šeštadienis, liepos 4 d.
Emocinė priklausomybė: kai dėl meilės gyvenimas praeina pro šalį
Alfa.lt

Kaip atsiranda meilės priklausomybė? Kodėl vieni žmonės užbaigia santykius ir toliau kuria savo gyvenimą, o kiti vėl ir vėl grįžta mintimis į praeitį, kenčia ir negali paleisti žmogaus, su kuriuo ryšys realybėje nutrūko?

Pagrindinė tokios priklausomybės priežastis – milžiniškos emocinės investicijos į santykius. Šios investicijos tokios didelės, kad su jomis labai sunku išsiskirti. Būtent jos taip stipriai suriša su tuo, kurio nepavyksta pamiršti. Ne veltui mes dažnai girdime „Aš sielą į ją įdėjau“, „Aš atidaviau jam visą save“. Kaip galima pamiršti ir paleisti tą, kuris nešioja savyje tokius milžiniškus indėlius?

Apie emocinė priklausomybę

Ir vis dėlto niekas negali valdyti mūsų emocijų prieš mūsų valią. Žmogus pats atiduoda savo emocinės būsenos valdymo pultą į kito rankas, vadinas, gali pats ir atsiimti jį atgal.

Kam apskritai perleisti kitam savo valdymą? Paprastai tai būna nesąmoningas bandymas vėl išgyventi trauminių santykių scenarijų, viliantis pakeisti jį, tai yra, gauti meilę iš žmogaus, kurio meilės taip troškote ir kurios jums smarkiai trūko. Tokiu būdu įvyksta perkėlimas – nesąmoningas emocijų perkėlimas nuo neprieinamo žmogaus į kitą, kuris atrodo labiau prieinamas.

Kaip ir kodėl mes pasirenkame būtent tą žmogų, kad sudėtume į jį savo lūkesčius? Dažnai tai įvyksta akimirksniu. Mes pastebime pažįstamas duobutes žanduose ar išgirstame artimą balso tembrą, ir nesuvokdami, ką darome, prikuriame likusį pavidalą ir sukrauname į jį savo lūkesčius, kurie iš tikrųjų nukreipti į tą žmogų iš mūsų praeities, iš kurio mes taip troškome meilės, šilumos, palaikymo, pagyrimų. Kasdien įdedame į jį vis daugiau ir daugiau. O kuo daugiau investuojame, tuo daugiau tikimės gauti mainais.

Iš esmės emocinė priklausomybė – tai veržimasis susilieti, sukurti simbiozę su kitu žmogumi, ir tai sukelia dideles kančias, ypač tada, kad santykiai nutrūksta.

Paprastai ankstyviausios tokios priklausomybės šaknys kyla iš realaus kūdikio susiliejimo su motina periodo (iki pusantrų metų), jeigu motina dažnai arba ilgam laikui nutraukdavo šį kontaktą. Dar viena populiari priežastis – vieno ar abiejų tėvų emocinis šaltumas ir neprieinamumas.

Jeigu susiliejimas su motina nutraukiamas anksčiau nei po pusantrų metų, mažylis jaučiasi visiškai bejėgis ir dar nesugeba išgyventi viso neigiamų emocijų, kurios jam kyla, diapazono. Įsijungia apsauginis psichikos mechanizmas, ir neigiamos emocijos išstumiamos į pasąmonę. Kai žmogus suauga ir atsiduria artimo asmens praradimo situacijoje, šios užslopintos emocijos išeina į paviršių ir būna aktyviai išgyvenamos.

Žmogus į partnerio nutolimą reaguoja iš tos vaikystės, maksimaliai pažeidžiančios būsenos. Todėl visi argumentai, kuriuos jam sako aplinkiniai, visi raginimai spjauti į buvusį ryšį ir pamiršti jį, tik papildomai sužeidžia kenčiantįjį, kuris suvokia juos kaip jo jausmų nuvertinimą.

Problemą gali dar labiau pagilinti tai, kad emocinė priklausomybė dažnai kyla iš šalto žmogaus, nes tuo jis panašus į motiną ar tėvą (ar abu kartu), kurių meilės ir dėmesio taip trūko ankstyvoje vaikystėje. Tokia priklausomybė būna traumos, o ne silpnumo, bevališkumo ar bejėgiškumo pasekmė.

Žmonės, kurie vaikystėje buvo ignoruojami ir dažnai kritikuojami, neretai įsimyli tokius tipus, kurie turi aiškiai išreikštų narcizo bruožų. Jie nustoja reaguoti į daugybę manipuliacijų ir blogą elgesį, laikydami jį normaliu ir lengvai tapdami įprasto kaltės jausmo įkaitais, manydami, kad patys išprovokavo partnerį taip elgtis. Bet koks dėmesio ženklas iš partnerio pusės jiems atrodo kaip didelės meilės išraiška ir verčia prisirišti vis stipriau ir stipriau, nes vaikystėje jiems trūko tėvų dėmesio.

Svarbiausias emocinės priklausomybės požymis – ilgalaikis dvasinis skausmas, kurį žmogus patiria santykiuose su partneriu arba po jų ryšio nutraukimo. Kai santykiai būna sveiki, priverstinis išsiskyrimas taip pat suvokiamas kaip reikšmingas praradimas, bet žmogus gali kurį laiką paliūdėti dėl šios netekties, o paskui paleisti partnerį iš savo gyvenimo ir savo minčių. Tas pats būna ir situacijose, kai vieno partnerio nepatenkina santykių pobūdis, o kitas neketina jo keisti. Tokiu atveju žmogus, nelinkęs į emocinė priklausomybę, pasirinks savo interesus ir nutrauks santykius.

Dažnai priklausomo žmogaus mintys apie partnerį išstumia visa kita tiek, kad realus gyvenimas pakeičiamas iliuziniu, kuris vyksta svajonėse. Žmogus tampa neatidus tam, kas dedasi aplink jį, nepatiria džiaugsmo ir pasitenkinimo iš to, kas anksčiau jį džiugindavo.

Svarbu suprasti, kad neužtenka išsivaduoti iš emocinės priklausomybės nuo konkretaus žmogaus, nes tada, kai jis pasiima iš jo savo lūkesčius, iškart ima ieškoti jiems naujo indo , ir priklausomybės situacija kartosis vėl ir vėl., rašo portalas „Econet“.

Tam, kad taip neatsitiktų, svarbu išsigydyti tas vaikiškas traumas, kurios ir yra pirminė emocinės priklausomybės priežastis.

2020 06 02 07:41
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt