pirmadienis, spalio 25 d.
Absoliuti ramybė nugali viską
Gražina Vasiliauskienė
Pixabay.com
Ramybė

Gyventi reikia taip ramiai, kiek tik įmanoma. Žinoma, kad tai sudėtinga. Kartais atrodo, kad visai nepasiekiama, tačiau labai svarbu. Kodėl?

Jeigu nereaguosite į provokatorių ir nebus jūsų atsakomųjų reakcijų, tai 90 proc. tikimybė, kad jis paprasčiausiai išsikvėps. Kai su juo niekas nežaidžia, tai jis praranda savo  nusiteikimą erzinti jus.  Jis greitai užsidega, įkaista, bet jeigu jo nekurstysite, jis lygiai taip pat greitai atauš.

Ir su gyvenimu lygiai tas pats. Kol reaguojate į situaciją, ji jus slegia. O kai nustojate reaguoti, pamažu jus paleidžia. Ir nereikia dėl to stebėtis – kai žmogus būna visas paniręs į situaciją, jis nustoja adekvačiai ir objektyviai ją suvokti. Todėl atlieka veiksmus, kurie tik dar labiau pablogina jo padėtį.

Pavyzdžiui, trūksta pinigų. Nuotaika krenta, apima panika ir baimė. Galva protauja tik išgyvenimo tema, visiškai išjungusi kūrybingumą kaip nebereikalingą dalyką.  Žmogus bėga į banką, ima paskolas, dėl kurių problemų dar labiau padaugėja, arba nugrimzta į depresiją.

O galima buvo įsijungti totalią ramybę. Atsisėsti ir paskaičiuoti, kiek pinigų liko. Suplanuoti, kiek galima išleisti. Nesigėdyti ištraukti taupyklės su monetomis – jos irgi gali praversti. Už jas galima nusipirkti duonos ar makaronų. Sužinoti vietas, kur teikiamos pašalpos skurstantiems, kur dalijama labdara, kur nemokamai maitinami vargšai. Gėdytis ir atsisakyti bet kokios pagalbos atsidūrus ant bedugnės krašto neverta. Taip pat galima pasiskolinti šiek tiek pinigų iš artimiausių giminių.

Ir su ligomis yra tas pats. Nesvarbu, ar pavyks visiškai atgauti sveikatą, ar ne, svarbiausia nepasiduoti ligai totaliai, neprarasti savęs. Reikia priimti negalią ir gyventi su ja, kad ji taptų norma, o ne nuolatine kančia. Kol žmogus gyvas, jis sugeba padaryti labai daug.  Ir jis tikrai reikalingas čia. Vadinasi, reikia gyventi – ir gyventi ramiai, kiek tik įmanoma.

Ir su vaikais tas pats. Kuo daugiau ramybės, tuo mažiau triukšmo. Kuo ramesni tampa tėvai, tuo ramesnis auga vaikas. Jis jaučia ir prisitaiko, juk visi mes esame socialinės būtybės ir negalime nereaguoti į bendrą emocinį foną.

Visiškai ramūs tėvai – tai geri ir adekvatūs tėvai, kurie laiku reaguoja ir daro teisingas išvadas.

Ir santykiuose lygiai tas pats. Kai vienas partneris būna ramus, ir antras nusiramina. Šeimoje užtenka vieno ramaus ir santūraus, kad harmonizuotų visus kitus narius.,rašo portalas „Kluber“.

Kai vienas grįžta namo sudirgęs ir nusiminęs, o kitas iškart pasiūlo jam atsiremti į savo ramų ir tvirtą petį, visos baimės ir  nerimas greitai išsisklaido. 

2021 07 02 18:46
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt