penktadienis, rugpjūčio 6 d.
Apgyvendinimo vietose pabėgėliams trūksta ne tik vietos nusiprausti, bet ir informacijos, kas jų laukia
Goda Košinskytė
Alfa.lt
Palapinių miestelis Pabradėje

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė tvirtina, jog pabėgėlių gyvenimo sąlygos skiriasi kiekvienoje savivaldybėje: vienur jos patenkinamos, kitur – nelabai. Jiems trūksta dušų, tualetų, pagalbos išsikeisti valiutą ir informacijos, kas jų laukia.

„Kadangi žmonių, atvykstančių į Lietuvą, srautas yra tikrai didelis, tai su iššūkiais susiduria ir valstybė, ir mes – Raudonasis Kryžius. Su prieglobsčio prašytojais dirbame jau daug metų, bet su tokiu kiekiu – niekada. Patys matome skaičius, šiuo metu 1,7 tūkst. žmonių prašo prieglobsčio, kai įprasta yra apie 300 žmonių per metus“, – pasakoja K. Meidė.

Pastaruoju metu labai prireikė drabužių, avalynės, kai kurie čia atvyksta su žieminiais drabužiais, žieminiais batais.

Raudonojo Kryžiaus vadovė teigia, jog apgyvendinimo sąlygos labai skiriasi kiekvienoje savivaldybėje. „Tose vietose, kur tradiciškai jie gyvena, kaip Užsieniečių registracijos centre, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre sąlygos, sakyčiau, yra patenkinamos. Nors ten trūksta drabužių, avalynės, maisto vaikams, mes suprantame, kad tai yra dėl didelio žmonių skaičiaus, todėl mes stengiamės prisidėti ir padėti, kiek galime. Tačiau kai kurios vietos yra tik laikino apgyvendinimo, jos tradiciškai nebuvo pritaikytos žmonių gyvenimui. Tarkim, mokyklos, įvairios aerodromo administracinės patalpos, ten tikrai bėdų yra: trūksta dušų, tualetų, ne visur yra galimybė išeiti į lauką, pvz., Medininkų pasieniečių mokykloje.“

„Pastaruoju metu labai prireikė drabužių, avalynės, prekių kūdikiams. Karantine esantys žmonės turi pinigų, tačiau kita valiuta, tai mes padėdavome jiems pinigus išsikeisti, įsigyti kažkokių būtiniausių daiktų. Kūdikiams reikėjo pagalbos, maistelio, kuriuo buvo nespėta pasirūpinti, kadangi sulaikymo vietose niekas nesitikėjo tokio skaičiaus kūdikių ir vaikų“, – pridūrė K. Meidė. 

Ji tikina, jog tarp nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų yra ir negalią turinčių asmenų, todėl, jos požiūriu, yra svarbu užtikrinti ne tik būtinąją medicininę pagalbą, bet ir nuoseklesnę neįgaliųjų priežiūrą. Be maisto, oro ir stogo virš galvos, Raudonojo Kryžiaus vadovė sako, kad labai svarbu pabėgėliams teikti ir visą reikalingą informaciją, susijusią su jų statusu šalyje ir tai, kas jų laukia.

„Yra žmonių, nekalbančių anglų kalba, ir tai – tikras iššūkis. Vertėjų labai trūksta. Mes patys turime kelis vertėjus, kuriais dalijamės su įvairiomis tarnybomis. Apklausti kai kuriuos žmones bei surinkti jų poreikius reikia žmonių, kalbančių jų kalba, arabų ir kurdų kalbų vertėjų labai trūksta“, – aiškina moteris.

Gąsdina skubotas prašymų svarstymas?

Raudonojo Kryžiaus vadovė tikina suprantanti, jog Migracijos departamentui teks nemažas iššūkis išnagrinėti didelį kiekį prašymų gyventi Lietuvoje, tačiau jai svarbu, kad dėl skubotos tvarkos nebūtų padaroma klaidų: „Tikimės, kad tie žmonės, kurie tikrai bėga nuo kažkokių baisumų savo šalyje, nuo persekiojimo, nuo karo baisybių, na, kad tikrai labai atsakingai tuos prieglobsčio prašymus nagrinėtumėme, kad neatsitiktų taip, jog dėl skubos, didelio darbų srauto nepadarytumėme klaidos ir neišsiųstumėme žmonių atgal į tas šalis, iš kurių jie pabėgo.“

„Bėdas matome, tik galiu pasidžiaugti, jog susitarėme reguliariai susitikinėti su Vidaus reikalų ministerija (VRM), Migracijos departamentu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Valstybės sienos apsauga. Didžiausias bėdas visi dėsime ant stalo ir ieškome sprendinių, tai tikrai matau prasidedantį koordinuotą darbą“, –  atskleidė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė K. Meidė.

2021 07 20 09:34
Spausdinti
Sponsored video
Naujienos iš interneto
traffix.lt