antradienis, sausio 19 d.
12 skandalų ir krizių, 2020-aisiais Lietuvoje juodvarniais laksčiusių
Alfa.lt

Šių metų pabaigoje sakoma: būna geri metai, būna blogi metai ir būna 2020-ieji.

Pastarieji metai tikrai buvo neeiliniai, vien dėl COVID-19 pandemijos, iš paskos atsekusio ir visus ilgam namuose įkalinusio karantino. Tokioje niūrioje atmosferoje visai kitomis spalvomis sužibo daugelis skandalų, kurie kitu laiku neatrodytų tokie absurdiški ar apskritai įmanomi.

Nausėda ir berniukas, Petro Gražulio benefisas zoome, vaikų pornografija besidalijantys kunigai – tik keletas iš šiais metais nutikusių keistų ir skandalingų dalykų, kurie linksmino arba kraupino Lietuvą. Alfa.lt išskyrė dvylika labiausiai įstrigusių.

Brangūs greitieji testai

Be abejonės, esminiu 2020-ųjų akcentu istorijos knygose bus COVID-19 pandemija, sustabdžiusi ištisas valstybes. Tačiau kilusi pandemija ne tik užvėrė užvėrė verslus ir daugelį įkalino namuose, bet ir tapo savotiškų galimybių laikotarpiu. Ypač norintiems praturtėti.

Birželio pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba lakoniškai pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 nustatymo testų įsigijimo. Įtarta, kad 6 mln. eurų vertės testų pirkimas vyko pateikus suklastotus dokumentus ir sukčiaujant, o už testus buvo gerokai permokėta.

Iš pradžių įtarta, kad kaip reikiant pasipelnė testų tiekėja, bendrovė „Profarma“, tačiau vėliau ėmė aiškėti, kad gerokai už testus permokėta galėjo būti ne be pačių valdančiųjų žinios – besiaiškinant visas aplinkybes teisėsauga sulaikė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentą Šarūną Narbutą, įtariamą prekyba poveikiu, taip pat buvo apklausti buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis ir buvęs vicekancleris, dabar – Seimo narys Lukas Savickas. Kliuvo ir pačiam Sauliui Skverneliui, turėjusiam pasiaiškinti, kaip nuspręsta įsigyti greituosius testui už gerokai išpūstą kainą.

Kaip baigsis visa ši istorija, paaiškės, turbūt, tik kitais metais.

Pusnuogis vyras už parlamentaro nugaros

Vienas istorijos jau pamirštas feisbuko vartotojas yra parašęs: jei vieną dieną P. Gražulis apsvaigęs nuo kokaino automobiliu įvažiuotų į vaikų darželį, vis tiek būtų išrinktas į Seimą. Nuo skandalų šis Seimo narys – neatsiejamas. Koldūnų skandalas, išpuoliai LGBT eitynėse, radikalūs pareiškimai, apkaltinimas išžaginimu, Birutei „užstatytas“ vaikas – viskas nuo P. Gražulio nubėga kaip vanduo nuo žąsies.

Tačiau metų pabaigoje P. Gražulis per savo neatsargumą įsivėlė į tokį skandalą, kurį jam prikaišios dar ilgai – gruodžio pradžioje nuotoliniame Kultūros komiteto posėdyje dalyvavęs Seimo narys netikėtai pateko į iki šiol klausimų keliančią situaciją, kai ekrane už P. Gražulio nugaros pasirodė gerokai jaunesnis pusnuogis vyras.

Nemėgstantys šio homofobiško politiko iškart pareiškė, kad pagaliau išaiškėjo tikroji ir ilgai slėpta P. Gražulio orientacija, o pats Seimo narys teisinosi, kad tai buvo jį persekiojantis Andrius Tapinas, tačiau vėliau surimtėjo ir ėmė aiškinti, kad tai buvo jo sūnaus draugas, pasinaudojęs jo dušu.

Ugnį pakurstė buvęs P. Gražulio bendražygis Remigijus Žemaitaitis, žiniasklaidai teigęs, kad pusnuogis vyriškis už Seimo nario nugaros buvo 29 metų politikas Dobilas Sinkevičius.

Nausėda ir berniukai

Prezidentas G. Nausėda per pastaruosius pusantrų metų pagarsėjo kaip ne itin ryžtingas ir nelabai veiklus lyderis. Tačiau G. Nausėda gali dar ilgai būti prisimenamas dėl berniukų.

Per praėjusias Velykas prezidentas pats save įpainiojo į savotišką įvaizdžio krizę, kai velykinio sveikinimo metu papasakojo istoriją apie sutiktą 9-10 metų berniuką, kuris jo paklausė: „Prezidente, ar mes pasveiksime?“

Pastarasis iš anksto nufilmuotas sveikinimas buvo toks nevykęs, kad iš prezidento greitai ėmė šaipytis didelė visuomenės dalis, taip pat kilo daug klausimų, ar neva sutiktas berniukas apskritai egzistuoja. „Neabejoju, kad jokio berniuko jis nesutiko, nes jeigu Prezidentas griežtai laikosi karantino, būtų žiauriai keista, jei gražiuose stikliniuose jo namuose vaikščiotų nepažįstami devynmečiai berniukai“, – rašė žurnalistas Andrius Tapinas.

Nepaisant to, kad prezidentas ir berniukas jau po pirmojo benefiso tapo folkloro dalimi, nepraėjus nė mėnesius G. Nausėda vėl įsivėlė į istoriją su berniuku – gegužės vidury, švęsdamas gimtadienį ir dirbdamas iš Nidos, prezidentas gatvėje sulaukė vienuolikmečio klausimo, kodėl šis toks aukštas. „Vėl berniukas“, – konstatavo įvaizdžio specialistai.

Galiausiai, jau trečiąjį kartą, berniukai G. Nausėdos kelyje pasipainiojo liepos 6-ąją vykusiame koncerte, kuriame prezidentas su žmona prisijungė prie „Liepaičių“ ir „Ąžuoliukų“ choro. Tik bėda – pliaupiant stipriam lietui G. Nausėda su žmona stovėjo po skėčiu, o berniukai choristai mirko po lietumi.

Toks prezidento elgesys sulaukė nemažai kritikos dėl G. Nausėdos abejingumo. „Žiūrovai mikliai užfiksavo, kaip lietus tiesiog upeliu teka ant šalia G.Nausėdos stovinčio berniuko galvos. Bet prezidentas rėžia kalbą, po skėčiu berniuko nepriima. Vaikas dreba, gaudo orą, virpa, bet prezidentas – nė krust“, – vėliau rašė „Respublika“.

Po tokių istorijų ir įvaizdžio krizių, tikėtina, G. Nausėda vengia atsidurti vienoje vietoje su berniukais.

Šelmiai kunigai

Kad kunigai ir pedofilija – tampriai susiję dalykai, jau ilgus metus yra savotiška vieša paslaptis, apie kurią primena nuolatos į dienos šviesą išlendančios Bažnyčios atstovų nuodėmės, tačiau garsiai ir kategoriškai apie tai kalbėti tarsi privengiama, laikoma nelabai geru tonu.

Įprastai kunigų pedofilijos istorijos vyksta kur nors užsienyje, tačiau 2020-aisiais panašaus skandalo sulaukėme ir Lietuvoje. Rugpjūtį paaiškėjo, kad Šiaulių vyskupijos dvasininkas Alionidas Budrius buvo nuteistas, nes kaupė pornografiją, kurioje buvo pavaizduoti ir vaikai bei nepilnamečiai. Pornografinę medžiagą klebonas ne tik kaupė, bet ir platino šešiasdešimčiai susirašinėjimo partnerių, tarp kurių pasitaikė ir paauglių.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Dievo tarnas gynėsi, kad dėl vaikų pornografijos kalta prasta antivirusinė programa, tačiau apie kunigo nukrypimus nedviprasmiškai prabilo tyrėjų apklausti berniukai, kuriems rašinėjo A. Budrius. „Koks tu seksius“ – tokios žinutės sulaukė vienas paauglys, vėliau konstatavęs, kad dvasininkui kažkas negerai su galva.

A. Budrius susirašinėjo ne tik su paaugliais, bet ir dar su vienu kunigu, kurį taip pat įklampino – Rokiškio kunigas Dainius Matiukas, dalijęsis su kolega pornografija ir laikęs vaikų pornografiją, lapkričio pabaigoje buvo nuteistas ir sulaukė 5 tūkst. eurų baudos.

Skvernelio keliukas

Tai, kad Seimo rinkimuose Saulius Skvernelis, būdamas premjeru, vienmandatėje Pilaitės-Karoliniškių apygardoje pralaimėjo Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, greičiausiai lėmė daugelis priežasčių. Tačiau viena iš didžiausių vinių į politinės S. Skvernelio karjeros karstą tapo keliuko istorija.

Pastaroji istorija įsiplieskė pačioje 2019-ųju pabaigoje, tačiau lydėjo S. Skvernelį visus 2020-uosius. Mat žinia, kad Smiglių kaime esančiai Upės gatvei, kurioje gyvena buvęs premjeras, asfaltuoti papildomai atrasta 300 tūkst. eurų, nebuvo paskutinė. Praėjusios žiemos pabaigoje paaiškėjo, kad per trejus metus keliuko asfaltavimui bus skirta 800 tūkst. eurų, balandį visuomenės pyktį sukėlė tai, kad S. Upės gatvei papildomai buvo skirti dar 143 tūkst. eurų, dėl šio kelio Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą, bandant išsiaiškinti, ar pats S. Skvernelis neprisidėjo prie šio keliuko asfaltavimo.

Kulminacija tapo priešrinkiminis S. Skvernelio žmonos Silvijos raginimas uždaroje feisbuko grupėje balsuoti už buvusią vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę – nors S. Skvernelis visus metus dievagojosi, kad specialiai nieko dėl Upės gatvės nedarė, S. Skvernelienė pripažino, kad darbai šioje gatvėje pajudėjo ne be R. Tamašunienės pastangų.

Jarekas

Paminėjus Skvernelio keliuką, negalima nepaminėti viso žmogaus-skandalo – buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, kurį vėliau viešojoje erdvėje pradėjo vadinti tiesiog Jareku.

J. Narkevičių šiais metais lydėjo patys įvairiausi skandalai – turint butą Vilniaus senamiestyje Seimo viešbutyje apgyvendinta dukra, verslininko Aleksandro Ribnikovo viešas pripažinimas, kad už sėkmę viešuosiuose pirkimuose jo verslas turėjo turėjo atsilyginti rekonstruodamas J. Narkevičiaus namą, galiausiai ir prieštaringi jo, kaip susisiekimo ministro, sprendimai.

Nors valdžioje buvę valstiečiai ir gynė ministrą, kurio išsižadėjo G. Nausėda, žmogumi-vaikščiojančią krize tapęs J. Narkevičius greičiausiai tapo viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga pastaruosiuose rinkimuose liko už borto.

Nomenklatūra ir stumbrė

Medžioklė Lietuvoje darosi nepopuliari. Ji sunkiai dera su aplinkosauga, ja užsiima turtingas, įtakingas ir dėl to žmonėms nelabai patinkantis visuomenės sluoksnis, be to, savo elgesiu medžiotojai dažnai parodo, kad taisyklės ir įstatymai jiems, tarsi išrinktiesiems, ne visada galioja. Be to, iki šiol plačiai paplitusi nuomonė, kad medžioklė nuo sovietmečio buvo savotiška nomenklatūros privilegija.

Galima manyti, kad tai – tik klaidingas stereotipas. Tačiau 2020-ųjų pradžioje, prieš koronaviruso pandemiją, Panevėžio rajone įvykusi skandalinga medžioklė lyg tyčia patvirtino, kad daugelis įtarimų nėra laužti iš piršto.

Sausio 6 d. įtakingas valstietis, Utenos rajono savivaldybės narys Jonas Slapšinskas medžioklėje nušovė stumbrę. Tai – jau savaime skandalas, tačiau greitai ėmė lįsti dar skandalingesnės aplinkybės: nušauta stumbrė buvo atsivedusi stumbriuką, kuris, netekęs mamos, vėliau nugaišo, o medžioklės detalės slėptos dėl joje dalyvavusių įtakingų asmenų. Dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad šios privačios medžioklės organizavimu galimai rūpinosi pats Krekenavos urėdijos padalinio vadovas, o į medžioklę buvo kviesti aukščiausi Aplinkos ministerijos įstaigų pareigūnai ir gerai žinomų Lietuvos verslų savininkai.

Dėl turtingų ir įtakingų pramogos tragiškai žuvę du labai reti ir vertingi gyvūnai – mama ir sūnus, slėptos medžioklės detalės, nebaudžiamumo jausmas – šios aplinkybės nulėmė tai, kad medžioklė buvo ne tik skandalinga, bet ir sukėlė visuomenės pyktį.

Tuo tarpu J. Slapšinskas nuo baudžiamosios atsakomybės išsisuko – praėjusį spalį ikiteisminis tyrimas politiko atžvilgiu buvo nutrauktas. Tačiau medžiotojui teko sumokėti daugiau nei 26 tūkst. eurų, kad atlygintų gamtai padarytą žalą, dar 10 tūkst. J. Slapšinskas įsipareigojo atlyginti per metus. Tuo tarpu kiti medžioklės dalyviai nemalonumų išvengė.

Žuvinto rezervatas

Buvęs aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika – vienas skandalingesnių praėjusio Seimo politikų, kurio sprendimai dažnai keldavo klausimų, ar ministras veikia gamtos ir žmonių labui, ar aptarnauja kieno nors interesus.

Skandalingai K. Mažeika sužibėjo ir praėjusį birželį, kai paaiškėjo, kad ypatingai saugomame Žuvinto biosferos rezervate tuometinis aplinkos apsaugos ministras siekė įteisinti išimtis žvejybai. Ne tik siekė, bet ir skubino Vyriausybę priimti reikiamus pakeitimus, nors šiems nepritarė pačios Vyriausybės teisininkai.

Liepą vyriausybė visgi pakeitė Žuvinto rezervato nuostatus, o tada iš maišo ėmė lįsti naujos ylos – paaiškėjo, kad nauji nuostatai nėra labai aiškūs, kilo klausimų, ar tik nebuvo įteisinta paukščių medžioklė rezervate.

Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad lapkričio pabaigoje, po atlikto audito, buvo atleistas Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, išdrįsęs prabilti apie pakeistų nuostatų trūkumus.

Punios šilo kirtimai

Žuvinto biosferos rezervatas – ne vienintelė ašaka, įstrigusi K. Mažeikai. Daug dėmesio sulaukė ir gan skandalinga Punios šilo istorija.

Šylant klimatui ir prasidėjus COVID-19 pandemijai, lietuviai kaip niekad susirūpino buvimu gamtoje ir gamtos apsauga. Ypač daug dėmesio sulaukė Punios šilas.

Dar 2019 metais prasidėjo debatai tarp visuomenininkų, visuomenės ir valdžios – gamtininkai ir paprasti žmonės siekė, kad mažai paliestam, didelę vertę turinčiam šilui būtų leista ir toliau augti nepaliestam žmogaus rankų.

Šiais metais pastarieji debatai buvo pakurstyti iš naujo, paaiškėjus, kad Punios šile galimai vyksta kirtimai. K. Mažeika vėliau aiškino, kad kirtimai vyko, bet vyko ne draustinio, o genetinio medyno teritorijoje, tačiau aistros dėl itin vertingo ir unikalaus šilo likimo teberda iki šiol, aplinkos ministru jau tapus S. Gentvilui.

Milijonieriaus turtų dalybos

Kai 2019 m. rugpjūtį po sunkios ligos mirė vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, „Marijampolės pieno konservų“ savininkas Raimondas Karpavičius, vargu, ar buvo galima įtarti, kad dėl maždaug 70 mln. eurų vertinamo turto prasidės tokios dramos ir aistros. Tačiau prasidėjo.

Visus 2020-uosius buvo galima stebėti, kaip per žiniasklaidą ir teismus santykius aiškinosi dvi moterys – buvusi ilgametė R. Karpavičiaus žmona Audronė Karpavičienė ir naujoji milijonieriaus gyvenimo draugė Aistė Karpavičienė. Dramos kilo, kai paaiškėjo, kad miręs R. Karpavičius savo pirmajai žmonai ir sūnui Rokui Karpiui testamentu nieko nepaliko, viską užrašė savo naujajai žmonai, su kuria buvo susituokęs beveik prieš mirtį.

Senoji verslininko šeima iki šiol bando įrodyti, kad prieš mirtį R. Karpavičius buvo veiksnus ir visas jo turtas esą buvo neteisėtai užvaldytas. Šiame vaide dalyvauja ne tik abi moterys ir R. Karpis, bet ir giminaičiai, šeimos draugai.

Maža to, ši istorija skaudžiai atsiliepė buvusiam Kauno policijos vadovui Dariui Žukauskui – paaiškėjo, kad jis galėjo vykti į Tenerifę ir talkinti A. Karpavičienės advokatui perimant Karpavičių vilą.

Sulaikyti advokatai

2019 metais buvo teisėjų korupcijos byla. 2020-ųjų balandį neigiamo dėmesio sulaukė kitas teisinės visuomenės segmentas – daug dėmesio sulaukė žinomų advokatų Giedriaus Danėliaus, Valdo Rakausko ir Dainiaus Barono sulaikymas.

Pastarieji advokatai įtariami rinkę privačią informaciją apie STT pareigūną Renatą Martišių, galėję bandyti šantažuoti STT vadovą Žydrūną Bartkų ir tyrėją Viliją Kerbelienę, tačiau vėliau į laisvę paleisti teisininkai nutarė netylėti ir viešai prakalbo apie šios istorijos niuansus. Anot advokatų, R. Martišius galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėjams, be to, STT agentas galėjo pasitarnauti Latvijos verslininkams, padedant pašalinti konkurentus Lietuvoje.

Laisva žolė ir laisva meilė

Ir pabaigai – istorija, kuri dar netapo nei krize, nei skandalu, bet labai pretenduoja tapti tiek vienu, tiek kitu.

Po Seimo rinkimų į valdančiąją daugumą patekusi Laisvės partija dar rinkimų metu drebino konservatyvesnių lietuvių protus ir širdis, žadėdama legalizuoti kanapes ir įteisinti tos pačios lyties santuokas.

Pastarieji planai vertinti jeigu kaip ne skandalingi, tai kaip kontraversiški, tačiau prieš rinkimus jie tik tuo ir buvo – planais.

Dabar, atsidūrus valdžioje, Laisvės partijos laukia labai nelengva situacija – tiek lengvų narkotikų legalizavimas, tiek ir tos pačios lyties santuokos gali tapti skandalinga tikrove arba politine krize, kai pažadai nebus įgyvendinti, o rinkėjų pasitikėjimas bus apviltas.

Ne ką geresnė ir konservatorių situacija – jei ši politinė jėga nepritars koalicijos partnerių planams, gali laukti koalicijos griūtis, o pritarus grėstų dalies rinkėjų nusisukimas.

2020 12 26 15:58
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt