sekmadienis, birželio 7 d.
Apgręžkime kritikos strėles
tiesa.com

„Ant savęs adatos nemato, ant kito vežimą pakrato“; „Savo aky nė rąsto nemato, o svetimo – ir krislą įžiūri“ – štai kaip liaudies išmintis apibūdina mūsų nesuvaldomą norą kritikuoti kitus ir visą pasaulį.

Psichologai už įpročio kritikuoti kitus pastebi slypint nepasitenkinimą savo gyvenimu ir nenorą spręsti savo problemų. Kaip atsikratyti malonumo pastebėti kitų klaidas ir apsišovimus?

 

Mes – geresni!?

Ką nors kritikuodami mes turime omeny, kad patys esame kur kas geresni, taigi, iškeliame save virš kitų. O juk pripažinkime, kad mes tokiu būdu dažnai tiesiog bendraujame su pačiais artimiausiais: pasikalbėti ramiai, atvirai ir geranoriškai nepavyksta, o štai pareikšti kritinių pastabų – visai nesunku.

Bet paradoksas: kritika dažniausiai būna ne tik nenaudinga, bet netgi žalinga, nes žmogų priverčia užimti gynybines pozicijas. Ir tai yra lengviausias būdas įsigyti priešų. Argi mes to siekėme kritikuodami?

Tokie „teisėjai“, pirmiausia, rizikuoja likti visiškai vieniši, o antra, būtinai ir patys kada nors atsidurs tokioje situacijoje.

Kaip atsikratyti įpročio kritikuoti?

1. kalbėkite su žmogumi apie jo interesus. Šį principą puikiai pailiustravo A. Carnegis: „Aš pats labai mėgstu žemuoges su grietinėle. Bet žuvys kažkodėl pirmenybę teikia kitokiam maistui, todėl eidamas žvejoti aš joms paimu ne to, ką pats mėgstu, bet kirminų ir džiovintų žiogų.“ Išmokite klausytis kito žmogaus ir matyti situaciją jo akimis.

2. Kai tik pajusite, kad tuoj imsite kritikuoti kurį nors žmogų, stabtelkite ir mintyse padėkokite jam, nes jis ką tik parodė jums jūsų paties silpnąsias puses. Juk kituose mus erzina tai, kas nepatinka patiems savyje, vadinasi, tobulėti turite jūs pats.

3. Išmokite nuoširdžiai išreikšti dėkingumą ir pritarimą. Kaip rodo praktika, tai daryti gali tolo gražu ne visi – vien iš primityvios baimės, kad kažkas kažkur juos pralenkia. Išmokite atvirai ir garsiai pripažinti kitų privalumus. Nuoširdus pagyrimas veikia geriau nei kritika.

 

Kaip pareikšti pastabą neįžeidžiant?

Bet kartais pastaba išties būtina, turint pačių geriausių ketinimų. Kaip ją pareikšti neįžeidžiant žmogaus?

1. Svarbiausia komunikacijos paslaptis – tonas. Ramiai ir draugiškai pareikšta pastaba nebus priimta priešiškai.

2. Nuoširdžiai pagirkite žmogų (juk visuomet galima rasti, už ką), o tik paskui išsakykite savo pastebėjimus, ką reikėtų pakeisti. Paaiškinkite (jei tai nėra akivaizdu), kodėl tie pokyčiai reikalingi, ir pasakykite, kad labai tikitės, jog būsite suprastas teisingai.

3. Pokalbyje vartokite formuluotes, lyg kalbėtumėte apie save. Pavyzdžiui, „Man kelia nerimą situacija...“„ Aš manau, kad geriau būtų...“

4. Nesijauskite esąs visagalis visažinis teisėjas – juk žinote, kad „šventų“ žmonių nėra...

2013 07 21 08:00
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt