antradienis, balandžio 13 d.
Jeigu iš jūsų reikalauja aukos, pavadinkite ją tikruoju vardu
Alfa.lt

Žmonės priima mūsų gerą, paslaugų elgesį kaip privalomą. Ir net jeigu mes aukojame savo patogumą, laiką, ramybę dėl kito, tai vargu ar tai bus tinkamai įvertinta. Nereikia reikalauti užmokesčio, bet reikia nusakyti auką žodžiais.

Aukoti kažką svarbaus dėl kito žmogaus galima. Kartais ir reikia. Jeigu iš tikrųjų auka yra būtina, jeigu nuo jos priklauso gyvenimas ar mirtis. Bet dažniausiai būna reikalinga ne tokia svarbi auka. Iš jūsų paprasčiausiai laukiama, kad atsisakysite patogumų, ramybės, džiaugsmo, pinigų, pareigų, ką nors atiduosite kitam, nes tas to nori.

Mes esame įpratę atiduoti

Ir tas kitas nesako tiesiai. Bet laukia, kad jūs atiduosite jam tai, ką jis nori gauti. Ir jūs atiduodate – kaip gi kitaip? Jūs pripratote atiduoti.

Tokiais atvejais, jeigu iš jūsų laukia aukos, pasakykite apie tai tiesiai. Kitaip praeis kažkiek laiko, ir jūsų auka nuvertės. Ji nieko nereikš, štai ir viskas. „Man nesunku“, „Man nereikia, galiu be to apsieiti“, „Smulkmena, menkniekis. Manęs nė kiek nevarginate!“ – taip mes atsakome, kai dėl kito žmogaus kažką aukojame. O dažniausiai tiesiog nutylime. Tylomis ir atsisakome kažko mums svarbaus dėl kito.

Kartais tas, kuris laukia aukos, iš anksto sutvirtina savo pozicijas. Neprašo tiesiai. Taip Čęchovas netiesiogiai paprašė sesers Mašos atsisakyti santuokos su mylimu žmogumi. Jis tik liūdnai pažiūrėjo, atsiduso, padejavo apie savo vienatvę ir prastą sveikatą... Dėkingoji Maša viską suprato ir liko visam gyvenimui senmergė. O Čechovas slapta vedė mylimą aktorę ir apie sesers auką pamiršo.

O kartais sako: „Jeigu tik jums nesunku“, „Jeigu pati taip nusprendei“, „Jeigu tavęs tas per daug nevargina“.

Ir mes klusniai kartojame: „Ką jūs, nieko tokio! Aš tiesiog svajoju gulėti ant viršutinės lentynos. Jūs manęs nė kiek nevarginsite, jei pagyvensite pas mane su šeima keletą savaičių. O tekėti aš ir pati nenoriu. Noriu dirbti savaitgaliais, man tai patinka. Į tavo naktinį skambutį atsiliepiau, nes nemiegu. Viskas normalu!“

Kad būtų normalu, reikia sąžiningai apsakyti aukos kainą. Nereikia reikalauti jos apmokėti, bet tik įvardinti žodžiais. „Taip, aš atsisakysiu dėl tavęs meilės ir santuokos, nes myliu tave. Sąmoningai atsisakysiu. Man labai sunku tai padaryti, ir širdis tiesiog plyšta. Bet darau tai dėl tavęs. Ar esi pasiruošęs priimti mano auką Taip? Tada, prašau, prisimink apie tai.“

„Taip, aš įsileisiu jus pagyventi pas mane. Man bus sunku gyventi savo bute su kitais žmonėmis. Bet aš pasiaukosiu, jei jūs neturite kitos išeities. Tačiau nuoširdžiai sakau, kad tai nėra paprasta.“

„Taip, atiduosiu tau pinigus, nes tu atsidūrei sunkioje padėtyje. Aš padėsiu. Bet tie pinigai buvo taupomi mano atostogoms. Aš nebegalėsiu atostogauti. Štai, paimk tuos pinigus.“

Oi, kaip nepatogu tai pasakyti! Įvardinti savo aukos kainą. Bet kodėl patogu kitam, kuris tos aukos laukia? Ir dar tikisi iš mūsų subtilių, gracingų manierų. Aukos lengvumo.

O paskui pamirš, nes mes juk patys sakėme, kad mums lengva, nesunku, paprasta, nieko nereiškia.

Reikia kalbėti tiesiai ir sąžiningai, kai iš mūsų kiti laukia pasiaukojimo.

Pasiaukojimas būna tada, kai mes aukojame save. Apie tai būtina priminti. Atvirai, tiesiai, iš anksto, prieš auką. Aukos kainą turi žinoti abi pusės. Paprasčiausiai žinoti.

Parengta pagal „Econet“.

2021 03 30 18:48
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt