penktadienis, balandžio 16 d.
„Vesti ar nevesti?“: Darwino sąrašas
Alfa.lt

Žymių žmonių biografijos gali pasitarnauti mums kaip naudingas pavyzdys. Iki šiol yra išlikęs neįprastas dokumentas – Charleso Darwino užrašai, kuriuose jis išdėstė savo svarstymus dėl santuokos. Iš jų mes galime sužinoti, kaip atrodo visi „už“ ir „prieš“ vyro akimis.

1838 metais 29-erių metų Charlesas Darwinas, jau gana žinomas mokslininkas ir Londono geologijos bendrijos sekretorius, susimąstė apie galimas vedybas. Vesti ar nevesti – nelengvas klausimas. Kad atsakytų į jį, Darwinas išdėstė raštu visus argumentus.

Darwino samprotavimai apie vedybas

Darwino užrašai padalyti į dvi kolonėles: „Vesti“ ir „Nevesti“. Viršuje puslankiu užrašyta „Štai kur klausimas“.

Skiltyje už santuoką mokslininkas įrašė: „vaikai – (jeigu Dievas duos), nuolatinis kompanionas (draugas senatvėje), su kuriuo bus įdomu, meilės ir žaidimų objektas“.

Po ilgesnių svarstymų jis pakeitė paskutinį sakinį, įrašydamas „bet kuriuo atveju geriau nei šuo“. Ir pratęsė savo svarstymus: „namai ir kažkas, kas jais rūpinsis, muzikos ir moteriškų tauškalų žavesys – visa tai naudinga sveikatai, bet baisus laiko praradimas“.

Be paaiškinimų Darwinas perkėlė vieną argumentą iš skilties „už“ į „prieš“. Šis argumentas jam pasirodė toks svarbus, kad jis net pabraukė jį. Santuokos kėsinimosi į jo laiką problema, ypač į darbo laiką, buvo aprašyta plačiau nei kolonėlėje „už“.

Skiltyje „Nevesti“ jis įrašė, kad tai atims iš jo „laisvę eiti, kur patinka. Laisvę pasirinkti visuomenę ir panašiai, protingų vyrų pokalbius klubuose, įsipareigojimų lankyti giminaičius nebuvimą ir poreikį nusileisti dėl kiekvieno menkniekio, kad mainais gautų išlaidas ir vaikų auginimo rūpesčius, galimus barnius. Laiko praradimas – negalima skaityti vakarais, nutukimas ir tinginiavimas, nerimas ir įsipareigojimai, mažiau pinigų knygoms. Jeigu bus daug vaikų, tai būtinybė uždirbti duonai“.

Vis dėlto samprotavimai „už“ ėmė viršų. Prie jų buvo įrašyti tokia argumentų grandinė: „Dieve, nepakeliama galvoti apie savo gyvenimą, praleistą kaip nevaisingai bitei – darbui, darbui ir galiausiai niekam. Ne, ne, jokiu būdu. Įsivaizduoju sau visą atsiskyrėlio dieną dūmų kupinuose, purvinuose Londono namuose. Įsivaizduoju sau malonią, minkštą žmoną ant sofos, gerą židinį, knygas ir galbūt muziką“. Po šių vaizdinių aprašymo jis užrašė: „Vesti – vesti – vesti“.

Tačiau ant priimto sprendimo užgriuvo dar viena abejonių banga. Stabdymas prasidėjo gana nekaltai. Darwinas užrašė: „Tai įtikina, kad vesti reikia. Kada? Anksti ar vėlai?“ Tačiau šis klausimas sukėlė finalinį panikos priepuolį, kuris pažįstamas daugumai jaunikių. Aišku, jis žinomas ir nuotakoms, tačiau pastarųjų nerimas būna susijęs su abejonėmis dėl tinkamo kandidato pasirinkimo. Vyrų panika, kiek galima spręsti pagal Darwiną, nesusijusi su konkrečia moterimi, juos gąsdina pati viso gyvenimo partnerės fiksacijos perspektyva. Mat (bent jau monogaminėje visuomenėje) tai aptemdo artimų santykių su kitomis moterimis perspektyvas, prie ko linksta vyriški genai.

Tai nereiškia, kad priešvedybinė panika jų vaizduotėje sukelia įvairių galimai pageidaujamų seksualinių partnerių vaizdinius, pasąmonė gali veikti kur kas subtiliau. Tačiau vienaip ar kitaip, vyrą besirengiantį patikėti visą savo gyvenimą vienai moteriai, apima artėjančių spąstų baimė, jausmas, kad jo nuotykiai baigėsi.

„Vau!“ – parašė Darwinas, mintyse drebėdamas dėl įsipareigojimų iki gyvos galvos. „Aš niekada neišmoksiu prancūzų kalbos arba nepamatysiu kontinento, arba nenuvažiuosiu į Ameriką, arba nepakilsiu su oro balionu, arba nepakeliausiu vienas po Velsą – vargšas vergas, tau bus blogiau nei negrui“.

Bet paskui jis įgavo drąsos ir priėmė lemtingą sprendimą: „Neimk į galvą, mano berniuk, nenusimink, negalima gyventi vienišo gyvenimo, tapti sukriošusiu seniu, vienišu ir šaltu, su ant veido įrėžtu nevaisingumu, kurį jau išraižė raukšlės. Neimk į galvą, pasikliauk šansu, išsaugok aštrų žvilgsnį, būna nemažai laimingų vergų“. Dokumento pabaiga.

Reikia pridurti, kad 1839 metų sausio 29 dieną Darwinas vedė savo pusseserę Emmą Wedgwood. Jie kartu išgyveno 43 metus (iki Darwino mirties). Jie susilaukė 10 vaikų.

Parengta pagal Roberto Wrighto knygą „Moralinis gyvūnas“.

2021 04 02 18:14
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt