šeštadienis, rugpjūčio 8 d.
Vestuvių karštinė COVID-19 akivaizdoje: su kokiais iššūkiais šiemet susiduria būsimi jaunavedžiai?
Alfa.lt

„Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi“ – daugeliui ketinančių tuoktis porų ir vestuvių organizatorių šis posakis bene geriausiai apibūdina šiųmetinę situaciją. Vieni dėl karantino turėjo nukelti vestuvių datą, kiti ramiai laukia savo šventės, kada numatyta. Vis dėlto, nukentėjusių finansiškai tarp besisukančių vestuvių versle ir būsimų jaunavedžių šiemet bus daugiau, tačiau, tikimasi, kad situacija bus geresnė kitais metais.

Šventę nukels į kitus metus

Vestuvių sezonas įprastai prasideda gegužės mėnesį, todėl ketinusios susituokti poros dėl karantino apribojimų turėjo priimti svarbų sprendimą: rengti šventę kukliau nei buvo suplanuota ar perkelti į kitus metus. Pasak vestuvių planuotojos Karolinos Meginytės, dažniausiai būsimi jaunavedžiai ilgai planuotos šventės neatsisako, o išbandymus patyrė tik tie, kurių vestuvių data sutapo su karantino laikotarpiu.

„Sužadėtiniai, kurie organizavo vestuves gegužės ar ankstesniais mėnesiais, turėjo susidurti su įvairiais apribojimais. Nepaisant jų, vienos poros drąsiai žengė prie altoriaus prisidengusios kaukėmis, kitos, gyvenančios ne Lietuvoje, turėjo šventę nukelti. Šį sezoną trečdalį porų perkėlėm į kitus metus“, – atskleidžia vestuvių organizatorė.

Pasistūmėjęs vestuvių sezonas pakoregavo ir šios šventės organizatorių uždarbį. „Finansiškai šie ir ateinantys metai bus sunkūs: šiemet dalies pinigų neuždirbsim, o kiti metai vėlgi nėra guminiai, tad dirbti dvigubai bus sunku. Nors ir teks pasispausti, ši krizė nėra nei pirma, nei paskutinė, kurią išgyvensim“, – sako K. Meginytė.

Žala ne pati didžiausia

Vestuvės yra viena brangiausių švenčių, kuriai būsimi jaunavedžiai negaili išleisti net 15 tūkst. eurų ar daugiau. Pasak bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorės Giedrės Štuopės, būsimi jaunavedžiai, planuodami savo vestuvių biudžetą, stengiasi atsakingai pasverti savo finansines galimybes.

„Jei yra planas susituokti, tai jis gimsta ne iš karto. Poros kruopščiai skaičiuoja finansus ir taupo vedyboms kartais ir ne vienerius metus. Žinoma, būna ir taip, jog nekantrios poros trūkstamą pinigų sumą ir pasiskolina: tiek iš tėvų, tiek iš draugų, o kartais ir iš vartojimo kreditų bendrovių, mat pasiskolintą sumą dažniausiai nesunku grąžinti dėka svečių įteiktų dovanų, kurios pasireiškia finansine forma“, – sako finansų ekspertė.

Nors dėl COVID-19 besiruošiančios tuoktis poros, atrodytų, turėjo patirti didelių finansinių sunkumų, vestuvių planuotoja nuramina, kad taip anaiptol neįvyko. „Didžioji dalis porų nepatyrė jokių finansinių sunkumų. Visi tiekėjai sutiko perkelti švenčių datas be jokių nuostolių. Kita vertus, kurie panoro pakeisti šventės vietą ar atsisakyti buvusių tiekėjų, minusą jaus, nes neatgaus avansinio apmokėjimo, kuris gali siekti kelis tūkstančius eurų. Tačiau tai pačių jaunavedžių pasirinkimas ir susikurta finansinė žala“, – teigia K. Meginytė.

Apribojimų beveik neliko

Karantino pradžioje tradicinė vestuvių šventė susitraukė iki mažos grupės dalyvių – jaunųjų, liudininkų, šeimos narių. Visi privalėjo dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis saugaus atstumo ir kiekviename žingsnyje dezinfekuoti rankas. Panašu, kad vasarai atėjus ir karantinui baigiantis, vestuvės vėl grįžta į savo įprastą formatą.

„Apribojimų jau beveik neliko. Kadangi šventė privati, visi ribojimai yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, Lietuvoje vestuvėse įprastai dalyvauja apie 50-90 asmenų. Neturime tokių tradicijų kaip graikai ar indai, kurie į šventę sukviečia po kelis šimtus žmonių, todėl bent jau šiuo metu nereikia svečių skaičiaus mažinti. Vestuvės vyksta kaip įprastai, todėl jaunieji tikrai nesibučiuoja per kaukes“, – sako vestuvių planuotoja.  

2020 06 18 13:30
Spausdinti
Naujienos iš interneto
traffix.lt