sekmadienis, rugsėjo 20 d.
Be kaltės kalti, arba kaip menamas kaltės jausmas nuodija mums gyvenimą
Alfa.lt

Kaltė – nemalonus jausmas, graužiantis žmogų iš vidaus. Anksčiau ar vėliau šią būseną patiria kiekvienas. Mes galime pavėluoti į susitikimą, pamiršti grąžinti pasiskolintą daiktą arba sugadinti jį.

Dėl kaltės jausmo žmonės dovanoja brangias dovanas, atsisako savo troškimų ar net išteka. Dauguma žmonių riboja save, bijodami įskaudinti kitą žmogų ir pasijusti kaltais.

Kaltės jausmas ir baimė

Baimė pasakyti „Ne“ labai dažnai kyla dėl nenoro įskaudinti kito savo atsisakymu. Į savigraužą linkęs žmogus būna įsitikinęs savo „visagalybe“, tai yra, sugebėjimu padaryti viską, kad ir ko kiti prašytų. O nesugebėjimas atlikti visų įmanomų užduočių sukelia kaltės jausmą, kai žmogus prisiima įsipareigojimų daugiau, nei galėtų įvykdyti.

Žinoma, egzistuoja ir reali kaltė, kai pasielgiame negerai, neįvykdome savo pažadų, negrąžiname skolos.

Kaltė ir sąžinė

Mažas berniukas smėlio dėžėje labai norėtų kaukštelėti kastuvėliu skriaudėjui, tačiau susilaiko, nes žino, kad jo mamai tai nepatiktų ir ji imtų barti. Ir kitų vaikų tėvai pavadins jį peštuku.

Normalus kaltės jausmas signalizuoja žmogui, kad jis atsidūrė pavojaus zonoje, kai nesąmoningai gali prasiveržti jo agresija prieš kitą žmogų. Jo sąžinė reikalaujas atsisakyti savo agresijos. Viešo pasmerkimo baimė transformuojasi į vidinius apribojimus – sąžinę.

„Meilė“ per nuoskaudą ir kaltę

Pasitaiko šeimų, kurios kaltės jausmu reguliuoja santykius. Paprastai tokiose šeimose vengiama ko nors prašyti tiesiai, todėl įžeisto asmens žvilgsnis būna tarsi komanda veikti, paslėptu prašymu ar net reikalavimu. Leisti kitam pasijusti kaltam yra būdas nubausti jį už tai, kad tas nepadarė to, ko iš jo buvo tikimasi. Tada pastarasis virsta marionete, kuria galima manipuliuoti.

Ar kaltė užkrečiama?

Kalte kaip santykių sureguliavimo būdu galima užsikrėsti nuo savo tėvų. Pasitaiko, kad tėvas ar motina hipertrofuoja vaiko kaltės jausmą, nes patys buvo taip auklėjami ir perduoda jam savo stiprų kaltės jausmą. Tokiais atvejais bausmė (emocinė ar fizinė) būna neadekvati ir gerokai didesnė už nusižengimą. Už menką išdaigą išdykėliui tenka priekaištų jūra, sukelianti jam globalinės kaltės jausmą.

Tokiose šeimose tėvai nemoka atleisti nei sau, nei kitiems. Tokioje aplinkoje augantis vaikas įgauna didelė savigraužos patirtį, tačiau neišmoksta atleisti sau.

Gėda ir kaltė – tarsi viena batų pora

Gėda – tai palaikymo nebuvimas, noras prasmegti skradžiai žemę, nes žmogus jaučiasi labai blogas. Kaltė – tai jausmas, kas jis apdarė kažką bloga. Gėda pažeidžia esminį žmogaus identitetą („Aš – niekingas žmogus, mane visi smerkia!“).

Gėda ir kaltė vaidina svarbų vaidmenį. Tai nėra nei blogi, nei geri jausmai kaip ir visi kiti. Jie suteikia mums galimybę orientuotis kitų žmonių erdvėje, jausti savo ir kito žmogaus ribas.

Kaltė ir atsakomybė

Baimė prisiimti atsakomybę iš būgštavimo tapti kaltam pasireiškia žodžiais: „Na, taip, gali būti..“, „Jeigu pavyks,...“, „Pažiūrėsim...“. Atkreipkite dėmesį, kad šiuose atsakymuose nėra aiškumo, nėra nei „taip“, nei „ne“. Atsakomybę prisiimantis žmogus atsako konkrečiai. Dažnai žmonos ar jų vyrai skundžiasi, kad partneris nieko nesprendžia, „tempia gumą“. Reikalai nejuda, nepriimami svarbūs sprendimai. Priežastis – baimė pasijusti kaltam. Būtent baimė suklysti, priimti neteisingą sprendimą, nes žmogus neturi patirties, kaip reikia pačiam paskatinti save, rašo portalas B17.ru.

4 būdai, kaip įveikti kaltės jausmą

1. Pabandykite išsiaiškinti, ar jūsų kaltė yra reali, ar menama, tai yra, ar bandymas apkaltinti save už visas pasaulio bėdas. Paklauskite savęs: „Kur yra mano kaltė?“. Atsakymas turi būti aiškus ir konkretus. Jeigu atsakymas neaiškus, nekonkretus, tai jūs vėl prisiėmėte svetimą naštą.

2. Prašykite atleidimo, atsiprašykite, atgailaukite , atlyginkite skriaudą. Jeigu sugadinote pasiskolintą daiktą ar pametėte jį, neįvykdėte savo pažado, pavėlavote į susitikimą, tai jūsų kaltė reali.

Paklauskite savęs, ar teismas, kuris vyksta jūsų viduje, yra teisėtas. Kartais kaltės jausmas būna panašus į žiaurų teismo procesą žmogaus viduje. Tuo metu kaltintojas būna aktyvus, kelia didžiausias pretenzijas kaltinamajam. O pastarasis nesiteisina, tyli, atsisako advokato ir gauna sunkiausią bausmę. Todėl reikia pabandyti paimti popieriaus lapą ir užrašyti, kaip geras advokatas galėtų jus apginti, atsižvelgdamas į visas lengvinančias aplinkybes.

3. Praverstų ir sugebėjimas nustatyti ribas iš šalies primetamam kaltės ir gėdos jausmui. Kiekvieną kartą priminkite sau, kad klysti yra normalu, kad visi žmonės turi teisę būti tokiais, kokie jie yra. 

2020 08 18 07:33
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt