penktadienis, liepos 30 d.
Konfucijus: niekada nepasakokite apie save žmonėms!
Gražina Vasiliauskienė
Pixabay.com
Pokalbis

Niekam nieko neaiškinkite – vis tiek kiekvienas supras taip, kaip jam naudinga.

Tylėjimas – auksas, juo labiau šiuolaikiniame pasaulyje.

XXI amžiuje mes galime bendrauti vienas su kitu iš bet kurio planetos taško.  Viešinti savo nuotraukas  intenete, įrašinėti balso pranešimus, dalytis mintimis – kiekvieną dieną, kiekvieną valandą.

Informuoti apie tai, kas vyksta aplinkui, ir žaibiškai atsiliepti, reaguoti į svetimus įvykius.

Tik ar būtina tiek daug pasakoti apie save ir demonstruoti visą savo gyvenimą? Ir kam mums tiek sekti svetimus likimus?

Kur slypi tokio gyvenimo būdo priežastis?

1. Mes esame smalsūs , mums patinka žvalgytis į kitus.

2. Mes esame plepūs: malti liežuviu – tai ne maišus nešioti.

3. Mes stengiamės sukelti kitų pavydą, pasakodami apie save. Salvadoras Dali vadino pavydą savos sėkmės termometru.

4. Mes stengiamės įrodyti kitiems, kad mūsų gyvenimas yra geresnis. Arba stengiamės įrodyti sau, kad kiti gyvena blogiau.

5. Mes norime suformuot virtualioje realybėje savo naują įvaizdį, kuris būtų nepanašus į mus tikruosius, ir priversti visus patikėti juo. Norime nušluostyti nosį seniems skriaudėjams. Sužadinti senų gerbėjų susižavėjimą.

Mes gyvename, apsinerdami į kasdienį bendravimą, nesuprasdami, ar jis geras, ar blogas, narstome kitų kaulelius, gvildename gyvenimo peripetijas, dalijamės savo emocijomis, ieškome užuojautos, supratimo ir palaikymo. Mes nuolat esame „prisijungę“.

Ar kada nors skaičiavote, kiek laiko per savaitę sugaištate guosdamos  savo nusiminusias drauges ar nelaimingus draugus? Užuot pagailėję  savęs. Tuo metu buvo galima užsiimti sportu, išeiti pasivaikščioti, išplauti grindis ar paskaityti įdomią knygą.

Toks bendravimas nieko gero neduoda.  Jeigu mes įtikinsime kitą žmogų, kad mūsų gyvenime viskas klostosi puikiai, tai gyvenimas dėl to geresnis netaps. Jeigu mes ištisas valandas verkšlensime dėl to, kad viskas blogai, kad mums skauda, jaučiamės nuskriausti, vieniši, situacija dėl to nepasikeis.

Romėnų filosofas Seneka sakydavo: „Kur kas svarbiau tai, ką tu manai pats apie save, negu tai, ką kiti galvoja apie tave“.

Tačiau iki tokio mąstymo lygio dar užaugti reikia. Dauguma tebėra įstrigę tokiame lygyje, kai labai svarbu žinoti, ką apie juos galvoja kiti.  Būtent svetima nuomonė gali išauginti arba sutrypti mūsų savivertę, rašo portalas Kluber.com.

Apie ką negalima kalbėti kitiems žmonėms?

Paprasčiau būtų išvardyti, apie ką galima. Pavyzdžiui, apie orą. O apie visa kita geriau laikyti liežuvį už dantų.

Pasigirsite savo sėkme, laimėjimais, derliumi – ims pavydėti.

Papasakosite apie savo planus – išsijuoks, nuvertins svajones ir siekius. Paaiškins, kodėl šioje šalyje neįmanoma gyventi gerai ir net bandyti neverta.

Pasidalysite savo paslaptimi – išplepės.

Atskleisite savo baimes – palaikys bepročiu.

Pasidalysite savo idėja – pasisavins.

Išdrįsite pakritikuoti – įsižeis.

Didysis Konfucijus padarė tokią išvadą: „Niekada nepasakokite apie save nei gero, nei blogo. Pirmuoju atveju jumis nepatikės, o antruoju – pagražins“.

Amerikiečių poetė Maya Angelou pastebėjo, kad žmonės labai greitai pamiršta viską, apie ką jie kalbėjo. Jie taip pat išmeta iš savo atminties viską, ką jūs dėl jų padarėte. Bet jie prisimena tas emocijas, kurias jūs jiems sukėlėte.

Visiems patikti neįmanoma. O užgauti svetimos sielos stygas ar psichiką, tapti priešu, išpuikėliu ir arogantišku kitų akyse – labai lengva.

„Tylėjimas – auksas“, tvirtino senovės išminčiai. Ir jie buvo teisūs visu 100 procentų.

„Šiame kvailių, niekšų, prekeivių pasaulyje

Išmintingasis, užsikimšk ausis, patikimai užsisiūk burną,

Vokus sandariai užspausk –  ir nors truputį susimąstyk

Apie savo akių,. Liežuvio ir ausų išsaugojimą“, – rašė Omaras Chajamas.

Ne viskas, kas gimsta mūsų galvose, širdyje ir sieloje, turi atitekti svetimoms ausims.

Ar tikrai pakankamai gerai pažįstate žmones, kuriems ruošiatės atsiverti?

2021 06 21 15:29
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt