trečiadienis, spalio 20 d.
Gamtinio ūkio įkūrėja: kiekvienas verslas reikalauja inovatyvių sprendimų
Sniežana Juckevič
Asmeninis archyvas
Vaida Tulabaitė

Ūkininkė Vaida Tulabaitė, bandydama naujam gyvenimui prikelti apleistą senelių sodybą, įkūrė tvarų ir gamtai draugišką verslą. „Vilkės ūkio“ įkūrėja V. Tulabaitė savo užaugintą produkciją parduoda netradiciniu būdu – siūlo įsigyti daržo gėrybių krepšelį į namus arba netgi užsisakyti jo prenumeratą. Interviu metu ūkininkė atskleidė, kuo išsiskiria jos praktikuojama gamtinė žemdirbystė ir kodėl ekologiškai ir švariai užaugintų daržovių neapsimoka parduoti turguje. 

– Vaida, papasakokite, kaip susidomėjote ūkininkavimu?

– Tai nebuvo kažkoks staigus susidomėjimas, tai tiesiog polinkis nuo vaikystės, nes aš augau kaime ir ten praleidau labai daug laiko. Mano tėvai dirbo kolūkiuose, aš pati esu sovietmečio žmogus. Manau, mane supanti aplinka tam susidomėjimui turėjo įtakos.

– Jūsų ūkis yra gamtinis. Kuo tai skiriasi nuo įprastos daržininkystės?

– Įprasta daržininkystė pasižymi daug įvairių chemikalų naudojimu. Nueini į kokią sodo prekių parduotuvę, paprašai, kad duotų kažko nuo pomidorų maro, ir tau pasiūlo chemikalų, nes daugiau kaip ir nieko jie neturi pasiūlyti.

Pirmiausia aš savo ūkį pavadinau gamtiniu, nes nenorėjau pirkti ekologinio ūkininkavimo sertifikato, man tos sąlygos pasirodė nepriimtinos. Nelabai supratau, kodėl aš turiu mokėti kažkam mokesčius vien tam, kad turėčiau teisę vadintis ekologiniu ūkiu, nors aš ir taip viską švariai auginu. Tai tiesiog pavadinau ūkį lietuviškai. Aš vykdau tokią žemdirbystę, kuri stengiasi negriauti gamtos, neardyti ir nenualinti dirvos. Naudoju įvairius dirvodaros mechanizmus, kurie pamažu gerina dirvą, aišku, tai yra tikrai labai brangu.

– Galbūt galite išskirti kelis principus, kuriais vadovaujatės vystydama gamtinę žemdirbystę?

– Tai įvairūs būdai, nes skirtingos daržovės auginamos skirtingai, pavyzdžiui, kai kurias daržoves galima mulčiuoti žole ir šienu. Tokiu būdu sumažinama dirvos erozija, dirva yra pamaitinama. Visgi kai kurių daržovių negalima taip auginti, tai naudojame tokius paprastus dalykus kaip pūdytą mėšlą, kompostą, pelenus ir, aišku, medžio anglis, kurios yra pagrindinis dalykas norint išgauti labai kokybišką dirvą.

– Jūs siūlote daržovių krepšelius ir jų prenumeratą. Kaip kilo tokia idėja?

– Tai nėra mano idėja, ją pasiskolinau iš kitų šalių ūkininkų praktikos. Kiek žinau, Vakarų šalyse tikrai yra sumažėjusi prekyba turguose, nes ten prekiauti yra neekonomiška, neekologiška ir nuostolinga, jeigu kalbame apie labai aukštos kokybės daržoves.

Galiausiai perėjome prie daržovių krepšelių, nes mes nepajudiname piršto, kol tas krepšelis nebūna nupirktas, o kai užsisako, jau einame skinti, rauti daržoves, jas pakuojame ir jau tada vežame. Turguje problema ta, kad visada lieka prekių, tada turi numušti kainą, o tai veda prie ekonominio žlugimo. Be to, tai yra milžiniškas maisto švaistymas. Turguje taip pat labai didelė konkurencija, nes daug yra atvežtinių, pigaus auginimo būdo produktų, o tavo prekės ten tiesiog guli lentynoje. Tarkim, jeigu tavo agurkai kainuoja 3 eurus už kilogramą, o šalia parduoda už eurą, tai žmonės dažniausiai renkasi pigesnius produktus. Pakonkuruoti ten labai sunku ir paprasčiausiai auginant kokybišką prekę, turgus nėra geras prekybos būdas. Suprantama, tada reikia ieškoti kažkokio kito prekybos būdo, na, pas mus tai daržovių krepšelių pristatymas į namus ar tam tikrą atsiėmimo vietą. Susirenkame sezono klientų bazę ir jie nuolatos gauna mūsų maistą. Tokiu būdu parduodami užaugintas daržoves, mes nešvaistome savo resursų.

– Tai kiek šiuo metu tokių prenumeratorių turite?

– Šiuo metu turime apie 100 krepšelių prenumeratorių ir kol kas nelabai norime didinti apimtis, nes, norint tai padaryti, tuomet reikia ženkliai viską plėsti.

– Kas kiek laiko prenumeratoriai gauna daržovių krepšelius?

– Vieni žmonės yra užsisakę kassavaitinę prenumeratą, kiti krepšelius gauna kas antrą savaitę. Yra nemažai žmonių, kurie gyvena po vieną, tai jie nesuvalgo to net mažiausio mūsų krepšelio per savaitę laiko.

– Kaip daržovių krepšeliai pasiekia Jūsų pirkėjus?

– Iš tikrųjų mes patys vežame krepšelius ir turime savo kurjerį, nes siųsti per kitus kurjerius išeina per brangu ir viskas trunka per daug ilgai. Vasarą yra tikrai karšta, tai daržovės turi būti pristatytos tą pačią dieną, kad nesugestų.

– Jūs ne tik parduodate savo užaugintas daržoves, bet ir dar vedate mokymus. Ar daug susidomėjimo iš žmonių sulaukiate?

– Sakyčiau saikingai, nes žmonės galvoja, kad visą tą informaciją gali gauti nemokamai. Taip, iš tikrųjų ją galima gauti nemokamai, aišku, ne visą. Mokymuose yra nemažai informacijos iš mano asmeninės patirties, nes mūsų daržas kaip gamtinis yra tikrai gana didelis, įvairovė didžiulė ir tokios praktikos mūsų šalyje nėra labai daug. Tai tos žinios tikrai, sakyčiau, yra unikalios. Bet bendrines žinias galima tikrai susirankioti per kažkiek metų, pačiam viską išbandyti ir patikrinti.

Žmonės galvoja, kam čia mokėti už tuos mokymus, jeigu viską galima susirasti internete. Tai viena žmonių grupė pasirenka tokį kelią, tačiau yra kita žmonių grupė, kuri taupo laiką, ir jie pasirenka nusipirkti mokymus. Tie žmonės nenori švaistyti savo laiko ir gauna viską vienoje vietoje. Sakyčiau, nėra labai daug norinčių tokiu būdu susirinkti tas žinias, galbūt tai daugiau jaunesni žmonės.

– Šis verslas gana sezoninis. Kuo užsiimate žiemą?

– Žiemą aš būtent ir skiriu laiko žinioms sisteminti ir įvairioms mokymo programoms ruošti.

– Ar pavyksta oriai gyventi iš ūkininkavimo?

– Pernai ir užpernai tikrai pavykdavo, o šis sezonas mums yra daug sunkesnis. Pakilo darbo užmokestis, pakilo daugelio prekių kainos. Tarkime, sėklų, komposto, juodžemio ir tam tikrų paslaugų, kurios mums yra reikalingos, kainos ženkliai išaugo. Tačiau ekologiškos produkcijos kainos nekyla. Tie ūkininkai, kurie vis dar gyvena iš išmokų, paramų ir paraminių projektų, tiesiog parduoda daug pigiau savo produkciją, nei yra sveika daržovių rinkos kaina. Mes neėmėme išmokų ar paramos, mes esame savarankiškas ir laisvas ūkis, kuris tiesiog gyvuoja savo jėgomis. Tai šie metai tikrai šiek tiek sunkesni mums.

– Ar svarstote ateityje plėstis?

– Šiuo metu produktų įvairovė pas mus tikrai gana didelė, pavyzdžiui, jeigu vieną sezoną kažko neauginame, tai kitais metais auginame. Paprastai turime tas klasikines daržoves: bulves, morkas, burokėlius, agurkus, pomidorus ir pan. Į visas kitas daržoves nelabai norisi investuoti, nes tam nėra didelės paklausos. Aišku, yra noras ateityje šiek tiek daugiau dėmesio skirti sodams, kadangi jau dabar gana gerai išvystėme daržus, tai kitas žingsnis turbūt ir bus sodo gėrybės – uogos, vaisiai ir įvairios žolelės. 

2021 07 25 08:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt