šeštadienis, rugpjūčio 8 d.
Trumpos pertraukėlės darbo metu – laiko švaistymas ar būtinybė?
Alfa.lt

Trumpa pertraukėlė darbo metu – kaip gaivaus oro gurkšnis: padeda nurimti, susikaupti, išlikti optimistišku, atkurti emocinę pusiausvyrą. Tačiau kai kurie vadovai mano, kad pertraukos – laiko švaistymas, o geriausi darbuotojai dirba nepertraukiamai. Bet ar tikrai taip yra?

Stresas ir nuovargis darbo vietoje – daugumai pažįstamas derinys, kurio išvengti norėtų kiekvienas dirbantysis. Tarptautinės personalo valdymo ir atrankų kompanijos „Soprana Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė sako, kad yra labai paprastas, bet efektyvus sprendimas šiai problemai spręsti – nuolatinės 5-10 minučių pertraukėles darbo metu.

„Trumpos pertraukėlės darbe iš tiesų nėra laiko švaistymas, bet atvirkščiai - padidina darbingumą, padeda pailsėti protui ir lengviau rasti geresnius sprendimus, efektyviau įveikti stresą. Darbdavių keliami reikalavimai aukšti, todėl darbuotojams reikia pakankamai motyvacijos ir sugebėjimo išnaudoti visą savo potencialą“, – teigia personalo atrankų ekspertė.

Tiek mokslininkai, tiek ekspertai sutaria, kad aukščiausių rezultatų pasiekia tos įmonės, kuriose mikroklimatas ir darbo sąlygos yra geriausios. Žmogus yra sukurtas dirbti efektyviai, bet ne nenutrūkstamai. Tikėtina, kad dirbdamas be pertraukų net ir geriausias darbuotojas kada nors išsikvėps dėl nuolatinio nuovargio.

Reikia „įkrauti savo baterijas“

Trumpos pertraukėlės padeda efektyviai organizuoti darbo procesą. Griežtai nusistačius kiek laiko dirbę ar kiek darbų padarę turėsite pertraukėlę, dirbsite produktyviau ir būsite motyvuoti darbus atlikti greičiau. Naudojant tokį metodą komandos dirba efektyviau, nes mažiau laiko yra nuoboduliui ar antraeiliams dalykams, o tai padeda palaikyti griežtą discipliną ir siekti geresnių rezultatų.

„Tam tikru momentu darbuotojai turi nustoti dirbti, kad taip „įkrautų savo baterijas“. Trumpos pertraukėlės darbo dienos metu gali padidinti protinius resursus, tokius, kaip dėmesingumas, atidumas, atsakingumas, kurie yra būtini siekiant užtikrinti gerą darbo kokybę“, – teigia D. Blažaitienė.

Darydami pertraukas turite daugiau laiko apgalvoti savo tikslus ir darbo strategiją. Galite įvertinti tai, kas jau padaryta ir ar dirbate geriausiai kaip galite. Jei ne – galite keisti darbo eigą ar procesą. Net ir trumpas poilsis padeda pamatyti dalykus „naujomis akimis“, todėl po pertraukos daug lengviau rasti atsakymus ir sprendimus į iškilusius klausimus.

Net ir trumpa pertrauka pagerina produktyvumą. Vos dešimčiai minučių atsitraukus nuo darbo, galva spėja „persikrauti“ ir pailsėti. Tačiau ekspertė įspėja, kad norint, kad pertrauka būtų efektyvi, reikia tinkamai ją suplanuoti.

„Nereikėtų pertraukos metu kalbėti apie darbo problemas, kurios jums kelia stresą ir nepasitenkinimą. Tokiu metu smegenys tik dar labiau pervargsta ir visiškai nepailsi. Darbuotojas atsiduria užburtame trikampyje – naudoja savo pertrauką nuo darbo, pakalbėti apie darbą“, – pataria D. Blažaitienė.

Pertrauka ir kūnui, ir sielai

Papildomų ir specialių pertraukų tikslas – išsaugoti darbuotojų darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe. Privalomos ir papildomos pertraukos visiems darbuotojams yra numatytos ir Darbo kodekse, tačiau tikrai ne visi darbdaviai paiso tokių reikalavimų.

Pertrauka reikalinga ne tik galvai, bet ir kūnui. Šis punktas ypač svarbus biuruose dirbantiems darbuotojams. Nuo sėdėjimo vienoje vietoje ir mažo judrumo labiausiai kenčia stuburas ir kaklas, o nuo žiūrėjimo į kompiuterį – akys. Tad ekspertė rekomenduoja atsikelti pasivaikščioti ar net prasimankštinti, kad išvengtumėte stuburo skausmų ar kitų ligų ateityje.

Atsitraukus nuo darbo bent kelioms minutėms, sumažėja stresas ir padidėja budrumas. Išėjimas į lauką, perėjimas į kitą kambarį ar bet koks kitas aplinkos pakeitimas automatiškai atitraukia mintis nuo darbo. Pagal galimybes ekspertė rekomenduoja pajudėti ir suaktyvinti kraujotaką, taip pakeliant energijos lygį kūne. Galima atlikti neilgą meditaciją, tačiau paprasčiausiai būdas - pabendrauti su kolegomis kitose nei dirbate erdvėse.

Ekspertė pataria komandų ar įmonių vadovams skatinti savo darbuotojus daryti pertraukėles. Tokiu būdu bus palaikoma ne tik gera atmosfera darbo vietoje, bet ir darbuotojai bus laimingesni, sveikesni bei produktyvesni.

Sumažėja streso hormono kiekis

„Soprana Personnel International“ vadovei pritaria ir „OfficeGym“ vadovas, sporto ir sveikatingumo treneris Deividas Vaškelis, organizuojantis mankštas biuruose.

„Paprastas sprendimas neužsisėdėti – trumpos, 10-15 min. fizinio aktyvumo pertraukėlės kelis kartus per dieną. Jos veikia netgi efektyviau nei 1 ilga treniruotė po 8 sėdimo darbo valandų, juolab, palaiko aktyvų cukraus įsisavinimą visos dienos metu“, – sako D. Vaškelis.

„OfficeGym“ kineziterapeutas Edvinas Brasas dirbantiems sėdimą darbą prie kompiuterio pataria bent kartą per pusvalandį atsistoti nuo kėdės, prasukti klubus, pratempti sustingusius raumenis ir toliau tęsti darbus: „Mūsų kūnui reikalinga „persijungti“ iš ramios būsenos į dinaminę, todėl trumpos mankštos nauda yra didžiulė. Suaktyvėja kraujotaka, smegenys gauna daugiau deguonies, gerokai sumažėja streso hormono kortizolio kiekis“.

Vakarų kompanijose yra normali praktika organizuoti trumpas, grupines treniruotes. Lietuvoje šis vis dar fenomenas įsigali pamažu, pirmiausia, tarp didesnių, su ilgesne istorija ar užsienio kapitalo įmonių.

„Personalo vadovai tokias mankštas netgi laiko vienu iš veiksmingiausių team building‘o būdų. Visi įsikrauna teigiamų emocijų, trumpam atitrūksta nuo darbų ir turi bendrą, malonią patirtį“, – sako D. Vaškelis.

Tokių mankštų atsiradimas daugeliu atveju sietinas su kompanijos vertybėmis. Suprasdami, kad pagrindinę vertę kuria žmonės, jie negaili resursų, kad pagerintų savo darbuotojų emocinę ir fizinę sveikatą. E. Brasas pastebi, kad IT sektorius pirmauja pagal tokių paslaugų užsakymus.

„Kai kurių sričių specialistai, kaip IT, ženkliai daugiau laiko leidžia prie kompiuterio nei kitų profesijų atstovai. Intensyvus sėdėjimas ir įtampa, akivaizdžiai daro įtaką laikysenai, prastėja sveikatos rodikliai. Didelės kompanijos į tai reaguodamos organizuoja mankštas savo darbuotojams, šviečia apie jų teikiamą naudą“, – sako E. Brasas. 

2020 07 20 17:20
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt