šeštadienis, gruodžio 5 d.
Karantino įtaka sveikatai: vaistininkė paaiškino, kaip išvengti užsidarymo namuose sukeltų sveikatos problemų
Alfa.lt

Savaitgalį grįžtame į visuotinį karantiną, kuris reiškia, kad vėl didelę dalį laiko praleisime namuose. Socialinio gyvenimo apribojimas – būtina priemonė, siekiant suvaldyti sunkiai kontroliuojamą koronaviruso plitimą, tačiau tai neturėtų tapti užsidarymu tarp keturių sienų. Pasak BENU vaistininkės Vaidos Poškaitienės, ilgas užsidarymas namuose gali pakenkti ne tik psichologinei savijautai, bet ir fizinei sveikatai. Grynas oras, dienos šviesa, judėjimas yra būtini, jei norime gerai jaustis ir palaikyti stiprų imunitetą. Vaistininkė dalinasi patarimais, kaip karantino metu išsaugoti gerą ūpą ir sveikatą.

Pandemijos ir ypač karantino laikotarpiu namai tampa ir mūsų darbo, mokslo, sporto, laisvalaikio vieta. Neseniai „Google“ paskelbė 131 šalies duomenis, kaip dėl COVID-19 pasikeitė žmonių judėjimas (COVID-19 Community Mobility Reports). Lietuvos gyventojų duomenys rodo, kad judėjimas į darbą sumažėjo trečdaliu, o namuose praleidžiame beveik dešimtadaliu daugiau laiko nei įprastai. Teigiama tendencija – padidėjęs judrumas į įvairius parkus, žinoma, jeigu jie netampa masine žmonių susibūrimo vieta.

„Tikėtina, kad žmonių judrumas, paskelbus karantiną ir vėstant orams, mažės, o namuose praleidžiamas laikas – ilgės. Raginimas likti namuose svarbus pandemijos suvaldymo prasme, tačiau nereikėtų jo suvokti, kaip prievolės užsidaryti tarp keturių sienų. Namuose saugiausia, tačiau nebūtinai sveikiausia. Judėjimo, gryno oro ir dienos šviesos stygius gali neigiamai atsiliepti bendrai savijautai, emocinei būklei, gali paskatinti lėtinių ligų paūmėjimą. Todėl šiuo laikotarpiu pirmiausia reikia riboti socialinius kontaktus, o ne judrumą gryname ore“, - sako BENU vaistininkė.

Klaidinga iliuzija, kad namuose oras švariausias

Sakome, kad grynas oras – sveikatos šaltinis. Šis posakis ne iš piršto laužtas. Pasak V. Poškaitienės, buvimas gryname ore padeda stiprinti imunitetą ir organizmo atsparumą infekcijoms, taip pat jis svarbus tiems, kuriuos vargina kvėpavimo takų, nervų sistemos ligos, kurie dirba įtemptą protinį darbą, patiria įtampą, yra kamuojami nemigos.

Namuose, ypač šaltuoju metų laiku, gryno oro labai stinga. Be to, klaidingai manome, kad užterštas oras tik lauke. Iš tiesų per langus ir jų plyšelius oro tarša patenka ir į patalpas, namuose oro užterštumą didina ir gyvūnų plaukų dalelės, dulkės, vonioje, duše, skalbimo mašinoje susidaranti drėgmė, patalpose džiūstantys skalbiniai. Jeigu langus atveriame per retai, per dieną kvėpuojame tvankiu, išsausintu arba, priešingai, drėgme persmelktu oru.

„Gryno oro stygius ir nuolatinis buvimas patalpose ilgainiui gali sukelti akių perštėjimą ir ašarojimą, galvos skausmus, astmos paūmėjimą, alergines reakcijas. Prastai vėdinamose ir drėgnose patalpose kaupiasi pelėsis, kuris išskiria kenksmingas medžiagas – mikotoksinus, galinčius paveikti nervų sistemą bei imuninę sistemą. Drėgmėje greičiau dauginasi ir įvairios bakterijos. Tačiau tai nereiškia, kad reikia orą išdžiovinti ir problemos baigsis. Per sausas oras taip pat gali būti žalingas – jis išdžiovina nosies, akių gleivinę, kuri natūraliai saugo nuo įvairių virusų patekimo į organizmą. Jeigu gleivinė išsausėjusi, ji praranda savo apsauginę funkciją, todėl virusams lengviau „įsikabinti“ – dažniau sergame įvairiomis infekcinėmis ligomis“, - apie uždarų patalpų orą kalba vaistininkė V. Poškaitienė.

Daugiau laiko praleidžiant namuose, vaistininkė pataria pirmiausia dažniau vėdinti kambarius: ryte ir vakare pilnai atverti langus ir palaikyti juos atvertus bent kelias minutes. Taip pat nesėdėti visą dieną namuose ir bent pusvalandžiui per dieną išeiti į lauką įkvėpti gryno oro. Tai gali būti namų kiemas, netoliese esantis miškelis ar parkas. Tiesa, patariama vengti vietų, į kurias šiuo laiku plūsta daug žmonių, pvz., populiarių pažintinių takų savaitgaliais.

„Namų vaistinėlėje patariu turėti nosies gleivinę drėkinantį purškalą. Jeigu namuose oras sausas, juo bent kartą per dieną sudrėkinkite gleivinę – taip padėsite jai išsaugoti apsauginę funkciją. O jeigu pastebėjote besikaupiantį pelėsį, rasojančius langus, patalpų oras greičiausiai per drėgnas. Tokiu atveju verta apsvarstyti galimybę įsigyti drėgmę surenkantį prietaisą“, - pataria vaistininkė.

Dienos šviesa – geros nuotaikos ir vitamino D šaltinis

Dar vienas svarbus elementas emocinei ir fizinei sveikatai – dienos šviesa ir tiesioginiai saulės spinduliai. Šaltuoju metų laiku abiejų gauname mažai, o jeigu ilgai sėdime namuose, neturinčiuose didelių langų, visą apniukusią dieną gali tekti praleisti dirbtinėje šviesoje. Specialistė pataria šaltuoju metu išnaudoti kiekvieną galimybę išeiti į lauką ir pabūti gryname ore ir dienos šviesoje – tai padės prasiblaškyti, pagerins nuotaiką, suteiks energijos.

„Gerai savijautai labai svarbus ir vitaminas D, kurio kiekis organizme rudenį ir žiemą gali sumažėti iki kritinio lygio. Trūkstant vitamino D, galime dažniau jausti nuovargį, suprastėja nuotaika, silpsta imunitetas. Šaltuoju metų laiku vitaminas D arba šiuo vitaminu praturtinti žuvų taukai taip pat turėtų atsirasti kiekvieno namų vaistinėlėje“, - sako Vaida Poškaitienė.

Vaistininkė prideda, kad dėl natūralios dienos šviesos trūkumo gali prasidėti vadinamoji rudens depresija. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinė situacija dėl COVID-19 plitimo ir taip sukelia papildomą stresą ir nerimą, buvimas gryname ore ir natūralioje šviesoje gali padėti nusiraminti, pasisemti daugiau teigiamų emocijų.

„Ne mažiau svarbus ir judėjimas. Būdami namuose esame kur kas sėslesni. Net jeigu namuose sportuojame, toks sportas nepakeis aktyvaus judėjimo gryname ore. Reguliarus judėjimas ypač svarbus žmonės, sergantiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligomis, turintiems aukštą kraujo spaudimą ar padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Net jei esate sveiki, judėjimas svarbus fizinei formai palaikyti, raumenims ir griaučiams stiprinti, senėjimo procesams sulėtinti, įvairių ligų rizikai sumažinti, nuotaikai ir darbingumui pakelti. Todėl rekomenduoju kasdien išeiti į lauką ir spartesniu žingsniu pasivaikščioti“, - patarimais, kaip išsaugoti gerą emocinę ir fizinę būklę karantino metu dalinasi vaistininkė. 

2020 11 06 16:46
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt