pirmadienis, rugpjūčio 15 d.
Ar greitai nebeturėsime savų augalų ir gyvūnų? Mokslininkai prognozuoja, kad ateityje sulauksime dar daugiau invazinių rūšių
Rugilė Andrejevskytė
Alfa.lt koliažas
Invazinės rūšys

Lietuvoje šiuo metu gyvena 35 invazinių gyvūnų ir augalų rūšys. Kai kurie iš jų yra itin pavojingi žmonėms. O kokią grėsmę jie kelia kitoms rūšims?

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Grita Skujienė paaiškino, kad invazinės rūšys dažniausiai yra atvežamos į kitą šalį dėl žmogaus kaltės. Jie neatsakingai jas paleidžia ir taip išplatina.

Invazinės rūšys išgyvena mūsų gamtinėje arba žmogaus aplinkoje ir sėkmingai pradeda daugintis, konkuruoti su vietinėmis rūšimis.

Lietuvos invazinių rūšių sąraše yra 35 rūšys, iš jų 17 gyvūnų, kiti – augalai. Tarp invazinių rūšių yra rainuotasis vėžys, kanadinė audinė, Sosnovskio barštis.

Dr. G. Skujienė pastebi, kad kai kurios invazinės rūšys, tokios kaip Sosnovskio barštis, yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tačiau daugiau žalos jie atneša kitoms nuo seno gyvuojančioms Lietuvoje rūšims.

Mokslininkė linkusi brėžti ir tolimesnį liūdną scenarijų dėl invazinių rūšių paplitimo Lietuvoje. „Jei žmogaus sąmoningumas padidėtų – galėtume prognozuoti, kad nebus. Deja, dar nepasiekėme tokio lygio, kad suprastumėme, kad laukinis gyvūnas turi gyventi savo natūralioje aplinkoje, o ne ,,tapti žmogaus augintiniu“, o laukinis augalas gražiausias ten, kur yra jo kilmės centras.“

Anot mokslininkų, klimato kaita taip pat daro didelę įtaką invazinėms rūšims. Temperatūros, kritulių, drėgmės ir sausros padidėjimas gali palengvinti jų plitimą ir įsitvirtinimą, sudarydamas naujas galimybes jiems tapti invaziniams.

Dažnesni ekstremalūs oro reiškiniai (pvz., potvyniai ir sausros) sukelia įtampą vietinėms rūšims ir sudaro galimybes invazinėms rūšims judėti, o tirpstantis jūros ledas atveria naujus laivybos kelius ir kelius invazinėms rūšims plisti.

Pagrindinės problemos su invazinėmis rūšimis

Mokslininkė pabrėžė, kad invazinės rūšys kitus augalus ir gyvūnus gali veikti keturiais būdais.

Gali užnešti svetimų ligų. Lietuvoje atsiradęs rainuotasis vėžys atsinešė vėžių marą, kuris paveikė plačiažnyplį vėžį. Dr. G. Skujienė sakė, kad plačiažnyplis vėžys dabar yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, t. y. beveik išnykęs. Taip pat jis buvo labai naudingas ekonomiškai. Usūrinis šuo sėkmingai platina pasiutligę ir gali platinti echinokokozę.

Išnaikina besikryžmindami ne su savo rūšimi. Pasak mokslininkės, didelė grėsmė kyla didžiajam šliužui, kuris besikryžmindamas su invaziniu šliužu gali išnykti. Taip jau atsitiko su europine audine, kurią išnaikino kanadinė audinė, nes išeina sterilūs palikuonys.

Sunaikina maisto resursus ar pačius individus. Mokslininkai perspėja, kad invazinės žuvys grundalai yra itin pavojingos kitoms rūšims. Su jais sugeba išgyventi tik sidabriniai karosai ir saulažuvės. Grundalai užsiima kanibalizmu – didesni nuodėguliniai grundalai maitinasi mažesniais savo rūšies atstovais. Svarbiausia tokios elgsenos priežastis – maisto trūkumas. Nedideliuose vandens telkiniuose nuodėguliniai grundalai sugeba išnaikinti daugumą gyvūnų: varles, mažesnes žuvis ir kitus aktyviai judančius gyvius.

Okupuoja erdvę. Kaip vieną iš pavyzdžių būtų galima paminėti lubinus, kurie išnaikina natūralias augalų bendrijas, žemuogynus ir pan., nes tankiai suauga ir kitiems augalams nebelieka vietos.

Kova su invazinėmis rūšimis

Neseniai Panevėžio savivaldybė paskelbė, kad svarsto, ar nevertėtų skelbti viešųjų pirkimų konkurso invaziniams šliužams surinkti.

„Šie gyviai mums kol kas tik regimas, bet nepažįstamas priešas. O kol priešo nepažįsti, nežinai ir kovos su juo būdų“, – sakė miesto vicemeras Valdemaras Jakštas.

Grundalą pašalinti taip pat yra sunku. Mokslininkai tikino, kad tai gali padaryti žvejai tiesiog išgaudydami žuvis.

Patinka mūsų portalo naujienos? Sekite Alfa.lt feisbuke. Norite matyti tik įdomiausias naujienas glaustai? Tuomet ieškokite mūsų „Telegram“ ir tviteryje.

2022 06 26 14:00
Spausdinti
Rekomenduojami video
Naujienos iš interneto
traffix.lt