

„Mes kiekvieną savaitę po kelis žmones perkraustome. Tai atskira mūsų paslauga. Būna, užsako visą mikroautobusą, būna – pusę, kiek žmogus turi turto užgyvenęs. Kol kas perkraustymas vyksta įprastai – nelabai kas kabinėjasi. Bet teoriškai po „Brexito“ muitininkai gali pareikalauti parodyti, kad tai užgyventas turtas, o ne pardavimui skirtos prekės. Gali tekti įrodyti, kad žmogus ilgiau gyveno Anglijoje ir kad jis tikrai išvyksta į Lietuvą visam laikui, o ne atostogoms. Kad nebūtų taip, kad atvyko Petras, prisipirko buitinės technikos ir po savaitės išvyksta atgal ir sako, grįžta namo, o iš tikrųjų užsiima nelegalia prekyba. Tad muitininkai gali prašyti įrodymo, kad žmogus JK buvo išsinuomojęs butą, kad pakeitė deklaravimo vietą ar kad turi butą Klaipėdoje ar Kaune. Gali sulaikyti perkraustymą, kol nebus pateikti įtikinami įrodymai. Bet, pabrėžiu, kol kas to nėra“, – teigė verslininkas.

M. Braška pasakojo, kad buvo su kolegomis nuvykęs į JK išsiaiškinti detalių, kaip viskas veiks po „Brexito“, tai esą vienas britas muitininkas paaiškino labai paprastai. Jis esą pasakė: „Pagal raidę yra vienaip, o praktikoje – kitaip. Gerai, kad jūs pasiskaitėte ir žinote taisykles. Bet gal mes ir netikrinsime. Nebent pamatysime, kad vežami labai nauji daiktai, visiškai naujos sofos, gamintojo neišpakuotos.“

M. Braška pabrėžė, kad kol kas britai viską vertina labai geranoriškai, ypač asmenines siuntas ir asmeninį turtą.

Komerciniai pervežimai esą taip pat vyksta sklandžiai, mat prekes įmonės deklaruoja pačios, vairuotojas tik parodo dokumentus ir vyksta be jokių trikdžių.

Emigrantų evakuacija į Lietuvą: išvyko be daiktų

„Toras LT“ kas savaitę į Lietuvą perveža 2–3 ir daugiau emigrantų turtą. Šis procesas, pasak M. Braškos, prasidėjo praėjusių metų kovą, kai Vyriausybė ėmė raginti greičiau grįžti į Lietuvą, nes vėliau esą nebeskraidys lėktuvai, o parvykus teks ilgam izoliuotis.

„Daug žmonių viską metė, pasiėmė būtinus daiktus ir grįžo, o daiktai liko mums: po 30 dėžių, lagaminų, patalynės ir pan. Žmonės grįžo baldus palikę, nes nėra pigus malonumas. Bet buvo ir taip, kad lietuviai skubiai išvyko, savo daiktus supakavo, raktus paliko kaimynams. Mes atvažiuodavome, atsirakindavome butą ir susirinkdavome tuos daiktus. Kai kas palikdavo daiktus garaže ar nuomojamuose sandėliukuose. Pasakydavo mums kodą, mes atsirakindavome, paimdavome daiktus ir parveždavome. Per pirmą karantiną daug žmonių, kaip sakau, skubiai evakavosi. Tada tikrai buvo didelė grįžtančiųjų banga“, – pasakojo verslininkas.

Dabar, pasak jo, kai kas išvyksta atgal į JK, bet grįžtančiųjų esą vis tiek daugiau. „Tai tęsiasi ir dabar, – pastebėjo pašnekovas. – Kaip klientai sako, jeigu susirgsiu, geriau sirgsiu Lietuvoje, nes toje Anglijoje nugydys mane. Kiti dėl COVID-19 prarado darbus. Manau, „Brexitas“ nepagerins ekonominės situacijos Anglijoje. Mažės atlyginimai ar kažkas neteks darbo. Ir pandemija visus kausto. Tokie neramūs laikai. Bet buvo ir tokių, kurie kovą grįžo, o liepą vėl išvažiavo. Toks tas gyvenimas“, – svarstė pašnekovas.    

Iš pandemijos gavo daugiau naudos

Pandemija Lietuvos siuntų vežimo įmonei sukūrė papildomų problemų, mat dalis vairuotojų atsisakė dirbti, kiti prašė labai pakelti atlyginimą, įmonė grįžtantiems savo lėšomis nuomojo butą izoliuotis, nes vieni gyvena su vyresnio amžiaus tėvais, kitų namuose kūdikis.

„Bet mes gavome daugiau naudos, negu patyrėme negatyvumo. Praėję metai buvo rekordiniai. Turėjome daug išlaidų, bet ir daugiau užsakymų. Visiems, ir dideliems, ir mažiems, rinkos dalyviams siuntų kiekiai padidėjo. Lietuvos pašte sausio mėnesį buvo 80 proc. daugiau siuntų. Žmonės negali aplankyti giminaičių, tai dovanas, lauktuves siunčia, naudodamiesi verslo paslaugomis. Jeigu anksčiau motina vasarą nuskrisdavo aplankyti studentės dukros, dabar daiktus siunčia. Arba atvirkščiai – anksčiau emigrantai grįždavo atostogų į Lietuvą, veždavo lauktuvių, dabar to daryti negalėjo, lauktuves siuntė per siuntų pristatymo įmones. Per Kalėdas turėjome triskart daugiau užsakymų“, – teigė įmonės vadovas.

„Toras LT“ save priskiria prie didesnių siuntų vežėjų Lietuvoje. O JK įmonė užima išskirtinę padėtį, mat siuntas paima iš kliento namų ir pristato į namus bet kur Lietuvoje ar JK, net į atokiausius vienkiemius. „Vežame nuo durų iki durų. Tai patogu, nes tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje žmonės gyvena ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse, ūkiuose toliau nuo didmiesčių“, – pastebėjo M. Braška.

Jis pasakojo, kad siekdami įtikti klientams kartais ir stiklainius padeda supakuoti. „Žinote, kai su žmonėmis dirbame, turime būti lankstūs. Mūsų vairuotojas nenustebs, jei atvykęs neras užklijuoto adreso ar užtiks žmogų, dar pakuojantį daiktus“, – sakė privačios siuntų įmonės vadovas.     

M. Braška teigė, kad siuntų vėlavimo „Toras LT“ įmonėje nebuvo nei gruodį, nei sausį. Tačiau neslėpė, kad vieną dieną siuntos vėluos šią savaitę. Dėl didžiausių pūgų Europoje įmonės vilkikas 12 val. užstrigo Vokietijos autobane. Eismas čia visiškai nejudėjo. O visą kitą kelią automobilis su siuntomis važiavo 60 km per val. greičiu, vis pakliūdavo į spūstis.

„Bet manau, kad visi šią savaitę taip vėlavo. Tai vienintelis kartas, kai dėl pūgų ir eismo sąlygų vieną dieną vėluos siuntų pristatymas Lietuvoje“, – tvirtino įmonės vadovas.

M. Braška mano, kad JK ir ES prekybos susitarimas, kuriuo reglamentuojamas prekių ir siuntų judėjimas tarp ES ir JK, nėra galutinis ir bus šlifuojamas. „Kiek žinau, prie kiekvieno punkto ten gali būti kažkokie pasikeitimai. Jie pamatė, kas vyksta, gal dar truputį tuos santykius pašildys. Jeigu atvirai, nemanau, kad Didžiajai Britanijai yra naudingas šis susitarimas, kaip nenaudingas ir ES. Dar jį koreguos, ieškos geresnių sprendimų. Kiek tai užtruks, nežinau. Jeigu paliks kaip dabar, dirbsime šiomis sąlygomis. Mes 10 metų vežame į JK, esame giliai uodegą įkišę, nesitrauksime“, – įsitikinęs verslininkas. 

Nemažai siuntų iš JK aplenkia Lietuvos muitinę

Šiuo metu iš JK į Lietuvą siunčiamoms prekėms, kurios nėra importo mokesčių lengvatų objektas, taikomi importo muitai ir skaičiuojamas importo PVM bei akcizas.

Iki 2021 m. liepos 1 d. iš JK atsiųstos siuntos, išskyrus tas, kurių vertė mažesnė nei 22 Eur, apmokestinamos importo PVM. Jei prekių vertė viršys 150 Eur, prie importo PVM dar gali prisidėti ir importo muitas, tiesiogiai priklausantis nuo siunčiamų prekių pobūdžio ir prekių kilmės šalies.

Iš JK į Lietuvą atsiųstos siuntos su dovanomis (privataus asmens siunčiamos kitam privačiam asmeniui be jokio atlygio) bus apmokestintos importo PVM, jeigu jų vertė viršys 45 Eur, kartu su importo muitu (kai taikytinas), jei prekių vertė viršys 150 Eur.

Pagal JK ir ES prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, visoms importuojamoms prekėms tokiu atveju, jeigu jos kilusios iš JK ir ES, bus taikoma „nulinė“ muito tarifo norma. Atsižvelgiant į tai, importo metu siuntos gavėjo gali būti paprašyta pateikti įrodymus dėl importuojamų prekių kilmės.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. visoje ES įsigaliojus PVM lengvatos panaikinimui mažavertėms siuntoms iš trečiųjų šalių, importo PVM bus apmokestinamos ir siuntos, kurių vertė bus iki 22 Eur.

Dokumentus tvarkantys muitinės tarpininkai už paslaugas iš asmenines siuntas gaunančių klientų ima iki 20 eurų mokestį, o komercinių siuntų išmuitinimas gali kainuoti iki 3 kartų daugiau (50 eurų ir daugiau).   

Muitinės paslaugų bendrovės UAB „Muita“ direktorė Enrika Naujokė Alfa.lt sakė, kad apskaičiuojant muito mokestį ir PVM klientams dar tenka daug vargti, bet problemų bus ne mažiau ir nuo liepos, kai tvarka vėl keisis.

„Šiaip tendencija tokia, kad visame pasaulyje muitai mažėja ir visai nyksta. Bet yra prekių, kurioms muitai gali siekti iki 14–16 proc. Tai priklauso nuo konkrečios prekės“, – sakė ji.

Ne vienam Lietuvos gyventojui privačios siuntų įmonės siuntas iš JK pristatė tiesiai į namus, jų neteko deklaruoti Lietuvos muitinėje, nors tai lyg ir privaloma.

E. Naujokė patvirtino taip pat girdėjusi pasakojant, kad Lietuvos muitinė „dar ne viską sugaudo“. 

2021 02 15 11:14
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt