antradienis, spalio 27 d.
„Saikingi“ egoistai – sveikesni
tiesa.com

Išvadindami kurį nors žmogų egoistu mes paprastai savo žodžiams tarsi savaime suteikiame neigiamą reikšmę. Juk egoizmas nuo seno laikomas anaiptol ne pačiu geriausiu žmogaus bruožu. Bet psichologai šiuo klausimu turi savo nuomonę: jie sako, kad egoizmas (tiesa, tik protingos jo apraiškos ir kiekiai) – ne tokia jau ir bloga būdo savybė...

 Žmogus, turintis šiek tiek egoizmo, labiau apsaugotas nuo stresų, susijusių su aplinkinių spaudimu. Save nors kiek mylintis žmogus suvokia, kad jo poreikiai ir troškimai turi būti patenkinti lygiai taip pat, kaip ir bet kurio kito žmogaus.

Žmonės, turintys „protingą“ egoizmo kiekį, vertina save ir moka atsakyti neigiamai tiems, kurie linkę pasinaudoti jų gerumu ir nesugebėjimu atsisakyti padėti. Tokių „truputį egoistų“ neįmanoma palenkti savo tikslams pataikavimu, jie neleis pašaliniams kištis į savo gyvenimą.

Žmogus, turintis bent šiek tiek egoizmo, sugeba blaiviai įvertinti situaciją, kai kitam reikalinga pagalba. Jei ji išties reikalinga, toks žmogus padėti neatsisakys, bet jei jis supras, kad susiklosčiusiomis aplinkybėmis kažkam labai norisi išspręsti savo problemas „kitų rankomis“, – pagalbos iš jo nesitikėk. Tokių žmonių gyvenimas, pasak specialistų, klostosi sėkmingiau, jie ilgiau gyvena ir būna sveikesni už tuos, kurie egoizmo neturi nė krislelio. Egoistinio prado žmonės pasižymi kryptingu tikslo siekimu, jie mėgsta dirbti, bet, pajutę poreikį pailsėti, sugeba laiku sustoti, kad atsikvėptų.

Taigi, būti „sveiku“ egoistu – sveika. Tik klausimas – kaip neperlenkti lazdos ir netapti „pažengusiu“ ir visų nemylimu egoistu? Atsakymo, deja, turime ieškoti kiekvienas individualiai.

2014 06 29 08:00
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt