penktadienis, vasario 26 d.
Psichologė ir finansų ekspertė: kodėl skirtingos kartos į finansų valdymą žvelgia nevienodai?
Alfa.lt

Karantino ribojimai ir baimė prarasti finansinės padėties stabilumą palietė daugybę Lietuvos gyventojų. Visgi, tyrimai rodo, kad karantino metu vyresniosios ir jaunesniosios kartų atstovų požiūris į savo asmeninių ar šeimos finansų valdymą – gerokai skiriasi. Vieni – linkę taupyti, kiti – skolintis. Psichologė ir finansų ekspertė paaiškina, kas lemia skirtingą požiūrį tarp kartų į finansų valdymą.

Vyresni žmonės nori užsitikrinti orią senatvę

Psichologė Ernesta Upė Varžgalytė-Gvozdė įvardija, kad vienas didžiausių skirtumų tarp kartų yra turima patirtis, kuri ir daro įtaką požiūriui į finansus, taupymą ar skolinimąsi. Vyresni žmonės neretai yra linkę taupyti, nes praeityje galimai išgyveno ne vieną sunkmetį bei turi skaudžius nepritekliaus atsiminimus.

„Vyresniems žmonėms taupymas tarsi tampa vienu iš būdų užsitikrinti saugumą ir sumažinti nerimą. Sunkumus kadaise patyrę asmenys jau žino pinigų trūkumo pasekmes ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, o tokie potyriai natūraliai skatina taupyti. Taip pat, prie tokio požiūrio prisideda ir dėl senėjimo procesų senkančios fizinės ir kognityvinės galimybės, kurias neretai seka ir mažėjančios pajamos, todėl atsiranda poreikis užsitikrinti orią senatvę“, – aiškina psichologė.

Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė sako, jog prieš paskelbiant antrąjį karantiną atlikto gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo ryškų vyresnio darbingo amžiaus žmonių (55–65 metų amžiaus) polinkį taupyti.

„Jau po pirmojo karantino atsirado daugiau taupančiųjų. Tokia tendencija ypač pasijautė prieš paskelbiant antrojo karantino sugriežtinimus – daugelis vyresnio darbingo amžiaus asmenų ėmė kaupti santaupas. Sociologinis tyrimas atspindi, kad net 61 proc. šalies gyventojų atsakingai ruošėsi antrajai karantino bangai ir taupė. Daugiau nei 70 proc. taip besielgusių – vyresni nei 55 metų amžiaus. Mažiausiai santaupų turėjo jaunimas“, – pažymi G. Štuopė.

E. U. Varžgalytė-Gvozdė pasakoja, jog jaunimas mažiau taupo ir pinigus leidžia laisviau dėl dar nepatirtų didelių finansinių sunkumų. Tokiam požiūriui įtaką daro ir jaunystei natūrali asmenybės raida: jaunatvinis idealizmas, tikėjimas, kad nieko blogo negali nutikti, nepažeidžiamumo iliuzija. Anot jos, prie mažesnio taupymo prisideda ir karjeros pradžioje dažnai esančios nedidelės pajamos, iš kurių taupymui lieka nedaug. Taupymas jaunimo akimis gali būti suvokiamas kaip mažiau reikalingas procesas dėl dar neišgrynintų ateities planų bei tikslų.

Jaunesnė karta siekia greitų rezultatų

Psichologė aiškina, jog skirtingų kartų atstovų skolinimosi poreikiai taip pat dažnai skiriasi. Vyresni žmonės paprastai yra linkę vengti nepamatuotų iššūkių ir rizikos, todėl daugiau taupo, o skolinasi tik neradę kitos išeities ir prioritetizuoja investavimą į ilgalaikius tikslus. Jaunimas – atvirkščiai – į skolinimąsi žvelgia paprasčiau.

„Y (gimę 1984–2003 metais) ir Z kartos (gimę nuo 2003 metų) nori greitų rezultatų, todėl į reikiamos sumos pasiskolinimą žiūri kaip į įprastą praktiką. Dažnu atveju, jaunesnio amžiaus žmonės skolinasi mokslams ar būstui, naujausių technologijų pirkiniams. Taip pat neretai prioritetu tampa noras sudaryti tam tikrą įvaizdį, neatsilikti nuo tendencijų. Jaunimas yra linkęs nelaukti, kol susitaupys norimam pirkiniui, o įsigyti prekę išsimokėtinai ar pasiskolinti“, – kalba E. U. Varžgalytė-Gvozdė.

Anot finansų ekspertės G. Štuopės, remiantis sociologiniais tyrimais, karantino metu iš draugų, artimųjų, vartojimo kredito bendrovių ar banko skolinosi kas 10 gyventojas, o didžiąją dalį sudarė jaunimas. Respondentai nurodė, jog labiausiai pinigų prireikė būtinoms namų ūkio išlaidoms (83,9 proc.), tačiau nevengė investuoti ir į naują automobilį (4,5 proc.), namų remontą (3,6 proc.) ar buitinės technikos ir kitos elektronikos prekes (2,7 proc.).

„Nemažai jaunų žmonių yra puikiai susipažinę su pagrindinėmis finansinio raštingumo pamokomis, todėl pritrūkus pinigų, nevengia jų pasiskolinti, aiškiai numatydami reikiamą sumą ir jos grąžinimo laikotarpį. Tikslumas ir planavimas organizuojant finansinius įsipareigojimus yra kertiniai aspektai, leidžiantys lengviau žiūrėti į situaciją ir būti užtikrintiems, kad pavyks įgyvendinti užsibrėžtus planus“, – priduria G. Štuopė.

2021 02 09 12:19
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt