šeštadienis, balandžio 10 d.
Kiek bendravimo mums reikia iš tikrųjų
Alfa.lt

Šis klausimas karantinų laikais pasidarė nepaprastai aktualus. Mes dažnai girdime, kad bendravimas su mielais žmonėmis ne tik suteikia malonumo, bet ir stiprina sveikatą. Vadinasi, reikia kuo dažniau susitikinėti su draugais ir artimaisiais? Nauji moksliniai tyrimai verčia abejoti tokiais tvirtinimais.

Iki šiol psichologų atlikti tyrimai ne kartą patvirtino, kad svarbiausios sveikatos ir ilgaamžiškumo sąlygos yra teisinga mityba, fizinis aktyvumas, geras miegas ir reguliarus bendravimas su svarbiais žmonėmis.

Filosofai seniai pastebėjo, kad laimės ir ilgo gyvenimo paslaptis yra saikas visame kame. Tai akivaizdu. Persivalgyti net ir naudingų produktų yra nesveika. Per didelis fizinis krūvis ne mažiau pavojingas už jo trūkumą. Net nakties miegas turi savo Aukso vidurį – aštuonias valandas. Juk per ilgas miegas yra lygiai taip pat žalingas kaip ir jo trūkumas.

O kaip dėl kontaktų su žmonėmis? Žmonės – socialinės būtybės, mums būtina sąveikauti su panašiais į save. Mes gyvename ir dirbame grupėse, priklausome vieni nuo kitų, ir bendravimas – vienas iš pamatinių žmogaus poreikių.

Nors kasdieniai kontaktai namuose ir darbe duoda nemažai naudos, jie kartais sukelia stresą ir išmuša mus iš vėžių. Šalia tų, kurie supa mus kasdien, mes susitinkame dar su draugais ir giminėmis, kurie gyvena atskirai. Vaikštome į svečius, susiburiame , rengiame vakarėlius, tai yra, bėgame nuo rutinos su gera kompanija.

Mes praleidžiame laiką su žmonėmis, mėgaujamės jų draugija, ir tai pataiso mūsų nuotaiką. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau mes turime socialinių kontaktų, tuo laimingesni jaučiamės ir tuo ilgiau gyvename.

Epizodiniai socialiniai kontaktai iš tikrųjų pagerina nuotaiką, tai naudinga bendrai savijautai. Tik ar kartais bendravimo „lazda neturi dviejų galų“ kaip ir visais kitais atvejais?

Šį klausimą pasiryžo ištirti Nyderlandų psichologai Olga Stavrova ir Donningas Rengas. Savo tyrimais jie tikrino gana paprastą hipotezę: ar tikrai žmonės, palaikantys dažnus socialinius kontaktus, yra sveikesni už kitus?

Kad tai išaiškintų, mokslininkai pasinaudojo paskutinių Europos socialinių apklausų duomenimis. Jas atliekantys psichologai reguliariai tiria 37 šalių gyventojų nuotaikas, vertybes ir gerovės lygį.

Tyrimo autorius domino du punktai. Pirmas – socialinių kontaktų kiekis. Dalyviai nurodydavo, kaip dažnai jie susitinka su kolegomis, draugas ir giminaičiais. Atsakymai buvo vertinami pagal 1–7 balų sistemą, kur 1 reiškė „niekada“, o 7 – „kasdien“. Antras punktas – savijautos įvertinimas nuo 1 iki 5 balų, kur 1 reiškė „labai bloga“, o 5 – „labai gera“.

Po to mokslininkai ištyrė ryšį tarp šių dviejų kintamųjų ir nustatė teigiamą koreliaciją. Kitaip tariant, sveikatos lygis gerėja didėjant kontaktų dažniui. Iš esmės jie patvirtino daugybės specialistų išvadas, pagal kurias formavosi nuomonė, kad aktyvus bendravimas yra naudingas sveikatai.

Nepaisant to, Stavrova ir Rengas pabrėžia, kad tokių duomenų išvados nėra visai patikimos, nes koreliacinė analizė numato tiesinę priklausomybę. Todėl jie nusprendė patikrinti ankstesnio teiginio teisingumą, analizuodami duomenis, gautus pagal kitą principą.

Kai specialistai palygino savijautos įvertinimus su socialinių kontaktų dažniu, buvo gauti kiti rezultatai. Grafikuose aiškiai buvo pastebimas savijautos pagerėjimas net tarp skilčių „nebendrauju niekada“, „rečiau kaip kartą per mėnesį“ ir „vieną kartą per mėnesį“.

Tai yra, net retas bendravimas padeda mums sustiprinti sveikatą. Tačiau teigiamas efektas akivaizdžiai sumažėja, kai socialinių kontaktų kiekis padidėja iki „kelis kartus per mėnesį“ ir „kartą per savaitę“. Dar daugiau: skirtumo tarp tų, kurie nurodė „kelis kartus per savaitę“ ir „kiekvieną dieną“ praktiškai nebuvo.

Stavrova ir Rengas sieja savo atradimą su fenomenu, kurį ekonomistai vadina „ribiniu naudingumu“. Naudingumo terminas suvokiamas kaip privalumai, gaunami iš vartojimo.

Tarkite, jeigu jūs iš tikrųjų smarkiai išalkote, tai picos gabalas suteiks didelę naudą. Tikriausia užsimanysite suvalgyti dar vieną, bet veikiausiai pastarasis jau pasirodys ne toks skanus kaip pirmas. O jeigu suvalgysite dar ir trečią, tai paskui gali paaiškėti, kad to buvo per daug.

Minėtas tyrimas numato, kad ir socialiniuose kontaktuose egzistuoja ribinis naudingumas.

Vienatvė – liūdna patirtis, ir su laiku ji gali padaryti rimtą žalą psichinei ir fizinei sveikatai. Būtent todėl epizodiniai socialiniai kontaktai iš tikrųjų pakelia nuotaiką ir būna naudingi bendrai savijautai.

Perdėtas socialinis aktyvumas pirmiausia trukdo sveikam gyvenimo būdui.

Be to, kaip priduria autoriai, vienatvė tai pat yra svarbi psichinei sveikatai. Visiems reikia pabūti vienumoje, kad pamąstytų apie savo likimą ir paprasčiausiai užsiimtų tuo, kad tikrai patinka. Spartaus šiuolaikinio gyvenimo šurmulyje dauguma pastebi, kad tarp kalendoriuje suplanuotų socialinių renginių, beveik nebeliko jokio „langelio“ sau.

Bendravimas yra naudingas sveikatai, bet jame yra ir daug minusų. Juk socialiniai kontaktai sukuria trukdžius mūsų kasdienei veiklai, tiek namuose, tiek ir darbe. Kad ir kaip stengtumėmės puoselėti sveikus įpročius (mityba, mankšta, miegas), socialiniai kontaktai pažeidžia nustatytą režimą.

Susitikę su draugais ar giminaičiais mes paprastai valgome ir geriame daugiau, dažniau valgome kaloringus „sunkius“ patiekalus. Bendravimas dažnai sulaužo nusistovėjusį treniruočių ir miego ritmą, rašo portalas „Psychologies“.

Nors periodiškas atotrūkis nuo rutinos padeda įvertinti kasdienybės (kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo tokia monotoniška ir laiką ryjanti) privalumus, perdėtas socialinis aktyvumas pirmiausia trukdo sveikai gyventi.

Prieš dvidešimt penkis amžius senovės graikų filosofas Aristotelis pasakė, kad saikas visame kame yra raktas į sveikatą ir ilgą gyvenimą. Vadinasi, reikia valgyti sveikus produktus, bet ne piktnaudžiauti, užsiimti sportu, bet nepersistengti, pakankamai miegoti. Ir bendravime su draugais bei giminaičiais taip pat reikia laikytis Aukso vidurio.

2021 02 01 07:42
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt