penktadienis, lapkričio 27 d.
Mentalinis sargas: kaip veikia psichologinė gynyba
Alfa.lt

Informacija, kurią gauname iš išorinio pasaulio, įvykiai, troškimai, kurie gali išsipildyti – visata veikia mus. Ir čia į pagalba ateina psichologinė gynyba, kitaip neatlaikytume viso to krūvio, kuris tektų mums.

Žmogus – socialinė būtybė ir gyvena pagal visuomenės dėsnius. Bet tai dar ne viskas. Jis gali būti sąmoningas ir savarankiškas, moka spręsti vidinių ir išorinių konfliktų problemas, įveikti savo nerimą ir baimę. Portalas „Econet“ pateikė pagrindinių psichologinės gynybos rūšių apžvalgą pagal psichoanalizę.

Psichologinės gynybos rūšys

1. Neigimas

Tai siekimas ignoruoti nepageidaujamą informaciją, nesutampančią su lūkesčiais, supratimu apie save. Neigimas suteikia galimybę iš anksto pasislėpti nuo traumuojančių reiškinių. Taip veikia paplitusi ir daug kam iš mūsų pažįstama nesėkmių baimė, kai mes stengiamės nepatekti į nelaimingą situaciją.

2 .Slopinimas

Slopinimas pasireiškia nepageidaujamos informacijos blokavimu jos perdavimo iš suvokimo į atmintį ir iš atminties į sąmonę metu. Čia informacija jau virsta psichikos elementu, nes buvo priimta ir išgyventa.

Skiriamasis nuslopintos informacijos bruožas yra tai, kad jos turinys gali būti užmirštas, o jos sukeltos emocijos, veiksmai bei psichosomatika išlieka ir gali pasireikšti įkyriomis būsenomis, kalbos riktais.

3. Išstūmimas

Išstūmimas nuo slopinimo skiriasi tuo, kad įvyksta ne informacijos išbraukimas iš sąmonės, o tik „patogus“ kažkokių nemalonių motyvų užmiršimas.

Mes užmirštame ne įvykį, o jo priežastį. Tikrąjį motyvą pakeičiame melagingu. Išstūmimas gali įveikti instinktyvius impulsus, su kuriais nesusitvarko kitos apsaugos formos. Bet išstūmimui eikvojama energija, kuri būtų skirta kitoms aktyvumo formoms.

Išstūmimas padeda išvengti vidinio konflikto, pašalinti iš sąmonės, kai kuriuos siekius ir manijas. Tačiau iš to išsivysto neurozės, įvairios fobijos, baimės.

4. Racionalizacija

Racionalizacijos tikslas yra surasti tinkamą vietą nesuprastam dirgikliui, poelgiui tarp savo vidinių orientyrų, be nuostolių savo sistemai. Todėl netinkamas situacijos turinys iš sąmonės „ištrinamas“, perdaromas ir suvokiamas nauju pavidalu. Racionalizacija padeda patogiai „užmerkti akis“ ir nematyti priežasties ir pasekmių neatitikimų, kurie puikiai matomi kitiems iš šalies.

5. Pakeitimas

Tai yra gynyba nuo nepageidaujamos situacijos, kuri pagrįsta reakcijos perkėlimu nuo nepasiekiamo objekto į pasiekiamą. Šis perkėlimas padeda nuimti įtampą dėl nepatenkintų poreikių. Jis veikia kaip savotiškas žaibolaidis.

Emocijos, kurių negalite išlieti ant viršininko, nukreipiamos į kitą mažiau pavojingą žmogų (sutuoktinį, kolegą, vaiką, motiną, tėvą). Reakcija peradresuojama į prieinamą objektą.

6 .Ironija

Ironija – tai ženklas, kad sudėtinga situacija išgyvenama, pakeičiant ją iš neigiamos į teigiamą. Tokiu būdu nerimą galima pakeisti pasitikėjimu, priešiškumą – atlaidumu. Psichinis procesas, kuriame veikia ironija, transformuoja tai, kas jums yra blogai, baisu, neramina, į reiškinį su priešingu ženklu.

7 .Sapnas

Sapnuojant įvyksta savotiškas pakeitimas, kai negalimas veiksmas perkeliamas į kitą plotmę – iš realybės į sapną. Slaptas atgailavimas, sąžinės graužatis, kuriuos mes nustumiame gilyn, baimės prasiveržia sapnuose.

8 .Identifikacija

Tai yra nesąmoningas susitapatinimas su kitu asmeniu, perėmimas pageidaujamų, tačiau nepasiekiamų bruožų ir jausmų

Identifikacija padeda išaukštinti save , praplečiant savo „Aš“ ribas, pasijusti turintiems tai, ko negalime turėti. Tą aiškiai matome, kai vaikai žaidžia „dukrą-mamą“, ligoninę, indėnus.

9. Fantazija (svajonė)

Tai yra populiari reakcija į nusivylimus, nesėkmes. Fantazija kompensuoja tam tikrą deficitą. Ji padeda palaikyti viltis, sumažina menkavertiškumo jausmą. Fantazijos pakeičia veiksmus, kurių individas negali realizuoti tikrovėje. Fantazijų pasekmė – egzistavimas iliuziniame pasaulyje.

10. Perkėlimas

Tai yra objekto, į kurį nukreipta neigiama energija agresyvia, įžeidžiančia forma. Šefas išplūdo jus kolegų akivaizdoje. Jūs negalite jam atsikirsti. Ką darote tokiu atveju? Ieškote objekto, kuris būtų nedrąsus, tylus, ir išliejate susikaupusį įniršį ant silpnesnio asmens.

11 .Introjekcija

Tai siekis „pasimatuoti“ svetimus įsitikinimus, nuostatas, nekritikuojant jų ir nebandant pakeisti, priskyrimas sau kito žmogaus. bruožų

Ankstyviausia ir ryškiausia introjekcija būna tėvų nuostatų įsisavinimas vaikystėje, nekritikuojant jų vertybių.

Introjekcijos pavyzdys: jautrus vyras stengiasi sulaikyti ašaras, nes įsisavino tėvų pamoką, kad suaugusiam gėda verkti. Kyla pavojus, kad jis gali nukreipti reakciją į save. Dėl to gali išsivystyti fiziniai ar psichiniai negalavimai, pavyzdžiui, aritmija, šąlančios kojos, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, kraujospūdžio padidėjimas, raumenų spazmai, dermatitai ir net astma.

2020 05 11 08:14
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt