pirmadienis, spalio 25 d.
Nuojauta – realesnė, nei atrodo
Alfa.lt
Organizatoriai
Nuojauta

Širdies balsas, vidinis kuždesys, šeštasis pojūtis – nuojauta vadinama įvairiais vardais. Konkrečiai apibūdinti šį neapčiuopiamą reiškinį sudėtinga, galbūt dėl to dažnai abejojama, ar ji išvis egzistuoja. Nors ir nematoma, ji reali – tuo jau neabejoja ir mokslininkai.

Ji tikrai egzistuoja

Prieš keletą metų mokslininkai tvirtai pareiškė, kad nuojauta yra tikras reiškinys. Tą įrodo leidinyje „Psychological Science“ publikuotas tyrimas. Mokslininkams pavyko įrodyti, kad kliaudamiesi intuicija žmonės greičiau ir tiksliau priima sprendimus bei tai darydami labiau pasitiki savimi. Nuojautos tyrinėjimams vadovavo Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) psichologijos prof. Joelas Pearsonas. Jis nuojautą apibūdino kaip smegenų veiklos procesą, kuris suteikia galimybę priimti sprendimus nepasitelkus analitinio mąstymo. Per eksperimentą studentų grupelėms (maždaug po 20 asmenų) vienoje kompiuterio ekrano pusėje rodyti juodi ir balti judantys taškai. Tiriamųjų prašyta įvardyti, į kurią pusę – kairę ar dešinę – juda taškai. Kol buvo priiminėjamas sprendimas, kitoje kompiuterio ekrano pusėje buvo rodomas ryškus spalvotas kvadratas. Kartais į jį įterpdavo tam tikrą paveikslėlį, stimuliuojantį atitinkamą emocinį atsaką. Pvz., šuniukas ar kūdikis turėjo sužadinti teigiamas emocijas, o ginklas ar gyvatė – neigiamas. Patys dalyviai šių piešinių nepastebėjo, nes jie buvo rodomi taip trumpai, kad sąmonė jų negalėjo užfiksuoti, užtat jie veikė pasąmonės lygmenyje ir intuityviai vertė naudotis čia esančia informacija. Dėl tokio poveikio, kai dalyviams rodytas pozityvias asociacijas sukeliantis paveikslėlis, jie tiksliau nurodė, į kurią pusę juda taškai, o apsisprendimas buvo greitesnis ir lengvesnis. Viskas dėl to, kad žmonės labiau pasitikėjo savimi. Tyrimas taip pat atskleidė, kad įgyjant vis daugiau patirties žmonės įgunda geriau naudotis savo nuojauta. Kaip sako J. Pearsonas, tai susiję su mokymusi naudoti pasąmoninę smegenyse esančią informaciją. Taigi intuicija nėra magija, viskas paaiškinama mokslu. Ji padeda tuomet, kai priimant sprendimą pasąmonėje papildomos vertingos informacijos, galinčios pakreipti apsisprendimą viena ar kita linkme. Tikimasi, kad ateityje mokslininkai sukurs metodą, leidžiantį treniruoti nuojautą ir efektyviau naudotis pasąmonėje glūdinčia informacija.

 Kaip lavinti?

Kol kas vienos sistemos, kaip lavinti nuojautą, nėra. Tačiau yra įvairių tam praverčiančių metodų. Svarbu prisiminti, kad greitų rezultatų nebūna, būtinos tikslingos ir nuoseklios treniruotės.

Pažinti intuicijos kalbą. Norint naudotis intuicija, pirmiausia reikia išmokti ją atpažinti. Ji gali reikštis įvairiai: su vienais žmonėmis ji kalbasi žodžiais, kitiems rodo vaizdus, treti jaučia fiziologinius pojūčius, pvz., pašiurpusią odą. Todėl atsidūrus tam tikroje situacijoje, kai tenka apsispręsti (tada dažniausiai prabyla nuojauta), verta įsiklausyti į save, stebėti savo reakcijas ir tai, kas vyksta jūsų viduje. Pamažu išmoksite atpažinti intuiciją. Dažniausiai ji reiškiasi subtiliai ir neįkyriai. Kai žinosite, kokiais metodais nuojauta su jumis komunikuoja, taps lengviau į ją įsiklausyti.

Medituoti. Meditacija padeda stiprinti ryšį su vidiniu pasauliu, išvalo mintis, daro jas skaidresnes. Reguliariai medituojant tampa aiškiau, kaip mintys gimsta, transformuojasi, kaip paskatina tam tikrus veiksmus ir jausmus bei atvirkščiai. Rekomenduojama meditacijai kasdien skirti 10 minučių.

Užduoti klausimų. Kai nežinote, ko ieškote, net jeigu tai bus tiesiai prieš akis, liks nepastebėta. Todėl svarbu pasąmonei užduoti konkrečius klausimus. Nesate tik pasyvus stebėtojas, nuojauta yra jūsų dalis, todėl turite su ja užmegzti dialogą. Kai mintyse suformuluosite aiškų klausimą, galite pasiimti popieriaus lapą ir kelias minutes rašyti viską, kas tuo metu ateina į galvą. Negalvojant, intuityviai. Baigus kelias minutes atsitraukti, pailsėti, o tada perskaityti, ką parašėte. Tikėtina, kad ten rasite atsakymą į rūpimą klausimą. Galbūt netiesioginį, per užuominas, bet jis tikrai bus. Kuo dažniau praktikuosite šį pratimą, tuo atsakymai taps aiškesni.

Analizuoti sapnus. Verta vesti sapnų dienoraštį ir reguliariai jį peržvelgti. Tikėtina, kad pastebėsite tam tikrus dėsningumus tarp to, ką sapnuojate, ir kas vyksta tikrovėje. Miegant, kai minčių nekontroliuoja racionalus protas, nuojautai reikštis lengviausia.

Spėlionių žaidimas. Galima spėlioti bet ką: nepasižiūrėjus į išmaniojo telefono ekraną pabandyti įvardyti, kas skambina; spėti, kokia spalva šiandien bus apsirengęs bendradarbis; kokio produkto reklamą rodys įjungus televizorių ar kt. Visiškai nesvarbus spėlionių turinys, svarbiausia, kad jų metu kas kartą bandote užmegzti ryšį su vidiniu balsu. Bėgant laikui pastebėsite, kad tai sekasi vis lengviau.

Gali išgelbėti

Filmuose, serialuose ar knygų scenarijuose dažnai galima aptikti scenų, kuriose veikėjas priima teisingą, net gyvybę išsaugojantį sprendimą kliaudamasis vien nuojauta. Tokių istorijų nestinga ir realiame gyvenime. Keletas tikrų nutikimų, kuriais pasidalijo amerikiečių socialinių naujienų tinklo ir internetinių forumų svetainės Reddit vartotojai.

•Kai buvau paauglė, kartą sėdėjome su drauge mano kambaryje. Staiga mane apėmė panika ir atsirado stiprus noras palikti namus. Nusprendžiau klausyti nuojautos ir pasakiau draugei, kad turime nedelsiant išeiti. Vos įžengus į kiemą pamačiau tėčio automobilį, o jame – ant vairo susmukusį tėtį. Jis atrodė išties liguistai, visas išblyškęs ir nereagavo. Greitai paskambinau greitajai medicinos pagalbai, o kol šie atvyko, vykdydama jų nurodymus atlikau gaivinimą. Laimė, tėčio gyvybę pavyko išsaugoti. Paaiškėjo, kad jis užspringo. Baisu ir pagalvoti, kas būtų nutikę, jeigu nebūčiau paklausiusi nuojautos.

•Ši istorija apie mano mamą. Kai buvo mokyklinio amžiaus, ji vienoje šeimoje dirbo aukle. Daugybę vakarų ji išleisdavo tėvus savais reikalais ir pasilikdavo su jų mažyliu. Vieną vakarą, kai įprastai turėjo dirbti aukle, pajuto, kad nenori to daryti. Kad ir kaip jos maldavo prižiūrimo vaiko tėvai, ji atsisakė tąkart jiems padėti. Tam vakarui rado kitą auklę. Kitą dieną pasiekė žinia, kad į jų namus tą vakarą buvo įsilaužta ir mažylį prižiūrėjusią merginą išprievartavo.

•1996-aisiais, kai buvau 11-os, susitaupiau pinigų, kad galėčiau nusipirkti trokštamą žaislą. Taigi tėtis mane ir seserį nuvežė į vietinę žaislų parduotuvę. Išsirinkau išsvajotą kardą. Kai vykome namo, šėlo audra, bet man tai nerūpėjo, nes visas dėmesys buvo sutelktas į naują žaislą. Pastačius mašiną prie įvažiavimo į namą, tėtis su seserimi nuskubėjo namo, o aš likau automobilyje, kad galėčiau tuoj pat išpakuoti kardą – taip juo džiaugiausi, kad net negalėjau laukti, kol įžengsiu į namus. Žavėdamasis pirkiniu staiga pajutau neatidėliotiną poreikį eiti namo. Tiesiog dabar ir greitai. Taip ir padariau. Įžengęs pro duris dar atsigręžiau į automobilį ir pamačiau, kaip ant jo krinta audros nuverstas didžiulis klevas. Viena jo šaka pervėrė automobilį ir sėdynę – tą, kurioje dar prieš 30 sekundžių sėdėjau aš.

Specialistės komentaras

Parapsichologė Ingrida Rudytė

Nuojautą, kuri dar vadinama širdies balsu, turi visi žmonės. Tik vieni nori girdėti, ką ji kužda, o kiti atsisako tai daryti arba tiesiog nežino, kaip į ją įsiklausyti. Nereikėtų pamiršti, kad nuojauta turėtų eiti išvien su protu. Pastarasis duotas tam, kad išgirstume, ką šnabžda širdis. Protas yra mūsų ego, tad einant vien tik su juo, anksčiau ar vėliau sukluptume. Širdies balsas (intuicija) šneka subtiliai, vos girdimai ir dažniausiai tik akimirką. Todėl dauguma sumaišo proto ir nuojautos balsus, ima pastaruosius analizuoti. Norint išlaisvinti intuiciją, analizė nereikalinga. Nuojautos lavinimas prasideda nuo savęs klausymosi, meditacijų. Dabar populiarios įvairios dvasinės praktikos, nors iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad man labiausiai padėjo joga. Nuojautą padeda lavinti ir Taro kortų praktikos. Tiesa, kai kurie žmonės jau gimsta turėdami stipresnę nuojautą. Dažniausiai jie būna gimę tam tikrose šeimose, išgyvenę sudėtingas situacijas.

Įdomu

•Egzistuoja įdomus fenomenas, kai dėl smegenų pažeidimų regos netekę žmonės ir toliau geba teisingai identifikuoti kitų žmonių emocijas vien iš veido mimikų. Akys ir toliau perduoda informaciją pasąmonei, nors sąmonės lygmenyje to nesuprantama.

•Tyrimai rodo, kad intuityvus valgymas metant svorį kur kas veiksmingesnis negu griežtų dietų laikymasis.

•Intuiciją sužadina įvairūs kvapai. Pasąmonėje juos nuolat vertiname ir jeigu kažkuris įspėja apie tykantį pavojų, jaučiame nenumaldomą troškimą pasitraukti iš tos situacijos arba kyla logika nepaaiškinama baimė.

•Intuityvioji smegenų dalis apdoroja informaciją net tada, kai į ją sąmoningai nekreipiame dėmesio. Tiesą sakant, tuomet ji pasąmonės atmintyje išlieka netgi ryškiau, nes analitinis mąstymas netrukdo informacijos įsisavinimo proceso, jo neiškreipia.

•Pasąmonėje sukaupta informacija išlenda sapnuose. Štai kodėl nuojauta puikiai reiškiasi miegant.

Priekavos.lt

2021 06 02 08:27
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt