antradienis, gruodžio 1 d.
Ką turi žinoti mamos, auginančios sūnus
tiesa.com

Būti mama – didžiausia laimė. Niekas su tuo nepasiginčys. Kai laukiamės vaikelio, tai būna visai nesvarbu, kas gi ten, po širdimi, spurda – berniukas ar mergaitė. Nešiojam savo kūdikį su neapsakomu džiaugsmu ir žinom vienintelę tiesą – jam atiduosim visą savo meilę. Vaiko ir mamos ryšys labai stiprus, tačiau mamos ir sūnaus – ypatingas.

Dažnai moterys sako, kad vyrai iš Marso, kad jie grubūs, nejautrūs, neauklėti ir niekada nesupras moterų… Tuoj po šitų apibūdinimų suskaičiuojamos tų vyrų mamų nuodėmės: neišmokino, neparodė, nepaaiškino… Nebūtinai tai turi būti taisyklė, tačiau taip jau yra – dėl savo vaikų visada ,,kaltos” mamos.

Taigi tos, kurioms lemtis skyrė būti ,,anytomis, velnio pramanytomis,” nuo pačių pirmųjų vaiko atsiradimo akimirkų žinokime, kad likimas mus apdovanojo, suteikdamas laimę auginti sūnų. Auginkime jį taip, kad būsimos marčios mums padėkotų.

Jausmai virsta žodžiais. Norėdamos padėti savo vaikui susidoroti su emocijomis, turime jį išmokinti emocijas išreikšti žodžiais. Tai padės jam suprasti save, kontroliuoti jausmus ir vadinti daiktus tikraisiais vardais. Ateityje mūsų sūnaus laukia daugybė pokalbių su moterimis, kartais labai ilgų ir labai jausmingų. Juk gerai žinome, kad tokiomis akimirkomis moterys laukia iš vyro ne tik galvos linkčiojimo, tylaus mykimo, bet šiek tiek daugiau. Išmokinkime savo sūnų kalbėtis apie jausmus, ir jis bus mylimas.

Kasdienis palaikymas. Didžiausia sūnaus gerbėja – jo mama. Vienareikšmiškai. Ji viską žino apie jo pasiekimus ir nesėkmes, prisimena smulkmenas iš jo gyvenimo. Kartais sūnui gali būti truputį nejauku dėl tokio mamos dėmesio, bet jis visada žinos, kad šiame pasaulyje yra žmogus, kuriam jis – pats svarbiausias. To tikrai prireiks, kai ištiks pirmieji nusivylimai, kai skaudūs bus pralaimėjimai, kai jį išduos ir kai išduos jis pats… Žinojimas, kad mama supras, paguos, patars, o gal kartais ir patylės, padės suvokti, kad moterų stiprybė slypi švelnume.

Namų buitis. Atlikime namų ruošos darbus kartu su savo berniuku. Lai jis išmoksta skalbti, lyginti, plauti indus, tvarkyti kambarius. Jam tai pravers ateityje šimtu procentų. Ir mums pravers. Ir jo moteriai, žinoma. Juk mes neauginam ,,neįgalaus karaliaus” ir nenorim, kad šalia mūsų sūnaus būtų tik tarnaitė. Mes linkim jam (ir sau) lygios gyvenimo partnerės.

Skaitymas. Kol vaikas mažas, mes skaitome jam pasakas, eilėraščius ir įvairias istorijas. Tai puiku. Tačiau dar puikiau, jei ir ūgtelėjusiam sūnui retkarčiais paskaitytume bent mažą ištrauką ar kokį pamokantį pasakojimą. Tai lavins gebėjimą klausyti ir išgirsti, tai net galėtų būti koks nors paslėptas mūsų moralas, o gal tai pažadintų diskusiją. Pokalbis su sūnum – dovana jums abiems. Smagu paprasčiausiai sėdėti šalia ir kiekvienam skaityti savo knygą. Mes juk žinom, kad apsiskaitęs vyras visada patrauklesnis už ,,kaimo runkelį”. Tą žino ir mūsų būsimos marčios.

Šokiai. Šokime su savo sūnumi kuo dažniau. Tik niekada nesijuokime iš jo neplastiškų judesių. Šokis – tai puikus būdas pažinti savo kūną ir nereali galimybė išreikšti savo jausmus judesiais. Tai puiki terapija, padėsianti įveikti blogą nuotaiką ir stresą. Tai greičiausias būdas užkariauti moters dėmesį. Ar prisimenate, kaip tirpot mylimojo glėbyje, skambant muzikai? Kodėl to negalėtų patirti ir sūnaus išrinktoji?

Gerumas. Aplink daug gerų žmonių, ir kiekvienas nuostabus savaip. Išmokykime savo vaikus jautrumo ir pozityvumo. Aptarkime su jais mokslininkų, keliautojų, tyrinėtojų, rašytojų keliamus klausimus, gvildenamas problemas. Pažadinkime jo domėjimąsi pasauliu. Tikėjimas žmonėmis formuojamas nuo mažų dienų. Jei nėra to tikėjimo – nėra ir gyvenimo prasmės. Negatyviąją pasaulio pusę jis dar suspės pažinti, o įžvelgti teigiamus dalykus – to išmokinti galima.

Elgesys. Mokėti užleisti vietą, būti mandagiam ir paslaugiam, gerbti moteris – tai neįkainojamos vyro savybės. Mes laukiam to iš savo vyro, iš kaimyno, bendradarbio, pakeleivio…. Atminkime, kad mūsų sūnus irgi bus vyras, kaimynas, bendradarbis…

Tikėjimas. Žmogus turi kažkuo tikėti. Jei mes nesiremiam religinėm tiesom, tai išmokykime vaiką tikėti gėriu ir teisingumu. Tikėjimas gelbsti nuo vienatvės ir nevilties. Jis lydi žmogų visą gyvenimą. Nebūkime naivios, kad mūsų sūnūs nepatirs sunkių akimirkų, geriau išmokykime juos atrasti atspirties tašką.

Švelnumas. Yra tokių dalykų, su kuriais privaloma elgtis atsargiai ir švelniai: gyvūnai, gamta, maži vaikai, kitų žmonių jausmai. Mūsų sūnūs turi tai suvokti dar ankstyvoj vaikystėj, nes, jiems augant, tas sąrašas tik ilgėja. Mes auginame žmogų – pirmiausia. Vyras jis tik po to.

Pasivaikščiojimai. Eikime kartu pasivaikščioti, drauge stebėkime gamtą, aplinką. Išmokykime, kad visi esame gamtos dalis, todėl privalom ją tausoti ir rūpintis. Parodykime medžio pumpurą, gėlės žiedą, atkreipkime jo dėmesį į garsus ir kvapus, stebėkime žvaigždėtą dangaus skliautą. Kokia tikimybė, kad sūnus pamils visišką mamos priešingybę? Menka… nes yra šimtai teorijų, kad vyrai renkasi moteris, panašias į mamas. Jei mums patinka įsikibus į parankę širdies draugui vaikštinėti rudenėjančiam parke, tai greičiausiai ir į sūnaus parankę bus įsikibus tokia pat romantikė.

Mūsų sūnūs – mūsų širdies turtas. Jie privalo tai visada žinoti. Net jei kartais suklystam… Ir mes visada žinosim, kad esam jų mylimos. Net jei kartais įskaudins… Sunkiausiomis sūnaus auginimo akimirkomis nepamirškim – mums labai pasisekė.

Man pasisekė visus tris kartus.

2015 12 04 07:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt