trečiadienis, spalio 21 d.
Atleidimo praktika – emocinių atliekų perdirbimas
Alfa.lt

Mes visi kartkartėmis vis patiriame kokią nors skriaudą, netinkamą kitų žmonių elgesį, kuris sukelia mums pyktį ar apmaudą. Bet mes juk esame gerai išauklėti ir nepuolame dėl to muštis, dažniausiai net garsiai neišsakome savo nepasitenkinimo, užgniaužiame pyktį ir kitas neigiamas emocijas savyje.

O tos užgniaužtos nuoskaudos niekur nedingsta, jos kaupiasi mūsų viduje ir gali net sukelti įvairias ligas. Daktaras Habibas Sadeghis, JAV endobiogeninės medicinos ir integratyviosios fiziologijos bendrijos narys, pabrėžia atleidimo svarbą sielos ir kūno sveikatai.

Anot Sadeghio, mes darome klaidą nukreipdami atleidimo jėgą į kitą žmogų, nors atleidimas pirmiausia liečia mus pačius. Vis dėlto yra skirtumas tarp atleidimo už kito žmogaus poelgį ir atleidimo už mūsų pačių elgesį savo atžvilgiu. Pastaruoju atveju emocijos gali būti gerokai stipresnės.

Ir atleidimas kitiems, ir atleidimas sau gyvo mūsų kūną ir sielą, nes mūsų santykiai su kitais – vertikalus mūsų santykių su savimi atspindys. Smerkdami kitus, mes smerkiame save.

Kitaip tariant, kai kiti žmonės atlieka veiksmus, kuriuos mes laikome žiauriais ar beširdiškais, tai yra ženklas, kad mes esame abejingi arba beširdžiai sau. Kitaip mes nereaguotume taip skausmingai į kitų išpuolius.

O juk galima susinervinti ir apkaltinti kitą arba pasukti situaciją asmeniniam augimui ir išgijimui naudinga linkme. Jeigu mes dėkojame už pamoką, kurią kitas žmogus mums suteikė ir atsakome jam meile, tai pasirenkame pozityvų variantą ir judame pirmyn su džiaugsmu, o ne su kartėliu. Pasirinkdami meilę, mes signalizuojame sau, kad esame verti gerumo, jautrumo ir dėmesio sau.

Mūsų ryšiai su kitais yra mūsų santykio su savimi atspindys. Kai mes praktikuojame gailestingąjį atleidimą, jį pirmiausia reikėtų nukreipti į save. Tai liečia ir tas situacijas, kai mes atleidžiame kitiems. Viskas, ko reikia šiai praktikai, – tik mes patys, ir visai nesvarbu , kam skirtas tas atleidimas. Kitam žmogui visai nebūtina būti šalia, kad atleidimas jį pasiektų. Šį metodą galima taikyti kiekvieną kartą, kai jums reikia išsivaduoti nuo kitų ar savęs smerkimo, kaltinimo ar nuoskaudos.

Gailestingo atleidimo sau praktika

1. Pagalvokite apie vaiką, kurį mylite. Tegul jūsų širdis atsiveria. Šioje būsenoje patirkite meilės jausmą.

Arba pagalvokite apie žmogų, kurį mylite labiau už viską pasaulyje. Tegul jūsų širdis atsiveria, sujungdama jus su mylimu asmeniu.

Arba pridėkite dešinę ranką prie širdies, simbolizuodami susijungimą su tuo, ką mylite.

2. Išsaugodami šią atvertą erdvę, susikoncentruokite į save ir pradėkite gailestingo atleidimo kelią.

3  Tinkamame iš žemiau pateiktų pavyzdžių paprasčiausiai įrašykite vardą žmogaus, apie kurį galvojate, arba susikoncentruokite į kitą versiją, kuri padės jums atleisti už netinkamus poelgius jūsų atžvilgiu.

*Aš atleidžiu sau, kad kaltinau (savo ar kito žmogaus vardas) už beširdiškumą, nejautrumą ir gerumo stoką.

*Aš atleidžiu sau už tai, kad smerkiau save, siekiau (žmogaus vardas) pripažinimo ir priėmimo.

*Aš atleidžiu sau, kad smerkiau save, vertindamas (žmogaus vardas) elgesį kaip nukreiptą į mane.

*Aš atleidžiu sau už tai, kad smerkiau save kaip nevertą kitų užuojautos, gerumo ir meilės.

*Aš atleidžiu sau už tai, kad smerkiau save kaip nevertą didesnio sąmoningumo.

*Aš atleidžiu sau už tai, kad smerkiau save kaip nevertą Dievo meilės arba tikėjausi jos nusipelnyti.

4.  Dabar perskaitykite savo teiginį garsiai. Kartokite jį vėl ir vėl. Kol pajusite, kad neigiamos emocijos išsisklaidė. Galima kartoti šiuos žodžius kaip mantrą arba maldą kiekvieną kartą, kai neigiamos emocijos sugrįžta.

5.  Baigdami padėkokite sau už tą narsą, kurią ką tik pademonstravote, ir už atleidimą.

Gailestingojo atleidimo sau tikslai

1. Išsigydyti dvasinį skausmą per gailestingą meilę.

2. Numaldyti vidinį nerimą, nutraukiant vertinimus ir atsiduodant meilei – mūsų tikrajai prigimčiai.

3. Paversti gailestingą atleidimą sau geru įpročiu ir taikyti jį kiekvieną kartą, kai tik pajuntate smerkimą.

4. Sustiprinti savo vertingumo supratimą, taip pat suvokimą, kad meilė –tai mūsų tikroji esmė. Atleidimas sau – tai aktyvus gailestingumas.

Atleidimo pusiausvyra

Atleisdami mes leidžiame neigiamoms emocijoms pereiti paskutinį emocinių atliekų perdirbimo etapą. Jeigu per daug skubame atleisti, manydami, kad pyktis kenkia mūsų sielai ar nenorime pykti ant mylimo žmogaus, vaiko ar tėvų, tai toks atleidimo aktas lengvai gali likti neužbaigtas. Tada neišvalytas pyktis nuodys mus toliau, nes mes nesugebėjome perdirbti savo emocinių atliekų, kurios sukėlė tą įniršį.

Todėl reikia neskubėti, išlaukti, surasti Aukso vidurį tarp pernelyg skuboto atleidimo ir bėgimo nuo jo. Leiskite sau ramiai ir kruopščiai apdoroti i emocijas ir negailėkite tam laiko.

2020 10 08 07:46
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt