antradienis, rugpjūčio 9 d.
Abiturientų egzaminų rezultatai – tik ledkalnio viršūnė: dešimtokų rezultatai dar tragiškesni
Lina Dranseikaitė
Sekundė
Alfa.lt
Matematika

Paaiškėjus, kad 35 proc. abiturientų neišlaikė valstybinio matematikos egzamino, prasidėjo kaltųjų paieškos. Tačiau nutylima, kad dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai – dar tragiškesni.

Panevėžyje per tokį patikrinimą tik kas penktas dešimtokas iš matematikos gavo daugiau nei šešetą dešimtbalėje sistemoje – rezultatai prastesni nei šalies vidurkis.

Tokia statistika suglumino ir pačius pedagogus, ir miesto švietimo strategus. Sužinojus rezultatus, pulta ieškoti sprendimų, ką daryti, kad matematika moksleiviams netaptų per kietu riešutu.

Kaip teigė Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė, šiųmečiai miesto dešimtokai lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo kartelę peršoko nesunkiai – pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį pasiekė 69,1 proc. moksleivių. Lietuvos rodiklis – 67,6 proc. Pagrindinis lygis laikomas tada, kai moksleivio rezultatai siekia 6–8, o aukštesnysis – 9–10 balų.

„Galima pasidžiaugti tuo, kad Panevėžio dešimtokų lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai viršijo šalies vidurkį. Beveik 70 proc. moksleivių gavo pagrindinį ar aukštesnį lygį siekiančius įvertinimus“, – sakė S. Sėrikovienė.

Tačiau, pamačius matematikos patikrinimo rezultatus, ištiko lengvas šokas: pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį pasiekė vos 21,3 proc. Panevėžio dešimtokų. Tai net mažiau nei šalies vidurkis – 24,5 proc.

Prasčiausi metai

Švietimo skyriaus vedėja pripažįsta, kad tokių tragiškų rezultatų nebuvo nė vienais metais.

„Neturėjome tokių metų, kad nebūtų ir 50 proc. surinkusiųjų mažiau nei pagrindiniam lygiui reikalingą rezultatą. Nežinau, ar per metus galėjo įvykti kažkoks lūžis“, – paaiškinimo neranda S. Sėrikovienė.

Švietimo skyriaus vedėja svarsto, kad prastus rezultatus galėjo nulemti daug dedamųjų. Matematikos žinių patikrinimą dešimtokai sprendė prie kompiuterių. Pačių užduočių buvo daug, o laiko – mažai.

„Tikrai negali būti, kad tik kas ketvirtas šalies dešimtokas geba pasiekti pagrindinį lygį. Matematikos brandos egzamine abiturientai taip pat nepasižymėjo. Galime kelti klausimą, kodėl tuomet jie gerai išlaikė chemijos ir fizikos egzaminus, kur praktiškai viskas yra paremta matematikos pritaikymu.

Niekada nesutiksiu, kad vaikai nemoka matematikos. Manau, šiemet kažkas įvyko dėl užduočių sudarymo komisijos veiklos. Gal pritrūko užduoties ir programos dermės“, – svarstė S. Sėrikovienė.

Beda į progimnazijas

Švietimo strategės teigimu, pandemija, kai moksleiviai kone dvejus metus mokėsi nuotoliniu būdu, atsilieps dar ilgai. Tačiau pasekmės su metais turėtų mažėti, jeigu vėl moksleiviai nebus išsiųsti į nuotolį.

Tam, kad būtų galima užbėgti tokiems kaip šiųmečiai rezultatams už akių, dar vasaros pabaigoje mokyklų vadovai ir lietuvių kalbos bei matematikos mokytojai sėdo prie diskusijų stalo ieškoti sprendimų.

„Tų spragų neįmanoma pašalinti čia ir dabar. Kiekviena mokykla ieško savų būdų, kaip tai daryti. Turime rekomendacijas, pagal kurias ir bandysime dirbti.

Įvertinus kiekvienos mokyklos galimybes, numatoma skirti papildomų valandų, steigti konsultacinius centrus, įvesti tarpinius diagnostinius testus, kurie rodytų, ar yra pažanga. Visos mokyklos taip pat įsipareigojo dalyvauti aštuntokų patikroje“, – vardijo S. Sėrikovienė.

Vedėjos teigimu, atotrūkis tarp mokyklų labai didelis. Jos turi apmąstyti, ką daryti, kad skirtumas mažėtų.

Vedėja atkreipia dėmesį, kad reikėtų ne linksniuoti gimnazijas, o kelti klausimą, kaip vaikai paruošiami progimnazijose.

„Jeigu į vieną gimnaziją ateina moksleiviai, iš matematikos turintys bent aštuonių vidurkį, o į kitą – vos ketvertą, negalime stebėtis, kad pirmosios mokyklos pasiekimai geresni. Logiška, kad kitaip ir negali būti. Atotrūkis tarp didžiųjų gimnazijų nėra toks didelis kaip atotrūkis tarp kai kurių progimnazijų, kur žinių pasiekimų patikrinimus laiko aštuntokai“, – sako skyriaus vedėja.

Tiesa, ji priduria, kad, skaičiuojant vien gimnazistų patikros rezultatus, jie nebūtų tokie blogi – į bendrą statistiką patenka ir visų profesinių mokyklų bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro dešimtokų patikrinimo rezultatai.

Nejaučia atsakomybės

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas svarsto, kad trumpai atsakyti, kodėl moksleiviams matematika tapo per kietu riešutu, būtų sudėtinga. Abiturientų brandos egzaminai yra lemtingi, todėl apie tai daug kalbama ir analizuojama. Tačiau dešimtos klasės patikrinimo rezultatai nieko nelemia, nors jie dar iškalbingesni – net ketverto negavo kone 40 proc. Lietuvos dešimtokų.

„Net geros, prestižinės gimnazijos susidūrė su tokiais prastais rezultatais. Bet tai nereiškia, kad visi mūsų vaikai yra totalūs beraščiai, nemokantys daugybos lentelės. Prastus rezultatus turime dėl to, kad ruošiamos užduotys, kurios turi „pagauti“ vaiką, o ne kažkaip jam padėti. Tai didžiulė švietimo funkcionierių neatsakomybė, nes visiškai negalvojama apie vaiką“, – mano G. Sarafinas.

Jo teigimu, nemaža dalis mokyklų atstovų minėjo, kad dalis jaunuolių net nepradėjo spręsti užduočių – atidavė tuščius lapus. Patiems dešimtokams nuo to niekas nesikeičia – visai nesvarbu, ar jie patikrinimą išlaikys geriausiais balais, ar net nepradės spręsti. Jokių pasekmių nėra.

„Apie 15 proc. užduočių net nebuvo pradėtos spręsti, nes tai nėra privaloma. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto šį dešimtokų patikrinimą padaryti privalomu. Jeigu vaikas nepasieks minimalios keturių balų iš dešimties kartelės, jis negalės toliau mokytis 11 klasėje. Bet tai ateities klausimas. Dabar to nėra, todėl moksleiviai ir nesistengia“, – vieną iš prastų rezultatų priežasčių įvardija G. Sarafinas.

Daliai moksleivių pritrūko laiko, o daliai koją, pašnekovo nuomone, pakišo bėdos su skaičiuotuvais – dešimtokai privalėjo naudotis ne savo, o įdiegtais kompiuteryje. Tačiau jis įsitikinęs, kad svarbiausia, jog vaikams nebuvo padedama užkamšyti spragų, kurios atsirado net dvejus metus mokantis nuotoliniu būdu.

„Kai vaikai grįžo į mokyklas, tų spragų užkamšyti niekas nepadėjo – toliau pagal programą buvo mokoma naujų dalykų. Bet matematikoje, jeigu tik nesupranti vienos ar antros temos, prasideda griūtis“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Dirba išvarvėjusiomis akimis

2021 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrusi per 5 mln. eurų tokioms spragoms kamšyti, mokyklos ir savivaldybės galėjo samdyti mokytojus, padėti vaikams suprasti matematiką ir kitas disciplinas.

„Nėra vieno kalto, čia daug dedamųjų. Matematika apskritai yra sunkesnis mokslas. Jos, taip pat fizikos, chemijos, paprastai nenoriai mokomasi, nes tai sunku, o ir vaikams sudėtingiau suvokti, kur šias žinias jie galės panaudoti praktiškai“, – mano G. Sarafinas.

Anot jo, dar viena nesprendžiama problema – mokytojų trūkumas.

„Mokytojai turi nežemiškus krūvius. Išvarvėjusiomis akimis, pervargę, nesuvokiami kiekiai darbų – kaip toks gali padėti silpnesniam vaikui?“ – sako G. Serafinas.

Jo nuomone, išbristi iš duobės visgi labiausiai padėtų papildomos lėšos nuotolinio mokymo metu paliktoms spragoms taisyti.

„Vaikai skirtingi, negalima visų sumauti ant vieno kurpalio, reikia dirbti su kiekvienu individualiai.

Dabartiniai dešimtokai jau po dvejų metų laikys brandos egzaminus. Jau galime prognozuoti, kokie bus rezultatai. Jeigu dešimt metų mokyklos suole sėdėjęs mokinys nesugeba surinkti nė dviejų balų, vadinasi, neturi pagrindų. Per likusius dvejus metus jam reikia padėti.

Gimnazijų, kurios visaip tempia vaiką už ausų ir taiso, ko jis neišmoko progimnazijoje, yra ir Panevėžyje. Bet dalis to nedaro“, – mano G. Sarafinas.

2022 08 03 11:36
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt