trečiadienis, spalio 21 d.
Kaip kovoti su potraukiu impulsyviems pirkiniams
Alfa.lt

Impulsyvus pirkinys – tai neplanuotas spontaniškas sprendimas įsigyti prekę ar paslaugą, priimtas prieš pat pirkimo veiksmą. Pagal statistiką, daugiau kaip 65 proc. pirkinių žmonės įsigyja visiškai impulsyviai. Tokių pirkinių negalima paaiškinti logiškai.

Kas sukelia tokį spontanišką troškimą pirkti?

Norą tučtuojau turėti (naudoti) šį produktą sukelia asociacijos su juo. Pavyzdžiui: „Nusipirksiu šį vyno butelį ir atsipalaiduosiu“ (žmogus perka būseną, kurią sukelia produktas).

Arba žmogus pamatė produktą ar paslaugą (prisiminė reklaminę vaizdajuostę, kur visi dalyviai laimingi dėl naudojimo), užsimanė laimės sau ir nusipirko.

Kaip netapti priklausomam nuo impulsyvių pirkinių?

Visos tos reakcijos mūsų smegenyse vyksta žaibiškai. Bet koks pirkinys mums turi psichologinę reikšmę. Šiuo atveju verčiau reikėtų kelti klausimą, kaip kovoti su vartojimo kultūra. Aš perku, vadinasi, aš gyvenu. Juk įvyko sąvokų pakeitimas. Visus pirkimus mes atliekame veikiami mūsų giluminių poreikių, emocijų, jausmų ir vertybių.

Mes perkame ne produktą, o būseną, kurią sukelia mums šio produkto turėjimas. Jeigu manote, kad puiku yra būti kietam, tai ieškosite atributų, kurie asocijuotųsi su kietumu. Visis reklamos orientuotos į tai, kad žmonės pirktų.

Komplimentai, rūpestis, dėmesys, malonumas , meilė saugumas, komfortas, džiaugsmas, pasitenkinimas ir laimė – už visa tai žmonės pasirengę mokėti. Nors sakoma, kad laimės nenusipirksi, tačiau ją mums perša su tam tikra preke,

Mes mokame už laimės minutes, kurias patirsime įsigiję tą prekę. Galima sakyti, kad mes mokame už laimės iliuziją. Kartais tenka už tas džiaugsmo akimirkas atsiskaitinėti po kelerius metus. Taip, visa tai mes gauname pirkdami. Nuolaidos, išpardavimai tik skatina mūsų impulsus.

Jeigu ši šimtas penktoji palaidinė net ir nebus apsivilkta nė karto, bet laimės sekundės jums vis tiek bus suteiktos.

Todėl apsipirkinėjimas neretai siūlomas kaip depresijos profilaktika. Pagal statistikos duomenis, impulsyviems pirkimams dažniau pasiduoda vieniši žmonės. Tikriausiai suprantate, ką pirkiniais kompensuoja žmonės, kurie jaučiasi vieniši. O toliau rinkodaros specialistai padarys savo darbą.

Viskas gerai, kas daroma saikingai. Ir spontaniškuose pirkiniuose yra savų pliusų. Jeigu jūsų skolos auga kasdien, o jūs vis negalite sustoti, tai jums pravers patarimai, kaip nepasiduoti emocijoms ir netapti priklausomiems nuo įpročio leisti pinigus.

Pirmas žingsnis – tai suvokti, pripažinti sau, kad problema egzistuoja. Reikia sąžiningai prisipažinti sau, kad esate priklausomi nuo pirkinių. Užsibrėžkite tikslą atsikratyti šio įpročio. Patys arba su psichologo pagalba pasistenkite išsiaiškinti, ką patiriate įsigiję pirkinį ir kaip gauti tą patį kitu būdu, rašo portalas „Econet“.

Pakeiskite emocijų iliuziją tikromis emocijomis. Susitikimai su draugais, pasivaikščiojimai gamtoje, išvykos į gražias vietas, masažas, baseinas ir kiti malonumai pakeis pirkinius. Emocijų galite patirti ir neišleisdami nė cento, o mėgaudamiesi momentais, kurie suteikia jums džiaugsmo. Nevaikščiokite į parduotuves be pirkinių sąrašo ir be konkretaus tikslo.

Parduotuvėse viskas įrengta taip, kad prarastumėte savikontrolę ir pasiduotumėte pagundoms. Tam kompanijos išleidžia milijonus. Kiekvienam žmogui numatytas jo kabliukas.

Jei patiko kokia nors prekė, atidėkite pirkimą iki rytojaus ar bent kelioms valandoms. Abejojate, vadinasi, jūsų atsakymas „Ne“.

Nesinešiokite mokėjimų kortelės, nes grynus pinigus leisti sunkiau. Neimkite „papildomų“ pinigų. Ir, žinoma, atsikratykite įpročio gyventi skolon. Gyvenkite pagal tai, kiek uždirbate. Vienintelis kreditas, kuris gali būti racionalus, tai investicijos į jūsų išsilavinimą ir vystymąsi.

2020 09 24 07:24
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt