trečiadienis, spalio 20 d.
Dunningo ir Krugerio efektas: kodėl kvaili žmonės laiko save protingais
Gražina Vasiliauskienė
Unsplash.com
Visažinis?

Kuo protingesnis žmogus ir kuo daugiau jis žino, tuo dažniau jį apninka abejonės. Taip pat ir dėl savo kompetencijos. Ir atvirkščiai: žmonės, neišsiskiriantys erudicija ar profesinėmis žiniomis, būna gana pasitikintys savimi.  Tačiau pavojingiausia situacija būna tada, kai žmogus turi tik paviršutiniškų žinių apie tam tikrą dalyką.

Jūsų problemos kyla ne dėl to, kad jūs kažko nežinote, o dėl to, kad jūs esate įsitikinę, jog tiksliai žinote, bet jūsų žinojimas yra klaidingas.

Kiekvienas tarp savo pažįstamų galime surasti tokių, kurie mano, kad jie protingesni, nei yra iš tikrųjų. Prieš pradėdami smerkti tokius „visažinius“ pirmiausia įsitikinkite, kad patys nesate veikiami Dunningo ir Krugerio efekto.

Žinojimas yra atvirkščiai proporcingas pasitikėjimui savimi

Šią teoriją įrodė JAV mokslininkai iš Kornelio universiteto Justinas Krugeris ir Davidas Dunningas. Jiems pavyko nustatyti, kad kognityvinis nukrypimas įvyksta tuo momentu, kai žmonės negali objektyviai įvertinti savo kompetencijos lygio arba savo nepasirengimo konkrečiai užduočiai įvykdyti, arba jie laiko save kompetentingesniais, nei yra iš tikrųjų.

Ši teorija dar žinoma ir „Kvailumo kalno“ pavadinimu. Pagal žodyno „Urban Dictionary“ pateikiamą apibrėžimą „Kvailumo kalnas“ – tai vieta, kur jūs turite pakankamai žinių apie dalyką, kad galėtumėte apie jį kalbėti, tačiau jums trūksta išminties, kad surinktumėte visą informaciją apie dalyką arba skaitytumėte papildomą literatūrą ta tema.

Kuo ypatingas Dunningo ir Krugerio efektas?

Tai yra kognityvinis iškraipymas, kai žmogus tiki, kad jis yra protingesnis ir kompetentingesnis, nei yra iš tikrųjų. Pirmą kartą šis efektas buvo paminėtas mokslininkų Dunningo ir Krugerio veikale „Nekvalifikuoti ir to nežinantys: kaip žmogaus kompetencijos nustatymo sunkumai nulemia per daug užaukštintą savivertę“.

Iš esmės ši teorija atskleidžia, kaip žemos kvalifikacijos žmonės nemoka kritiškai mąstyti ir nesugeba suprasti, kokia menka yra jų kvalifikacija. Tai nulemia juos apimantį klaidingą  jausmą, kad jie turi visas žinias ir yra aukštos kompetencijos. Kitaip tariant, kai žmogus yra per daug kvailas, kad galėtų suprasti savo kvailumo lygį.

Kaip mokslininkai tikrino savo hipotezę?

Dunningas ir Krugeris su tyrimo dalyviais atliko daug eksperimentų su humoristiniais, loginiais, moksliniais ir gramatiniais testais. Mokslininkai pastebėjo, kad tie dalyviai, kurie nuolat gaudavo aukščiausius balus, nepakankamai įvertindavo save.

Ir atvirkščiai, tie, kurie užduotis atlikdavo prasčiausiai, manydavo, kad testą įvykdė idealiai. Kiekviename eksperimente kartu su dalyvių kognityvinių sugebėjimų blogėjimu pablogėdavo ir kiekvieno jų sugebėjimas objektyviai įvertinti savo žinias.

Viename eksperimente Dunningas ir Krugeris klausinėjo dalyvių, ką jie žino apie konkrečias mokslines ir technines koncepcijas, ir minėjo mokslinius terminus, tarp kurių pateikdavo ir neegzistuojančius, savo išgalvotus. Daug žmonių tvirtino, kad žino šias visas sąvokas.

Kokia šio atradimo prasmė?

Dunningas ir Krugeris nustatė, kad pavojingiausia yra situacija, kai žmonės turi tik paviršutiniškų žinių apie dalyką. Ši idėja žmonijai žinoma jau kelis šimtmečius. Dar 1709 m. Alexanderis Pope'as savo knygoje „Esė apie kritiką“ rašė, kad „pusiau žinojimas yra pavojingas dalykas“. Arba kaip rašė humoristas Joshas Billingsas, „jūsų problemos kyla ne dėl to, kad jūs kažko nežinote, o dėl to, kad jūs esate įsitikinę, jog tiksliai žinote, bet jūsų žinojimas yra klaidingas“.  

Deja, paprastą sprendimą čia sunku surasti. Anot Dunningo, kad blogas darbuotojas pripažintų savo nekompetentingumą, jums reikės atlikti tą pačią ekspertizę, kurios nepadarė jis.

Dunningas ir Krugeris parodė, kad, gilindamas savo žinias apie konkretų dalyką ir įgydamas naujos patirties, žmogus ima mažiau pagyrūniškai vertinti savo sugebėjimus. Jūs suvokiate visa tai, kas jums dar nežinoma apie tą dalyką. O dabar dėtis visažiniu jau būtų visiškai kitas kognityvinio iškraipymo tipas – apsišaukėlio sindromas.

Efekto pavojingumas

Nors stebėti, kaip kas nors demonstruoja savo kvailumą, gali būti gana linksma, Dunningo ir Krugerio efektas gali turėti gana neigiamų pasekmių.

Pavyzdžiui, gydytojai pastebėjo, kad pagyvenę žmonės atsisako daryti skausmą mažinančius fizinius pratimus net tuo atveju, kai tai yra vienintelis efektyvus gydymo būdas. Dėl to kaltas būna jų klaidingas įsitikinimas, kad raumenų diskomfortas po pratimų byloja apie sveikatos pablogėjimą.

Dar vienas rimtesnis pavyzdys: kartais Indijos moterys neduoda vandens savo viduriuojantiems kūdikiams, manydamos, kad vanduo buvo susirgimo priežastis.

Ir dar vienas globalus pavyzdys: ekspertai spėja, kad 2008 m. ekonomikos krizė kilo dėl per didelio finansininkų ir vartotojų įsitikinimo savo išmanymu, kai jų finansinis raštingumas pasirodė esąs labai žemas.

Išvada

Žinoma, labai sunku pripažinti, kad jūs kažko nežinote. Pavyzdžiui, jeigu esate silpni gramatikos srityje, tai kaip jūs galite žinoti, kad padarėte rašybos klaidų? Kiekvienas žmogus kartais padidina savo žinių apimtį arba mano, kad turi įgūdžių ir patirties, nei yra iš tikrųjų. Todėl dėl visa ko geriau tikrinti informaciją, prieš garsiai išsakant savo požiūrį, rašo portalas „Motivation-life“.

2021 08 23 18:58
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt