pirmadienis, spalio 18 d.
Savitvarda: kaip išmokti suvaldyti per stiprias emocijas?
Gražina Vasiliauskienė
Pixabay.com
Susinervinimas

Kiekvienas iš mūsų kasdien patiriame įvairiausių emocijų. Dažniausiai stengiamės jų neparodyti, nes santūrumas mūsų visuomenėje vertinamas. Juk santūrus žmogus – toks patogus kitiems. Jis niekam netrukdo, nesukelia papildomo streso.

Žmogus taip sutvertas, kad labai retai būna kuo nors patenkintas. Jam nuolat ko nors trūksta. Tik ar visada ryžtamės atskleisti savo jausmus? Paprastai emocingai reaguoti į kokius nors įvykius laikoma nederamu, nekultūringu dalyku. O psichologai teigia, kad nuolat užgniaužti emocijas – pavojinga sveikatai.

Pradėkime nuo to, kad nebūna blogų, neigiamų, žmogui žalingų emocijų ir gerų, teigiamų, naudingų emocijų. Prie teigiamų dalykų mes priskiriame viską, kas mus džiugina, prie neigiamų – viską , kas mums vienaip ar kitaip nepatinka, nervina, pamiršdami ar nežinodami, kad ir vieni, ir kiti mums yra vienodai reikalingi. Bet kokia emocija yra tik situacijos, į kurią mes patekome, arba vidinės nuotaikos, atspindinčios mūsų santykį su konkrečiomis aplinkybėmis, indikatorius.

Emocijos gali būti ir praeityje kilusio, tačiau iki šiol egzistuojančio vidinio konflikto požymis, nors jį išprovokavusios situacijos jau nebėra. Pavyzdžiui, moteriai sugenda nuotaika, kai pažvelgia į buvusio vyro fotografiją. To žmogaus jau seniai nebėra jos gyvenime. Jos asmeninis gyvenimas puikiai susitvarkė, tačiau prisiminimai vis dar sukelia liūdesį. Reiškia, kažkokia su jais susijusi reakcija iki šiol neišgyventa, tik užslopinta viduje. Kažkada ji uždraudė sau net pagalvoti apie buvusį vyrą, bet nuoskaudos ir susierzinimas niekur nedingo, jie „pasislėpė“ giliai pasąmonėje, kad galėtų kartkartėmis priminti apie save.

Kaip veikia nuslopintos emocijos?

Kovą su skausmingomis būsenomis, kurias sukelia emocijos, apsunkina tai, kad mes neišmokome jų atpažinti. Į klausimą, ką jūs jaučiate šitam asmeniui ar problemai, dauguma suaugusių žmonių atsako: „Nežinau“ arba „Viskas normalu“. Mažai kas gali paaiškinti, ką jis tuo momentu jaučia. Tad pirmiausia reikia išmokti nustatyti, ką būtent jaučiate vienu ar kitu atveju.

Dar viena būtina dvasinei sveikatai sąlyga : savo emocijas reikia priimti ir suprasti. Užuot slopinę ar nustūmę gilyn, pabandykite jas stebėti . Būkite dėmesingi sau ir savo reakcijoms, pasistenkite suprasti, kodėl jos tokios, o ne kitokios. Neatmeskite jų, kaltindami save už tai, kad supykote, susierzinote, praradote savitvardą.

Tokios emocijos kaip pyktis, agresija, pasipiktinimas sykį atsiradusios jau negali niekur pradingti, jos vis tiek kažkur nusės. Net jei mes jas paslėpsime, vadovaudamiesi nuostata: „Tik ne dabar“, „Dabar tam ne laikas“, „Nepadoru taip elgtis“, jos vis tiek vystysis toliau mūsų psichikoje.

Iš pradžių atsiras antrinės reakcijos į situaciją – nuoskauda, nepasitenkinimas, dirglumas, įtampa, bloga nuotaika, depresija. Užgniaužtos emocijos nuodys mums gyvenimą iš vidaus, jos gali sukelti netikėtų susirgimų. Pajutę kokį negalavimą mes bėgame pas gydytojus, ryjame vaistus, net neįtardami, kad jį sukėlė susierzinimas, kurį mums nuolat sužadina anyta ar geriausia draugė. Jei užtektų žinių ir sugebėtume laiku išsiaiškinti tų emocijų prasmę, negalavimų būtų galima išvengti.

Jei emocijos kilo ir veržiasi per kraštus, pabandykite jas išlieti. Štai keli socialiai priimtini būdai.

Diskusija

Jei emocijas sukėlusi situacija, susijusi su konkrečiu žmogumi, reikia pasikalbėti su juo, išsiaiškinti, kas vyksta tarp jūsų. Net jeigu jūs susibarsite, vis tiek bus geriau, nei kentėti tylomis ir leisti konfliktui „kunkuliuoti “ viduje.

Sportas

Emocijas galima transformuoti į aktyvius veiksmus. Sportas, turizmas, bet kokie judrūs žaidimai padeda iškrauti emocijas. Bėgimas ar spartus ėjimas – puikūs būdai „nuleisti garą“.

Kūryba

Slegiančias emocijas naudinga išlieti kūryboje. Nepriklausomai nuo to, ar jūs esate profesionalus menininkas, ar tik mėgėjas, bet kokią problemą galite „nupiešti“. Jei piešinys nepavyks, suplėšysite jį ar sudeginsite. Taip nusiraminsite ir nebegalėsite pakenkti nei sau, nei aplinkiniams.

Plėšymas ir daužymas

Psichologai ragina tuos, kuriuos užvaldė pernelyg stiprios emocijos, daužyti indus, iš visų jėgų vanoti viršininko iškamšą, plėšyti popierius, rengti su mylimu žmogumi pagalvių mūšį ar paprasčiausiai garsiai išsirėkti.

Psichoterapija

Jei visos išvardintos priemonės nepadeda, galima kreiptis į psichoanalitiką. Jis padės susigaudyti situacijoje ir suprasti, kodėl kilo tokios reakcijos.

Žmonės skiriasi vieni nuo kitų ne charakteriais, o savo reakcijomis į tas pačias aplinkybes. Suvokę, kuo jos ypatingos, išmoksite tvarkytis su savo emocijomis taip, kad jos ne kenktų jums, o duotų naudos.

2021 09 13 18:38
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt