penktadienis, gruodžio 4 d.
Detektyvinį romaną parašęs D. Pancerovas skaitytojus kviečia į manipuliacijų žaidimą
Alfa.lt

Vieną bestselerį žurnalistas Dovydas Pancerovas jau parašė. Kartu su kolege, žurnaliste Birute Davidonyte išleistas „Kabinetas 339“ ne tik sujudino politikos vandenis, bet ir sumušė lietuviškų knygų perkamumo rekordus. Kas laukia naujojo Dovydo Pancerovo romano „Medžiojant tėvą“, kurį ką tik išleido leidykla „Alma littera“? Ar sugebės skaitytojų širdis užkariauti pagrindinis detektyvinio romano herojus – žurnalistas?

Pirmą kartą apie knygą, kurioje slaptus reikalus narplioja žurnalistas, Dovydas pagalvojo prieš gerus septynerius metus. Mintys sukosi apie tikrą romaną, o ne į knygą sudėtas žurnalistines patirtis. Tuo metu iš Šilutės į Vilnių gyventi persikėlusiam jaunam žurnalistui laiko ją rašyti nebuvo – Dovydas išvyko į Ukrainą, dalyvavo Maidano įvykiuose.

„Tuomet ir skaityti negalėjau, ką jau kalbėti apie rašymą“, – prisimena ir pasakoja, kad Ukrainoje matyti karo baisumai vėliau natūraliai nugulė publicistinėje knygoje „Kiborgų žemė“. Pirmoji knyga tarsi ir leido pasitikrinti, ar jis galįs suvaldyti didžiulės apimties tekstą, perteikti emocijas.

„Po „Kiborgų žemės“ gavau nemažai skaitytojų atsiliepimų, jog jie žurnalistines mano patirtis skaitė tarsi romaną. Bet aš visada siekiau rašyti romaną. Ir pirmoji knyga, ir „Kabinetas 339“ buvo apšilimas, bandymas, praktika“, – sako Dovydas.

Daugiau nei prieš dvejus metus pradėtas rašyti romanas „Medžiojant tėvą“ ilgą laiką pragulėjo stalčiuje. „Buvo nuostabi vasara, – prisimena žurnalistas, – mano draugai turi namelį Molėtuose, išvažiavome su šeima pailsėti, aš pasiėmiau romano rankraštį. Kiekvieną dieną jį skaičiau, redagavau, braukiau ir iš naujo rašiau, kol supratau, kad jis – nieko vertas. Kad iš tiesų parašiau visai ne tai, ką norėjau, kad nesugebėjau perteikti manipuliatyvios atmosferos, kai nežinai, kas yra tiesa, kas netiesa, kai viskas slogu, keista, kai kiekvienas knygos personažas atrodo pavojingas ir įtartinas“.

Kartais laikas išeina į gerą, o per dvejus metus susikaupusios patirtys sudėlioja visus taškus. Taip, rodos, nutiko ir Dovydui. Grįžęs iš savo kūrybinių atostogų, jis pradėjo naują žurnalistinį tyrimą, kurio pagrindiniu personažu tapo tuometinis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tikrai nepagražinsiu sakydamas, kad rankos buvo užimtos Skvernelio reikalais, tačiau mintys galvoje sukosi ir apie romaną. Dėliojosi, kaip viskas turėtų būti, kaip turėčiau perteikti atmosferą. Taip nutiko, kad savo tyrimą su Birute sudėjome į knygą, kuri pasirodė praėjusių metų pabaigoje. Pavasarį, kai prasidėjo karantinas, kai tapo aišku, kad išgyventi nebus lengva, kai žurnalistams nubraukė atlyginimus, supratau, kad kūrybinės atostogos, kurias galėčiau paskirti rašymui, man yra geriausia išeitis“.

Prieglobstį kūrybinėms Dovydo atostogoms suteikė žmonos Giedrės tėvai. Šilutėje jis įsikraustė į buvusios prūsiškos mokyklos palėpę, žmonos vaikystės kambarį. Šalia miško, name su dideliu kiemu, visi kartu praleido tris mėnesius. „Rašiau kasdien, karantino nė nepajaučiau, o aplinka ir ypatinga Vakarų Lietuvos atmosfera padiktavo estetinius sprendimus ir sumanymus“, – sako Dovydas.

Romano „Medžiojant tėvą“ veiksmas vyksta tarp Vilniaus ir gimtosios Dovydo Šilutės. „Nors jau daug metų gyvenu Vilniuje, jaučiu, kad Šilutė yra tikrieji mano namai. To krašto architektūra, nuolatinis vėjas, lietus ir drėgmės jausmas asocijuojasi su saugumo jausmu, su vaikyste. Man visada būdavo sunku suprasti, kodėl žmonėms, kurie to nematė, šis kraštas atrodo keistas, kitoks. Dėl to kitoniškumo ir dėl to, kad man tai yra artima, sugalvojau, jog romano veiksmas gali vykti tarp politinių intrigų pilno Vilniaus ir vilniečiams sunkiai suprantamos, vėjų pilnos periferijos“, – pasakoja.

Romane „Medžiojant tėvą“ tikroviška žurnalistinė istorija panyra į keistą, vietomis netgi mistinę atmosferą. Skaitytojas įtraukiamas į manipuliacijų žaidimą, kuriame neaišku, kas yra neginčijami faktai, o kas – kliedesiai. Tai knyga apie mirtį, šeimą ir beprotybę.

„Kas šioje film noir dvasia pasakojamoje gyvenimo versijoje yra tikra, o kas – tik pagrindinio personažo vidinių kovų ir baimių žaismas? Rašytojas skaitytojui siūlo dėlionę, skaitytojas renkasi variantus. Tikėtina, kad laimi abu“, – taip apie naująjį romaną sako rašytojas, teatro ir kino režisierius Arvydas Šlepikas.

Trečiąją knygą ir pirmąjį savo romaną išleidęs Dovydas neslepia, kad kompiuteryje guli dar dvi, gana senos ir jau išnešiotos idėjos. „Kada nors visą savo energiją norėčiau skirti rašymui, – prisipažįsta. – Nesakau, kad man būtinai pavyks ir pasiseks iš karto, tačiau tikiuosi, kad turėsiu užtektinai drąsos bent jau pabandyti tapti rašytoju.“

Siūlome paskaityti Dovydo Pancerovo romano „Medžiojant tėvą“ ištrauką.

2020 11 13 15:51
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt