trečiadienis, liepos 6 d.
A. Bilotaitės siūlymas konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą nėra lengvai įgyvendinamas, teigia teisininkai
Goda Košinskytė
Unian
Degantis namas Charkive

Teisininkų nuomone, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovės Agnės Bilotaitės pasiūlymas kurti mechanizmą, kuris leistų Rusijos piliečių įšaldytą turtą panaudoti Ukrainai atstatyti, nėra toks blogas, tačiau gali būti labai sunkiai įgyvendinamas.

Vidaus reikalų ministrė dalyvaudama Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų posėdyje pasiūlė sukurti „bendrą mechanizmą“, kuris leistų Rusijos piliečių, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, kuris leistų konfiskuoti įšaldytą jų turtą ir jį panaudoti „Ukrainai atstatyti ir pagalbai Ukrainai“.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) teisininkai turi skirtingą požiūrį šiuo klausimu. Partnerystės docentas Gintautas Bartkus teigia, kad toks mechanizmas leistų ukrainiečiams prisiteisti nuostolius iš agresoriaus.

„Mano supratimu, bet kokie pasvarstymai šiuolaikiniame pasaulyje yra geri, nes turime galvoti, kaip sukurti tam tikrus mechanizmus, kaip kompensuoti valstybėms ir asmenims, nukentėjusiems nuo karo. Tokio mechanizmo sukūrimas galėtų tarnauti kaip atgrasymo priemonė nuo būsimų karų“, – Alfa.lt komentavo jis.

Jo požiūriu, šiais laikais turtas nėra tik agresoriaus teritorijoje, kaip buvo XIX a., kai niekaip žalos atlyginimo negalėjai susigrąžinti, dabar turtas yra ir kitose valstybėse.

„Tie, kurie pradeda karus, nori įsigyti tam tikrą turtą arba sunaikinti svetimą turtą, tai teisine prasme mes turėtumėme ieškoti mechanizmų, kaip pati valstybė, kuri nukenčia nuo neteisėto karo, galėtų prisiteisti nuostolius ir kaip privatūs asmenys taip pat galėtų prisiteisti nuostolius iš agresoriaus“, – pridūrė G. Bartkus.

Universitete teisininkas pabrėžia, kad tai būtų sudėtingas procesas, reikalaujantis permąstyti ir keisti teisės reikšmę. Panašios nuomonės laikosi ir VU TF docentas Laurynas Didžiulis.

„Kad ir kaip būtumėme nusiteikę patriotiškai, teisinis reguliavimas tam tikrus saugiklius nustato, mums čia labai paprasta, nes turime Konstituciją, kuri nustato, kad nuosavybė yra neliečiama“, – aiškino jis.

Jis pridūrė, kad šiuo atveju reguliavimas turėtų turėti aiškius kriterijus ir neprieštarauti Konstitucijai, be to, neturėtų pažeisti nediskriminavimo principo – „jokiu būdu nesieti su tautybe, išlaikyti neutralumą ir garantijas“.

„Ukrainietis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš Rusijos dėl jos vykdomų karo nusikaltimų, agresijos. Tačiau Rusijos pilietis nėra teisiškai atsakingas turtine prasme vien dėl to, kad tai nėra tas pat subjektas, tai nėra Rusijos valstybė. Turi būti įrodyta, kad jo turtas, kurį jis turi, yra Rusijos valstybės arba Kremliaus“, – Alfa.lt situaciją komentavo L. Didžiulis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, dėl Lietuvoje taikomų Europos Sąjungos (ES) finansinių sankcijų, susijusių su Rusijos Federacija, šiuo metu bendra įšaldytų lėšų suma siekia daugiau nei 10,8 mln. eurų, beveik 3,4 mln. JAV dolerių ir per 645 tūkst. Rusijos rublių.

Lietuvos Respublikoje finansinės sankcijos, susijusios su Rusijos Federacija, taikomos 2 juridiniams asmenims, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą, ir 8 juridiniams asmenims bei 4 fiziniams asmenims, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę.

2022 03 31 13:42
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt