šeštadienis, spalio 24 d.
Psi­cho­lo­gas apie pa­dažnė­jusį smurtą šei­mo­se: tai yra dėsnin­ga reak­ci­ja
Alfa.lt

Smur­tas ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je – vie­nas daž­niau­siai po­li­ci­jos su­ves­tinė­se šmėžuo­jan­čių nu­si­kal­timų, ku­rio mastą dar la­biau iš­ryš­ki­no ka­ran­ti­nas. Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus sa­ko, kad da­lis smur­tau­tojų krau­jos­ru­vo­mis ban­do nu­baus­ti ne ar­ti­mus žmo­nes, o pan­de­miją.

„Pirmauja“ Šiauliai ir Radviliškis

„Šiandien susimąsčiau. Kas būtų, jeigu dar būčiau su tuo tironu? Kas būtų dabar, kai negali palikti namų? Greitai nuvijau tas mintis, nes nebūčiau tiek išgyvenusi, būčiau po žeme. Bet dabar, koronos akivaizdoje, ne tik korona yra grėsmė. Izoliacijoje auga smurtas prieš moteris, prieš vaikus ir, rodos, nėra kur pabėgti“, – mintimis vienoje feisbuko grupėje dalijosi nuo vyro smurto kentėjusi moteris.

Nuo šių metų vasario 16 d. iki kovo 15 d. Šiaulių apskrities policijoje buvo pradėti 56 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. 20 iš jų – Radviliškio r., 19 – Šiaulių mieste ir rajone, 7 – Joniškio r., 6 – Pakruojo r., 4 – Raseinių r.

Paskelbus karantiną, statistika šoktelėjo. Nuo kovo 16 d. iki balandžio 15 d. Šiaulių mieste ir rajone pradėti 42 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, Radviliškio r. – 17, Raseinių r. – 9, Joniškio r. ir Pakruojo r. – po 5. Iš viso – 78.

Skaičiai nemažėja. Nuo šių metų balandžio 16 d. iki gegužės 15 d. Šiaulių apskrities policijoje pradėti 86, o nuo gegužės 16 d. iki birželio 8 d. – 82 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Statistikoje ir vėl „pirmauja“ Šiaulių miestas bei rajonas, neatsilieka ir Radviliškio r.

Šiau­lių ap­skri­ties VPK psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus tei­gia, kad smur­ti­nių nu­si­kal­timų pa­daugė­jo ne tik Šiau­lių ap­skri­ty­je, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, taip pat Eu­ro­po­je. (Arū­no Nor­kaus asmeninio archyvo nuotr.)

„Situacijos juk nenubausi“

Šiaulių apskrities VPK psichologas A. Norkus teigia, kad smurtinių nusikaltimų padaugėjo ne tik Šiaulių apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje, taip pat Europoje.

„Tai yra dėsninga psichinė reakcija į pandemiją ir jos padarinius. Žmonės neteko pasirinkimo laisvės, darbo, veiklos, pajamų ir dėsningai į tai reaguoja. Pradžioje buvo šokas, pasireiškęs netikėjimu, faktų nepripažinimu, atmetimu. Juk kiek buvo kalbų, kad viskas išgalvota, sukurta, kad pandemijos nėra, kad čia politikų išmislas ar pasaulinis sąmokslas?“ – primena A. Norkus.

Po šoko eina pykčio stadija: visi tampame piktesni, irzlesni, nervingesni. Dažniau pakeliame balsą, esame dažniau nepatenkinti aplinkiniais ir išliejame pyktį, skriausdami kitus.

„Paprastai tai darome nesąmoningai, pasirinkdami aplinką, kurioje patys jaučiamės saugiai, nebaudžiami. Todėl dažniausiai nukenčia šeimos nariai ir artimieji. Iš tiesų pykstame ant pačios situacijos, tačiau jos juk nenubausi, todėl psichiniai gynybos mechanizmai perkelia pyktį ant esančiųjų arčiausiai. Kita stadija bus liūdesys. Psichologai ir psichiatrai nuo pat pandemijos pradžios perspėja apie išaugsiantį depresiškumą, visuomenės emocinių problemų padaugėjimą ir, kaip rodo faktai, šie perspėjimai yra labai realūs“, – sako A. Norkus.

Pranešimai pareigūnams – kas 10 minučių

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. buvo užregistruota 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje: po 145 pranešimus kasdien arba po vieną pranešimą pareigūnams kas 10 minučių. Tais pačiais metais atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė ir dar vieną skaudulį: reikšminga visuomenės dalis vienokį ar kitokį smurtą artimoje aplinkoje laiko priimtinu elgesio būdu.

„Mūsų psichika labai greitai pripranta prie tam tikrų neigiamų aplinkybių, todėl mes nebekreipiame ar mažiau kreipiame dėmesio į padidėjusį bendrą smurto artimoje aplinkoje srautą ir daugiau kreipiame dėmesio į išskirtinius, sunkesnes ir skaudesnes tiek fizines, tiek psichologines pasekmes sukeliančius įvykius. Todėl labiau sureaguojame į atvejus, kai būna nuskriaudžiami seni tėvai ar maži vaikai, ypač jeigu tam panaudojami kokie nors įrankiai“, – aiškina A. Norkus.

Ragina neužsidaryti langų

2011 m. buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris kai kurių ekspertų iki šiol vadinamas revoliuciniu. Revoliucingi gali būti ir 2020-ieji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atnaujintą minėtą įstatymą, kuriame būtų įvedamas apsaugos nuo smurto orderis – policijos pareigūno ar prokuroro įpareigojimas įtariamam smurtautojui (vyrui ar moteriai) ne ilgiau nei 15 kalendorinių dienų išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje gyvena su auka, nesilankyti aukos gyvenamojoje vietoje, neieškoti ryšių, nebendrauti.

Orderio paskyrimą būtų galima apskųsti, bet apskundimas jo veikimo nestabdytų. Apsaugos nuo smurto orderiai taikomi Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir kitose šalyse.

Atnaujintame įstatyme taip pat būtų apibrėžiamas smurtas išimtinai prieš moteris, sulyginamos galimybės gauti pagalbą, smurtą patyrus tiek šeimoje, tiek darbe ar kitur, akcentuojama prevencijos būtinybė, mokytis atpažinti smurtą turėtų medikai, mokytojai ir kiti sveikatos bei švietimo specialistai.

Tiesa, smurtas artimoje aplinkoje – aštri Lietuvos problema, kuriai spręsti įstatymų neužteks. A. Norkus šiuo sudėtingu laikotarpiu ragina žmones nebūti abejingiems:

„Sureaguokime kiekvieną kartą, kai girdime verkiant vaikus, šaukiant moterį. Ne užsidarykime langus, kad negirdėtume, bet kvieskime pagalbą. Būkime drąsūs viešumui, išdrįskime į akis pasakyti: „Koks tu vyras, jei skriaudi silpnus?“ Ir galiausiai – nerodykime pavyzdžio, nes smurtauti prieš silpnesnį vaikai išmoksta iš suaugusiųjų.“

2020 07 13 07:39
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt