pirmadienis, sausio 17 d.
Kardinaliai savo gyvenimą pakeitusi šeima iš miesto persikėlė gyventi į laukuose įkurtą ekobendruomenę
Marija Angeloska
Viktorija Fedirko
Ekologiškai gyvenanti šeima

Prieš trejus metus iš Vilniaus persikėlusi į laukuose įkurtą Krunų ekomendruomenę Daryos ir Konstantino Aleksandrovičių šeima teigia, jog tai paskatino padaryti noras, kad dukros augtų sveikos ir sąmoningos. Atsisakę lankymosi prekybos centruose ir stipriai sumažinę vartotojiškumą, dabar daugelį maisto produktų augina patys, o į parduotuvę užsuka nusipirkti tik degtukų ar tualetinio popieriaus.

– Kaip kilo idėja sukurti ekologišką šeimos verslą?

– Jau keletą metų maitinamės ekologiškai, didžiąja dalimi – veganiškai. Pereiti prie sveiko gyvenimo būdo paskatino gimusios dukros. Norėjome, kad jos augtų sveikos ir sąmoningos. Iš pradžių atsisakėme mėsos, žuvies, vėliau – ir pieno produktų bei kiaušinių, taip pat nevartojame kvietinių miltų, balto cukraus.

Prieš trejus metus pabėgome iš Vilniaus ir apsigyvenome Krunų ekobendruomenėje. Pradėjome galvoti, kad norime sukurti tvarų verslą, kurio pelnu galėtume dalytis su kitais. Svarstėme, kas tai galėtų būti.

Viskas susidėjo į savo vietas, kai šiemet lankėmės Kosta Rikoje ir ten praleidome du mėnesius. Keliaudami kartą stabtelėjome prie vienos parduotuvės. Mus sugundė ant jos buvęs užrašas „Organic“. Tai buvo ekologiškais produktais prekiaujanti parduotuvė bei kavinė, be maisto, kosmetikos, taip pat siūlanti įvairių vietinių meistrų dirbinių. Tokia idėja mums taip patiko, kad jau tą patį vakarą apsisprendėme, kad kažką panašaus kursime Lietuvoje. Dar būdami Kosta Rikoje pradėjome ieškoti patalpų, tiekėjų, sprendėme, koks bus asortimentas.

– Kaip susidomėjote ekologija?

– Gyvenome mieste, labai daug dirbome, nuolat skubėdavome. Kai nusprendėme, kad norime turėti vaikų, ėmėme iškart daugiau galvoti apie sveikatą, ką reikia daryti, kad jie būtų sveiki ir laimingi, kaip jiems perduoti savo vertybes. Pirmiausia susidomėjome sveika mityba, ekologija, veganizmu, vėliau susižavėjome ir „Zero Waste“ idėjomis.

Kaip pats teigėte, anksčiau gyvenote nesveikai ir patirdamas nuolatinį stresą. Kaip pasikeitė jūsų gyvenimo kokybė pakeitus įpročius?

– Pakeitus mitybą, gyvenimo būdą ir prioritetus mūsų gyvenimas tapo daug geresnis. Mes – energingesni, sveikesni, geresnės nuotaikos. Retai susierziname, viską priimame taip, kaip yra, iš kiekvienos akimirkos mokomės. Persikėlę gyventi į kaimą, nustojome pirkti nereikalingus daiktus, išsiverčiame su mažai, perkame tiesiogiai, daug mainomės, buitis nebėra užkuista, o pats gyvenimas tapo daug paprastesnis. Mums svarbu ir tai, kad nustojome lėkti, galime leisti laiką kartu, grožėtis mus supančia gamta, skirti laiko savo sodui ir daržui.

Pakeitėte ne tik gyvenimo būdą, bet ir gyvenamąją vietą. Iš Vilniaus persikėlėte gyventi į molinį namelį Krunų ekobendruomenėje.

– Krunų ekobendruomenė susikūrė prieš beveik dvi dešimtis metų, šiuo metu joje gyvena keliolika šeimų, karantino metu prisijungė dar kelios, kurios dabar kuriasi. Kai apsisprendėme, kad norime gyventi ekobendruomenėje, aplankėme keletą jų. Ši patiko tuo, kad buvo įkurta laukuose, o ne jau esančiame kaime, taigi čia nebuvo jokių senbuvių, o visiems čia įsikūrusiems ir besikuriantiems svarbios tos pačios vertybės – noras gyventi švarioje aplinkoje, pagarba kaimynams.

Vos įsikėlę skubėjome pasisodinti sodą – auginame daugiau nei 100 vaismedžių ir dekoratyvinių medžių. Veisles rinkomės labai atidžiai, daugiausia – senovines lietuviškas, tinkančias mūsų klimatui. Turėjome norą, kad tai būtų sodas, parkas ir miškas viename, kad ir duotų derlių, ir stebintų grožiu.

Po to statėmės namuką – viską iš natūralių medžiagų, savo rankomis. Tiesa, dabar jame ima darytis ankštoka, tad greta statomės dar vieną – didesnį, o mažąjį paliksime svečiams, galbūt nuomosime kaimo dvasią pajusti norintiems poilsiautojams.

Nebesilankote prekybos centruose, maistą auginate patys arba perkate iš ūkininkų, o drabužių ir daiktų vartojimą esate stipriai sumažinę. Ar nekyla sunkumų dėl to?

– Jau įpratome, ir jokių nepatogumų nėra. Miesto, prekybos centrų visai nesiilgime, atvirkščiai, jei kartais ir prireikia ko – tualetinio popieriaus ar degtukų, stengiamės paimti kuo greičiau ir neužsibūti. Darya iš pradžių ilgėdavosi kavinių, tačiau dabar turime savo, be to, mums patinka leisti laiką namuose, lankytis svečiuose pas bendraminčius.

O kokia nauda yra mūsų organizmui vartojant ekologiškus, o ne prekybos centruose įsigytus produktus?

– Ekologiškas maistas yra daug sveikesnis, jis ir suteikia daugiau jėgų, ir saugo nuo ligų. Prekybos centruose kokybiško maisto rasti sunku, ėmėme ieškoti, kur jo įsigyti – pirkome iš ūkininkų, kai ką užsisakydavome iš užsienio. Įkurti parduotuvę nebuvo sudėtinga, nes iš dalies tiekėjų pirmiausia pirkome maistą patys sau.

Paatviraukite, kaip į jūsų pasikeitusį gyvenimą reagavo artimieji.

– Iš pradžių kildavo net konfliktų, tačiau dabar visi apsišlifavo. Iš pradžių, kai kurie draugai ir giminės manė, kad išprotėjome, tačiau dabar jau ne tik priėmė, bet būna, kad net paprašo ko nors pagaminti, klausinėja ir apie tvarų gyvenimo būdą, ir apskritai apie gyvenimo pilnatvę.

Daugelis mano, kad gyventi ekologiškai yra itin brangu. Ar tai tik mitas, o galbūt iš tikrųjų norint saugoti gamtą ir save turėtume gerokai paploninti savo piniginę?

– Ekologišką maistą užauginti – sudėtingiau, tad parduotuvėse tokie produktai brangesni nei neekologiški. Stengiamės, kad mūsų parduotuvėje kainos būtų kuo prieinamesnės. Kai kurie produktai pas mus kainuoja tiek pat, kiek kitose parduotuvėse neekologiški, o, pavyzdžiui, prieskoniai išeina netgi pigesni. Norint sutaupyti, maistą galima auginti ir rinkti patiems, keistis su kaimynais, pažįstamais, pirkti tiesiai iš augintojų bei gamintojų.

Net jei kaina aukštesnė, maitintis ekologiškai vis tiek verta – mityba turi nežmonišką įtaką mūsų savijautai, energijos kiekiui, nuotaikai, darbingumui. Išleidę maistui daugiau, sutaupome vizitams pas gydytojus ir vaistams. Anksčiau kiekvieną žiemą sirgdavome, dabar mūsų su žmona ir vaikų sveikata – puiki.

Galbūt klystu, bet sveikos gyvensenos propagavimas tampa mada?

– Iš tiesų sveikas maistas, įvairios sveikatingumo prekės populiarėja. Nemanau, kad tai trumpalaikė mada, šie rodikliai kyla jau daugiau nei dešimt metų. Pavyzdžiui, veganų skaičius pasaulyje auga nuo pat judėjimo atsiradimo, žinoma, didžiausias šuolis į viršų įvyko pastaraisiais metais, prie to prisidėjo tai, kad jau beveik visi naudojasi internetu, socialiniais tinklais.

Kuo ekologiški produktai skiriasi nuo įprastinių, kurių galime įsigyti prekybos centruose?

– Visų pirma, juose nėra sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų, antra, maistinių medžiagų kiekis jose – didesnis. Žmonės nė nesusimąsto, kad didelė dalis parduotuvėse parduodamų daržovių auginamos net ne dirvožemyje, o cheminių medžiagų prisotintoje „vatoje“.

Ekologiškas maistas žmogui yra daug naudingesnis nei auginamas naudojant trąšas, nuolat purškiamas pesticidais, insekticidais ir kitais chemikalais, tačiau tai nėra vienintelė priežastis jį rinktis. Mums svarbus ir gamtosauginis aspektas – auginant tokį maistą daug mažiau kenkiama gamtai. Mums ne tas pats, ką paliksime po savęs, kokioje aplinkoje augs mūsų vaikai, anūkai ir ateities kartos.

Kad reikia rūšiuoti – žinome kiekvienas. Visgi kokią žalą mūsų planetai padarome kiekvienas gyvendamas tokioje vartotojiškoje visuomenėje?

– Šiukšlių kalnai kasmet didėja, o jūrose ir vandenynuose net susidaro vadinamosios plastiko salos. Kartais net keliolikos kvadratinių kilometrų ploto šiukšlių sankaupos, kurios tiesiog plūduriuoja vandenyje, lėtai irdamos ir nuodydamos aplinką. Taršos padariniai yra akivaizdūs visų pirma tai – stipriai pablogėjusi pačių žmonių sveikata, žalingo mikroplastiko randama net ką tik gimusių kūdikių kraujyje, sparčiai nyksta gyvūnų, augalų, grybų rūšys, nekalbant jau apie estetinį vaizdą – dykynės ir sąvartynai užgrobia vis didesnius planetos plotus.

2021 11 27 10:53
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt