sekmadienis, lapkričio 29 d.
Amerikietiškiems senelių namams – nenumatytos kliūtys
Alfa.lt

Orios senatvės namams vietos Panevėžyje prieš dvejus metus pradėjusi žvalgytis prancūzų kapitalo bendrovė rimtai kelia koją į Aukštaitijos sostinę. 

Miesto pakraštyje tam jau nupirktas sklypas ir dar šį pavasarį turėtų prasidėti rimtos statybos. Didelę perspektyvą ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje turinčių orios senatvės paslaugų ėmęsi Prancūzijos verslininkai nenutuokė, kokį kliūčių ruožą čia jiems teks įveikti. Užsienio investuotojai, tokius senelių namus jau įkūrę kaimyninėje Latvijoje, apstulbo, kai atėjo laikas turėti reikalų su Lietuvoje veikiančiais užsienio kapitalo bankais. 

Panevėžys vienas sparčiausiai senstančių miestų šalyje. „Sodros“ duomenimis, Aukštaitijos sostinėje gyvena per 21 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Tai – ketvirtadalis visų 85,8 tūkst. panevėžiečių. 

Tokia situacija itin domina investuotojus, reginčius nišą vyresnio amžiaus paslaugų sektoriuje. Prancūzijos kapitalo bendrovė „Senior Vilnius“, atstovaujanti kompanijai „Senior Group“, dar 2018 metais atvyko į Panevėžį pristatyti vietos valdžiai sumanymą šiame mieste statyti amerikietiško tipo senelių namus. Tuometė vizija dabar išaugusi į realius darbus. 

„Įsigijome Panevėžyje, Savitiškio gatvėje, laisvą beveik hektaro dydžio sklypą. Čia kitų metų kovą arba balandį planuojame statyti pirmąjį namą senjorams. Rudeniop į jį jau turėtų keltis ir pirmieji gyventojai. Jei seksis, šalia dar yra keli laisvi sklypai, kur vėliau galėtume plėsti veiklą“, – teigė „Senior Vilnius“ direktorė Diana Gžibovska.

Išaugo į miestelį 

Analogiški senjorų namai jau veikia ir Rygoje. Latvijoje „Senior Group“ tokias paslaugas teikia nuo 2011-ųjų. 

Sovietinę represiją patyrusiose valstybėse, anot D. Gžibovskos, iki šiol senelių namai kelia slogias mintis. Senyvam žmogui socialinė globa vis dar mena ligoninės palatas, pensionus, bijoma patikėti, kad senatvė gali būti ori ir jauki. 

„Amerikiečiai seniai įpratę, kad jų privačios senjorų globos įstaigos nesiskiria nuo įprastų namų – ten tai yra norma. Pradėję dirbti Rygoje, ilgai sutikdavome gyventojus, kuriuos pas mus atvesdavo vaikai. Patys senjorai nenorėjo ir bijojo keltis“, – pradžią Latvijoje prisimena Diana.

Per dešimtmetį, anot D. Gžibovskos, Latvijoje požiūris į privačius senjorų namus gerokai pasikeitė. Dabar jau susidaro eilės norinčiųjų juose apsigyventi. 

„2014 metais bendrovė pardavė senjorų rezidenciją Rygoje, bet po poros metų nuspręsta vėl atidaryti naujus namus. O 2018 metais pradėjo kurtis visas senjorų miestelis – projektas tapo itin sėkmingas“, – teigia D. Gžibovska. 

Prancūzų valdoma „Senior group“ dabar Rygoje turi šešis vienaaukščius namus, kuriuose klientai gyvena po šešis ar septynis. Juos visą parą, pasitelkdami modernias technologijas, prižiūri darbuotojai. 

„Mūsų gyventojų amžius per 75 metų, jie suburti į šeimas. Senjorai turi privačią erdvę, bet yra tikri, kad bet kada sulauks pagalbos. Specialios vaizdo kameros reaguoja į tam tikrus signalus, reiškiančius, kad klientas galbūt nugriuvo, per ilgai negrįžta naktį į kambarį. Yra kambariai sunkesnės būklės senjorams, sergantiems dimensija, Alcheimerio liga. Turime senjorams ir pramogų: rengiame šventes, koncertus, susitikimus“, – vardijo D. Gžibovska. 

Derinamas projektas 

Šiuo metu Rygoje, senjorų miestelyje jau dygsta septintas namas. Gyventi tokiomis sąlygomis kainuoja 1000–1100 eurų per mėnesį, didesnę sumą moka daugiau priežiūros reikalaujantys globotiniai. 640 eurų kompensuoja vietos valdžia. Pats gyventojas privatiems namas skiria 85 proc. ir daugiau savo pensijos. Trūkstamą dalį kartais tenka papildomai padengti kliento artimiesiems. Investuotojai jau apskaičiavo, kad Panevėžyje jų paslaugos galėtų kainuoti apie 1300 eurų per mėnesį. 

Tai būtų pirmi šios įmonių grupės senelių namai Lietuvoje. Panevėžys, pasak investuotojų, pasirinktas, nes yra netoli Rygos ir iš čia būtų galima lengviau koreguoti veiklos pradžią, mokyti būsimus darbuotojus.

„Kol kas turime sklypą ir deriname su architektais pirmojo namo jame projektą. Dabar daugiausia ir dirbame įkurtuvių klausimais, iki karantino labai dažnai teko važinėti į Panevėžį“, – teigia D. Gžibovska. 

Bankų pozicijos išsiskyrė 

Daugiau nei trejus metus Lietuvoje registruotos įmonės jau įsivažiavusius planus jaukia reikalai su bankais. Šie raukosi prašomi atidaryti sąskaitą kol kas dar realios veiklos šalyje nevykdančiai bendrovei. Investuotojai sako negalėję nė pagalvoti, kad, regis, toks paprastas veiksmas kaip įmonės banko sąskaitos atidarymas Lietuvoje taps toks komplikuotas. Senelių namų statytojai vaikščiojo iš vieno banko į kitą, bandydami įrodyti, kad dirba legaliai. Kol kas sąskaitą jiems sutiko atidaryti tik Šiaulių bankas. 

„Kai kurie užsienio bankai valstybėse, kur veikia jų centriniai biurai, finansuoja socialinių paslaugų pagyvenusiems žmonėms verslą, bet Baltijos šalyse, regis, orientuoti tik į pinigų uždirbimą ir abejingai žiūri į projektus, susijusius su socialinės rizikos grupių, ypač senjorų, poreikiais. Laimė, kad yra turinčių ir kitokią poziciją“, – sako D. Gžibovska. 

Bankai vykdo įpareigojimus „Swedbank“ 

Komunikacijos ir tvarumo tarnybos atstovas spaudai Saulius Abraškevičius atsisakė pakomentuoti, kodėl bankai kartais nesutinka atidaryti sąskaitų juridiniam asmeniui. S. Abraškevičius motyvavo, jog, vadovaujantis duomenų apsaugos reglamentu, tokios informacijos apie esamus ar potencialius klientus teikti negalima. 

Šiaulių banko komunikacijos specialistė Monika Rožytė teigė, kad visi bankai, klientams atidarydami sąskaitą, privalo laikytis Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų ir savo veikloje įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“. 

„Pagal šį principą bankai turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla bei kas yra kliento naudos gavėjas. Taip pat turi užtikrinti, kad klientų atliekamos operacijos atitiktų jų vykdomos ekonominės veiklos rūšį ir apimtis. Jeigu bankui nėra pateikiama prašoma būtina informacija arba pateikta informacija yra nepakankamai išsami, kai kuriais atvejais bankas nebeturi galimybės teikti tam tikrų paslaugų“, – aiškino M. Rožytė. 

Reikia suprasti, anot jos, kad bankai yra įpareigoti prašyti tokios informacijos. Tad paprasčiausias būdas įmonei atsidaryti sąskaitą – kalbėtis su savo banku ir pateikti prašomus dokumentus. 

„Citadele“ banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jovita Bazevičiūtė pabrėžė, kad sąskaitos atidarymas juridiniams asmenims bankuose užtrunka ilgiau nei privatiems. Procesas gali dar labiau pailgėti, kai įmonės akcininkai yra užsieniečiai. Tuomet jiems privalu bankui pateikti dar daugiau informacijos apie save ir savo tikslus.

2020 11 15 12:03
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt