trečiadienis, rugpjūčio 12 d.
Vasaros pavojus – žarnyno infekcija
Alfa.lt

„Savaitgalis buvo nuostabus: sulėkė draugai, kepėme dešreles ant žarijų, prisinešėme skanėstų visokių: rūkytos žuvelės, slyvomis įdarytas keptas viščiukas, silkė pataluose, česnakinė užtepėlė – skanumėlis. Tik pirmadienis nelabai nusisekęs: galva ūžia, pilve kažkas dilgčioja, burbuliuoja… Ar tik nebūsiu apsinuodijęs, – pasiguodė gurkšnodamas mineralinį kaimynas Vaidis. – Man dar nieko, o žmonai temperatūra sukilo.“

Kaip užsikrečiama?

Per maistą plintančioms žarnyno infekcinėms ligoms būdingas sezoniškumas. Pavyzdžiui, rotavirusų ir norovirusų sukeltomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama ir sergama žiemą bei ankstyvą pavasarį, o bakterinės kilmės žarnyno infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė – šiltuoju metų laiku.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruoti 4 008 žarnyno infekciniai susirgimai. Jauni šiauliečiai iš tiesų galėjo apsinuodyti: oras šiltas, vaišinosi gana greitai gendančiu maistu. O ir paruošimo sąlygos gamtoje neretai būna tinkamos patogeniniams mikroorganizmams į maistą patekti.

Kadangi vasara, atostogų, iškylų ir poilsio gamtoje metas, palankus plisti bakterinėms žarnyno infekcinėms ligoms, Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Diana Gedminienė, pateikia keletą patarimų, kaip tokių bėdų išvengti.

Pasak specialistės, dažniausiai virusai plinta per užterštą aplinką, bakterijos – per maistą. Bakterijų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, subproduktuose, nevirintame piene, kiaušiniuose ir ant jų, taip pat ant daržovių ir vaisių. Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant, gaminant. Virtuvėje maistas gali būti užteršiamas per netinkamai išplautus įrankius, kai tie patys naudojami termiškai apdorotiems ir neapdorotiems produktams ruošti. Pagaminti maisto produktai gali būti užteršti, jei jie laikomi su žalia mėsa ar nuo žalios mėsos ant jų nuvarva skystis. Daržovės gali būti užterštos laistant jas vandeniu su gyvūnų ekskrementais, tręšiant dirvą šviežiu nekompostuotu mėšlu.

Kai aplinkos temperatūra didesnė nei 10°C, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis ir gaminti toksiną, kuris sukelia apsinuodijimą maistu. Neretai apsinuodijama karšto rūkymo mėsa, žuvimi, dešra, pieno produktais, gaminiais iš kremo ir kitokiu greitai gendančiu maistu, ypač jei jis kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje.

Užsikrėsti patogeniniais ligų sukėlėjais galima ir nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens, todėl maudydamiesi jūroje, ežere ar upėje, pasistenkime, kad vanduo nepatektų į burną.

Saugus laikymas ir gaminimas

Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugus maistas ir asmens higiena, t. y. švarios rankos ir švari aplinka. D. Gedminienė primena perkant maistą atkreipti dėmesį į galiojimo datą ir vengti pirkti maistą tose vietose, kur neužtikrintos tinkamos maisto laikymo sąlygos. Maisto gaminimui specialistė pataria naudoti tik švarų geriamąjį vandenį, neplauti vaisių ir daržovių ežere ar upėje, saugoti maistą nuo musių ir graužikų. Specialistė ragina neužkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis.

Norint sumažinti riziką užsikrėsti maistu plintančiomis infekcinėmis ligomis rekomenduojama gyvūninės kilmės produktus (paukštieną, mėsą, žuvį) gerai išvirti ar iškepti. Kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78°C, patogeniniai mikroorganizmai žūva. Kiaušinius valgyti kietai virtus ar gerai iškeptus. Labai svarbu maistą gaminti taip, kad patogeniniai mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą. Todėl kiekvieną kartą būtina plauti rankas po žalios mėsos ruošimo, taip pat kruopščiai išplauti ir nuvalyti įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo išdorota žalia mėsa ar paukštiena. Turime pasiekti, kad šaldytuve termiškai apdorotas maistas nesiliestų su termiškai neapdorotu maistu, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų. Šiuo metu, kai prekyboje pilna įvairių dėžučių, plėvelių, tai nesunku padaryti.

Nepasterizuotą pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina pakaitinti ar kitaip termiškai apdoroti.

„Paruoštą maistą suvartokite kuo greičiau, o nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą laikykite šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi, – įspėja D. Gedminienė. – Ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą gerai pakaitinkite.“

Rankų ir maisto švara

Nieko naujo, kad reikia visada nusiplauti rankas su muilu ne tik pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar prieš valgio gaminimą. D. Gedminienė primena, kad rankas plauti privalu dar dažniau – jį gaminant, kad būtų išvengta kryžminės maisto taršos. Be to, reikia kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ir paruoštus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.

Specialistai pataria nuolat dezinfekuoti kempinėles, šluostes, jas virinant arba pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus. Lengviausia turbūt jas dažnai keisti, o gamtoje naudoti vienkartines servetėles.

„Nepamirškime plauti rankas pakeitę vaikui sauskelnes, namuose slaugydami infekcine žarnyno liga sergantį ligonį“, – primena sveikatos stiprinimo specialistė.

Į kelionę – tik saugus maistas

Kadangi vasarą daugiau keliaujame, stovyklaujame, norint išvengti minėtų ligų, patartina maistą laikyti termoizoliacinėse dėžėse. Vis dėlto atsiminkime, ko geriau į kelionę nesidėti.

Nesivežkime mėsos vyniotinių, ypač vištienos, mišrainių, blynelių su mėsos įdaru, paštetų, virtos ar keptos mėsos, žuvies gaminių, dešrelių, kreminių konditerijos gaminių, pieno ir jo produktų.

Klaidinga tikėtis, kad vakuuminėje pakuotėje produktai yra saugūs: smarkiai kintant laikymo temperatūrai ir susikaupus skysčiams, pakuotėje gali sparčiai daugintis pavojingi mikroorganizmai.

„Tinkamiausias maistas kelionėje, užkandžiams gamtoje: juoda ar balta duona, šalto rūkymo mėsos gaminiai, pomidorai, agurkai, kitos daržovės ir vaisiai. Neapsiriksite įsidėję sausainių be kremo, džiūvėsių, dribsnių, sėklų, riešutų ir razinų. Tik nepamirškime, kad riešutus ir razinas prieš įsidedant būtina kruopščiai nuplauti, nusausinti, – rekomenduoja D. Gedminienė. – Troškulį patariama malšinti grynu arba negazuotu mineraliniu vandeniu ir vaisvandeniais, fasuotais buteliuose.“

Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Teresė HOKIENĖ

2020 07 04 11:31
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt