antradienis, spalio 19 d.
Pagalbos linijų atstovai: atlaisvinti ribojimai negarantavo emocinės gyventojų būklės pagerėjimo, skambučių nemažėja
Greta Burlėgaitė
Unsplash
Asociatyvi nuotrauka

Netgi vasaros metu atlaisvinti ribojimai, susieti su COVID-19 pandemija, negarantavo emocinės šalies gyventojų būklės pagerėjimo, tikina pagalbos linijų atstovai. Nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu tarnybų atstovai pastebi, kad pastaruoju metu skambinančiųjų skaičius vėl pamažu auga, o skambinantieji vis dažniau skundžiasi nepaaiškinamu liūdesiu bei socialine izoliacija.

„Vasaros mėnesiais dėl saulės ir šilumos mūsų pašnekovai natūraliai praleidžia daugiau laiko gryname ore, todėl jų skambučių dažnumas retėja. Pavyzdžiui, liepą ir rugpjūtį, palyginti su metų pradžios mėnesiais, skambučių srautas 800-ojoje linijoje yra sumažėjęs 20–30 proc.

Visgi, jei palygintume su atitinkamais mėnesiais 2020 m., skambučių srautas yra išaugęs apie 40–50 procentų“, – Alfa.lt sakė „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas Marius Čiuželis.

Išgyvena vienatvę

Emocinės pagalbos linijos skirtos vyresnio amžiaus asmenims vadovas teigia, kad karantino metu „Sidabrinė linija“ išbandė naują paslaugą – informacinę pagalbą. Pasak M. Čiuželio, pastaruoju metu daugiausia skambučių dėl informacijos suteikimo sulaukiama apie skiepus ir galimybių pasą.

„Reguliarių draugystės pokalbių skaičius stabiliai auga: 2020 m. vidutiniškai per mėnesį turėjome kiek daugiau nei 1700 tokių pokalbių, šiemet – jau daugiau nei 2200. Šiemet į „Sidabrinę liniją“ užregistruojame vidutiniškai po 100 naujų vyresnio amžiaus pašnekovų kiekvieną mėnesį, apie pusę jų renkasi reguliaraus bendravimo su bendraminčiu galimybę, arba draugystės pokalbius“, – pasakojo „Sidabrinės linijos“ vadovas.

Anot M. Čiuželio, į juos kreipiasi senjorai, kurie išgyvena vienatvę, nerimą, netektis, gyvena sunkiai dėl ligų, yra kankinami ilgametės depresijos. Esą nemaža dalis senjorų ilgisi bendravimo dėl anksčiau turėto įpročio daug su kuo pasikalbėti. Todėl skambina į „Sidabrinę liniją“ siekdami ir vyresniame amžiuje išlaikyti didesnį savo pašnekovų ratą.

Stebėtina, tačiau vasaros periodas pagalbos vyrams linijai „Nelik vienas“ buvo pats intensyviausias nuo linijos veiklos pradžios.

Pagalbos vyrams linijos „Nelik vienas“ vadovas Darius Docius tikina, kad ši vasara linijos savanoriams buvo pati darbingiausia. Esą pastebima, kad atlaisvinti ribojimai nepagerino vyrų emocinės būsenos, nes skambinančių vis daugėja.

„Atsižvelgiant į šių metų rugpjūčio mėnesio pagalbos vyrams linijos „Nelik vienas“ statistinius duomenis, galima pastebėti, jog skambučių skaičius nežymiai didesnis už mėnesinį skambučių vidurkį – 198 skambučiai per mėnesį. Buvo sulaukta 219 skambučių, iš kurių atsakyti – 93. Šiuo atžvilgiu mėnesis rekordininkas – gegužė, kai buvo sulaukta 311 skambučių, iš kurių atsakyti – 162.

Šie skaičiai rodo, kad netgi vasaros metu atlaisvinti ribojimai, susieti su COVID-19 pandemija, negarantavo emocinės Lietuvos gyventojų būklės pagerėjimo. Stebėtina, tačiau vasaros periodas Pagalbos vyrams linijai „Nelik vienas“ buvo pats intensyviausias nuo linijos veiklos pradžios. Vasaros metu sulaukti netgi 737 skambučiai, iš jų 260 atsakytų bei jų metu suteikta emocinė parama“, – Alfa.lt sakė D. Docius.

Emocinės pagalbos vyrams linijos vadovas teigia, kad matydami didėjantį neatsilieptų skambučių skaičių, kuris sudaro 56 proc. visų skambučių, linijos atstovai artimiausiu metu planuoja priimti daugiau savanorių.

„Per šiuos metus linija sulaukė 1585 psichologinės pagalbos bei emocinės paramos ieškančiųjų. Iš jų atsiliepta į 703 skambučius bei kelias dešimtis siekiančius elektroninius laiškus. Mažiausiai intensyvus buvo vasario mėnesis, kurio metu sulaukti 120 skambučiai“, – teigė „Nelik vienas“ vadovas.

D. Docius išskyrė kelias pagrindines skambinančiųjų kreipimosi priežastys.

„Dažniausia kreipimosi pagalbos priežastis – santykių problemos – 15 proc. skambučių. Kitos priežastys: socialinė izoliacija – 7 proc. skambinančiųjų, pokyčiai šeimoje, sunki finansinė padėtis, fizinės sveikatos problemos – visos po 5 proc., užimtumo ar darbo problemos – visos po 4 procentus.

Nemažą dalį skambučių iš problemų, susijusių su psichinės sveikatos sutrikimais, turinčių skambinančiųjų. Jie sudaro 50 proc. visų linijos skambučių. Taip pat nemaža dalis skambinančiųjų šiuo metu skundžiasi nepaaiškinamu liūdesiu ar bloga emocine būkle. Dažnas išgyvena nerimą dėl pablogėjusios sveikatos, darbo praradimo, nežinomybės dėl savo ateities, patiriamos socialinės izoliacijos“, – sakė D. Docius.

Emocinę paramą bei psichologinę pagalbą daugelis Lietuvoje gyvenančių vyrų dar tik „atsargiai jaukinasi“.

Pagalbos vyrams linijai „Nelik vienas“ vadovas pabrėžė, kad jų kaip pagalbos vyrams linijos tikslas yra suteikti emocinę pagalbą vyrams, juos užklupus asmenybės krizei, išgyvenant santykių ar artimojo netektį, pajutus socialinę izoliaciją, esant konfliktams šeimoje, patiriant fizinį ar psichologinį smurtą artimoje aplinkoje, planuojant savižudybę, galų gale pasijutus vieniems su bėdomis, vargais ar nuoskaudomis, jaučiantiems vienišumą.

„Prisipažinsiu, pasiekti linijos tikslinę auditoriją – pilnametystės sulaukusius įvairaus amžiaus vyrus nėra paprasta. Emocinę paramą bei psichologinę pagalbą daugelis Lietuvoje gyvenančių vyrų dar tik „atsargiai jaukinasi“.

Vyrai pripažįsta jos poreikį, tačiau daugumoje atveju vis dar renkasi tradicinius metodus: pokalbius su artimais draugais „prie stiklelio“ ar kitas, labiau įprastas formas. Kita dalis vyrų neigia juos užklupusius sunkumus, stengiasi jų nematyti. Dažnu atveju, susikaupusios emocijos yra išliejamos sporto varžybose ar vairuojant transporto priemones dideliu, dažnu atveju neleistinu, greičiu“, – nuogąstavo D. Docius.

Daugiau laiko šeimai

Nemokamos anoniminės psichologų konsultacijos telefonu „Tėvų linijos“ vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė teigia, kad į juos pastaruoju metu kreipiasi mažiau tėvų nei anksčiau. Psichologė mano, kad atlaisvėjus karantino ribojimams tiek vaikai, tiek tėvai pajuto palengvėjimą, daugiau laiko praleido kartu, todėl galimai jų emocinė būsena pagerėjo.

„Paramos vaikams centre veikiančioje „Tėvų linijoje“ per 8-is šių metų mėnesius sulaukėme 1920 skambučių. Panašiai kiek ir pernai per tą patį laikotarpį.

Lygindami šiuos metus matome, kad šiemet antroje vasaros pusėje skambučių sulaukėme šiek tiek mažiau nei kitais šių metų mėnesiais. Tai leistų daryti prielaidą, kad po nelengvo laikotarpio, ypač karantino ir nuotolinio vaikų mokymosi iššūkio, šeimos daugiau laiko skyrė atostogoms, buvimui kartu, poilsiui. Gali būti, kad dėl to iššūkių ar rūpesčių dėl vaikų elgesio ir savijautos buvo mažiau. Tačiau aktualių klausimų išliko, nes tėvai skambino konsultuotis ir vasarą“, – Alfa.lt sakė J. Baltuškienė.

Pasak „Tėvų linijos“ vadovės, jie daugiausiai skambučių sulaukia dėl nuotolinio mokymosi sukeltų iššūkių, vaikų nerimo, apatijos, nuovargio, prieštaravimų, motyvacijos stokos bei nusivylimo.

„Taip pat nemažai skambučių – dėl šeimoje įvykusių, besitęsiančių ar besiruošiančių tėvų skyrybų ir to poveikio vaikams. Dalis skambučių yra apie vaikų, paauglių ir tėvų santykius, juose tvyrančią įtampą, nesusikalbėjimą, gero santykio praradimą“, – pasakojo psichologė.

Ieško informacijos dėl skiepų bei saviizoliacijos

Emocinės paramos telefonu tarnybos suaugusiesiems „Vilties linijos“ atstovė teigia, kad 2020 m. nuo sausio iki rugsėjo mėn. buvo sulaukta 6189 konsultacinių skambučių, 1667 skambinantieji kreipėsi dėl informacijos teikimo. 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu konsultacijai kreiptasi 7446 kartus. Pasak pagalbos linijos atstovės, šiuo metu daugiausia kreipiamasi norint gauti tikslesnės informacijos dėl skiepų bei saviizoliacijos.„Skambinantieji dažniau dalinasi vakcinacijos, saviizoliacijos temomis. Vyrauja pasimetimas, nežinojimas kur kreiptis, norint sulaukti reikiamos pagalbos. Padaugėjo skambinančiųjų ieškančių informacijos, kaip reikia gauti galimybių pasą. Žmonės paskambina į liniją išgyvenantys finansinius sunkumus, nerimaujantys dėl artimųjų sveikatos, nerimą, vienišumą. Šiuos naujus iššūkius lydi nerimas, baimė, stresas, pyktis, pasimetimas bei nežinomybė“, – Alfa.lt sakė paramos telefonu tarnybos suaugusiesiems „Vilties linijos“ atstovė.

Pandeminei situacijai gerėjant šalyje ir atšaukus karantiną, vėl didžioji dauguma klientų yra konsultuojami gyvai.

„Krizių įveikimo centro“ ( KĮC) direktorė Kristina Lymantaitė pasakoja, kad besikreipiančiųjų dėl pirmosios konsultacijos žmonių skaičius pandemijos laikotarpiu ir po karantino pabaigos keitėsi nežymiai, esą labiau kito kreipimosi forma.

„Karantino laikotarpiu klientai dažniau rinkosi nuotolines konsultacijas per Skype ar Messenger programėlę, dažniau sulaukdavome ir pasiteiravimų telefonu. Pandeminei situacijai gerėjant šalyje ir atšaukus karantiną, vėl didžioji dauguma klientų yra konsultuojami gyvai“, – Alfa.lt sakė K. Lymantaitė.

KĮC specialistai 2020 m. iš viso suteikė 1800 konsultacijų, iki šių metų rugpjūčio mėn. suteiktą 1200 konsultacijų.

„Dažniausios problemos dėl kurių žmonės kreipiasi į KĮC yra santykių problemos, netektys, priklausomybės, savižudybės rizika, smurtas. Šios problemos lyginant su pandeminiu ir pandeminiu laikotarpiu keitėsi nežymiai, tačiau pastebėjome, kad klientai pandemijos dažniau susidūrė su baimės, nerimo jausmu, kentė nuo vienatvės, finansinių problemų“, – teigė centro vadovė.

Daugiau informacijos apie visuomenės emocinę būklę metų pradžioje galite rasti čia.

2021 09 12 11:57
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt