ketvirtadienis, gegužės 6 d.
Begliutenė dieta: kelias į geresnę savijautą ar dar viena trumpalaikė mitybos mada?
Alfa.lt

Parduotuvių lentynose sparčiai daugėjant produktų be gliuteno, daugelis iš mūsų susimąstome, kas jis yra ir kodėl jo reiktų vengti. Nepaisant to, kad gliuteno atsisakymo tendencija nenustoja plitusi, mokslininkai sutaria, jog yra tik trys sveikatos sutrikimai, kurie išties įpareigoja laikytis begliutenės dietos. Apie šiuos sutrikimus, jų simptomus, diagnozę ir gydymo būdus pasakoja nutukimo gydymo centro gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.

Kas yra gliutenas?

Gliutenas yra baltymas, randamas kviečiuose, rugiuose, miežiuose bei kai kuriuose apdorotuose maisto produktuose. Akivaizdžiausi gliuteno turintys produktai yra miltiniai gaminiai, tokie kaip duona, sausainiai, makaronai ir t. t., tačiau gliuteno galima rasti ir sojų padažuose, acte, sultiniuose ar maisto dažikliuose ar net parduotuvėje paruoštame mėsos farše. Anot D. Vaitkevičiūtės, turint omenyje, kad gliutenas gali slėptis pačiuose netikėčiausiose gaminiuose, tampa aišku, jog griežta begliutenė dieta – didžiulis įsipareigojimas.

Kada reikia atsisakyti gliuteno?

Šiais laikais atsisakyti gliuteno yra labai madinga. Jungtinėse Amerikos Valstijose net trečdalis gyventojų mano, kad netoleruoja gliuteno, tačiau tokios pačios tendencijos yra pastebimos ir Europoje. Nepaisant to, dėl patvirtintų medicininių diagnozių gliuteno atsisakyti turi mažiau nei 1 % pasaulio gyventojų.

Gydytojos dietologės teigimu, pagrindinės trys sveikatos būklės, kurios įpareigoja rinktis begliutenę dietą yra celiakija, alergija kviečiams bei neceliakinis jautrumas gliutenui. Mokslinių tyrimų duomenimis, gliutenas yra žalingas tik turint vieną iš šių sveikatos sutrikimų. Kitu atveju, gliuteno turintys produktai yra ne tik visiškai saugūs, tačiau gali būti ir labai naudingi.

„Žvelgiant iš praktinės pusės, kartais matome kai kurių lėtinių ligų pagerėjimą atsisakius gliuteno, nors patvirtintos diagnozės nėra, tačiau tai daugiau susiję su tais produktais, kuriuose yra ne tik gliuteno, bet ir gausu cukraus.“, – sako D. Vaitkevičiūtė.

Alergija kviečiams yra viena iš 8 pagrindinių alergijų, su kurioms susiduria žmonės. Tai imuninis organizmo atsakas į baltymą, esantį kviečiuose. Dažniausiai alergija kviečiams pasireiškia vaikams, tačiau paprastai jie ją „išauga“ dar iki 12 metų amžiaus. Šios alergijos simptomai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas, padidėjęs burnos ar stemplės jautrumas, bėrimai, akių dirginimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan. Simptomai paprastai pasireiškia praėjus keletui minučių po kviečių turinčio produkto suvartojimo. „Įdomu tai, kad net būdamas alergiškas kviečiams, žmogus gali neturėti alergijos miežiams, rugiams ir kitiems grūdams. Tai – vienas iš elementų, skiriančių alergiją kviečiams ir celiakiją“, – pasakoja dietologė.

Celiakija yra paveldima autoimuninė liga, kuria serga apie 0, 2 % pasaulio gyventojų. Gydytoja dietologė pasakoja, jog valgant gliuteno turinčius produktus, yra pažeidžiama celiakija sergančių žmonių plonosios žarnos gleivinė ir suardomi jos gaureliai, kurie vėliau atrofuojasi. Jų atrofija neleidžia organizmui pasisavinti maisto medžiagų, pacientą ima kankinti įvairūs simptomai: viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, mažas kūno svoris, pilvo skausmai, sąnarių skausmai, pūsleliniai odos arba gleivinės bėrimai, nuovargis, moterims – sutrikęs mėnesinių ciklas ir netgi galimas nevaisingumas. Celiakijai būdingi ir gretutiniai susirgimai, susiję su maisto medžiagų deficitu: geležies stokos anemija, osteoporozė, vitaminų ir mikroelementų trūkumas, depresija ir t. t.

„Celiakijos diagnostika yra sudėtinga. Liga negali būti nustatoma atliekant maisto netoleravimo testą, kraujo tyrimai taip pat neretai būna netikslūs, tad auksinis celiakijos diagnozavimo standartas yra žarnos gaurelių biopsija, leidžianti pastebėti žarnos gaurelių atrofiją“, – teigia D. Vaitkevičiūtė.

Vienintelis celiakijos gydymo būdas yra labai griežta begliutenė dieta, kurios pacientas turi laikytis visą gyvenimą. „Sergant celiakija būtina atsisakyti ne tik produktų, kurie turi gliuteno, tačiau ir produktų, kurių sudėtyje nurodyta, kad juose gali būti gliuteno pėdsakų. Jeigu pacientas serga sunkia celiakijos forma, jam rekomenduojama netgi turėti atskirus indus, atskiras pjaustymo lenteles ir pan.“, – atskleidžia gydytoja.

Neceliakinis jautrumas gliutenui pasitaiko dažniau negu celiakija, su juo susiduria nuo 0, 66 iki 13 % planetos gyventojų. Jautrumas gliutenui nustatomas „atmetimo“ būdu. „Jeigu pacientas neserga celiakija, nėra alergiškas kviečiams, tačiau susiduria su įvairiais su gliuteno vartojimu susijusiais simptomais, tada galima numanyti, kad jis yra jautrus gliutenui“, – pasakoja D. Vaitkevičiūtė.

Gliutenui jautrių žmonių patiriami simptomai dažniausiai yra susiję tik su virškinamuoju traktu. Jis pasireiškia koncentracijos suprastėjimu dėl bendro nuovargio, viduriavimu, pilvo pūtimu, diskomfortu. „Jeigu pacientui įtariame jautrumą gliutenui, rekomenduojame laikytis begliutenės dietos, vesti maisto dienoraštį ir stebėti savijautą. Jeigu per 6–8 savaites pacientui pagerėja, tada žinome, kad diagnozavome teisingai“, – priduria gydytoja dietologė.

Ar begliutenė dieta gali būti kenksminga?

Begliutenė dieta gali būti pilnavertė ir tinkama sveikatai, tačiau ji turi būti kokybiškai subalansuota ir pritaikyta kiekvienam individualiai. Būtent todėl, net jeigu ir įtariate sau vieną iš su gliutenu susijusių sveikatos sutrikimų, neužsiimkite savigyda ir būtinai pasitarkite su gydytoju. „Mityba be gliuteno gali būti žalinga, jeigu eliminavę gliuteną neužtikriname, kad jo turinčiuose produktuose esančias maistines medžiagas gausime iš kitų šaltinių, – teigia D. Vaitkevičiūtė.

Gydytoja taip pat įspėja, kad kai gliuteną įtraukiame į „blogo“ maisto kategoriją, pradedame intensyviai stebėti, kur gliuteno yra, o kur nėra, ir taip rizikuojame susikurti nesveiką santykį su maistu, sukeliantį tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos problemas ar net valgymo sutrikimų riziką. Todėl prieš šalindami produktus iš savo dietos, privalome apgalvoti, ar tai tikrai reikalinga mums ir vengti aklai sekti mitybos tendencijomis, kadangi jos nuolatos kinta, o mūsų organizmo individualumas ir sveikatingumo poreikiai – išlieka.

2021 04 29 15:54
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt